Skydliaukės pokyčiai; struma / Shutterstock nuotr.

Kokie simptomai rodo skydliaukės sutrikimus?

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-12-04 09:15
Skydliaukė yra svarbi endokrininė liauka, esanti kaklo srityje. Ji gamina dvi svarbias hormonų rūšis: trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4). Šie hormonai reguliuoja daugelį organizmo funkcijų – medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą ir energijos lygį. Skydliaukės veiklos sutrikimai, mediciniškai vadinami hipotiroze ir hipertiroze, gali sukelti įvairių simptomų, o vėliau – ir rimtų pasekmių organizmo būklei bei veiklai.

Hipotirozė – sulėtėjusi skydliaukės veikla

„Hipotirozė yra skydliaukės disfunkcija, kai liauka negamina pakankamai T3 ir T4 hormonų. Tai dažniausiai būna dėl autoimuninės kilmės sutrikimų, kurie pažeidžia skydliaukės funkciją. Taip pat hipotirozė gali būti sukelta skydliaukės operacijos, radioterapijos arba kitų vaistų, kurie veikia skydliaukę“, – portalui manodaktaras.lt sakė klinikos „Savimeda“ gydytojas endokrinologas Raimondas Savickas.

Gydytojas endokrinologas Raimondas Savickas

Ši būklė dažniausiai atsiranda sumažėjusio hormonų kiekio kraujyje, dėl to sumažėja organizmo medžiagų apykaitos greitis ir pastebimi tokie simptomai:

  • Padidėjęs nuovargis, energijos stoka ir nuolatinis mieguistumas.
  • Svorio didėjimas
  • Vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas.
  • Odos sausumas, sumažėja tolerancija šalčiui.
  • Vangumas, liūdna nuotaika, sumažėjęs emocinis atsparumas.
  • Blogėja atmintis, sunku koncentruoti dėmesį.
  • Retesnis širdies ritmas, dažnesni jo sutrikimai, žemas kraujo spaudimas.

Hipertirozė – suaktyvėjusi skydliaukės veikla

Hipertirozė yra kita skydliaukės disfunkcija, kai liauka gamina per daug T3 ir T4 hormonų. Pasak gydytojo, šį skydliaukės sutrikimą gali išprovokuoti autoimuninės kilmės sutrikimai, kurie sukelia skydliaukės uždegimą dėl vartojamų vaistų kitoms ligoms gydyti, arba dėl skydliaukės audinyje atsiradusių mazgų, patologinių darinių, kurie per daug aktyvūs ar toksiški.

Dėl padidėjusio hormonų kiekio kraujyje organizmo medžiagų apykaitos greitis padidėja ir atsiranda tokie simptomai:

  • Nuolatinis dažnas širdies plakimas, net ramybės būsenoje.
  • Padidėjęs labilus, svyruojantis kraujospūdis.
  • Svorio sumažėjimas, nors apetitas didėja.
  • Nemiga ir padidintas jautrumas dirglumas.
  • Prakaitavimas ir šilumos netoleravimas.
  • Raumenų silpnumas ir drebulys.

Skydliaukės sutrikimai, kaip tikino endokrinologas R. Savickas, gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms (taip pat ir vaikams). Dažniausiai diagnozuojama 30–50 metų amžiaus asmenims, dažniau – moterims. Jei artimieji sirgo šiomis ligomis, tikimybė susirgti gerokai didesnė. Rūkymas taip pat didina riziką susirgti skydliaukės ligomis.

Gydytojas patarė atkreipti dėmesį į svarbų simptomą – skausmą kaklo srityje. Jį pajutus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus.

Kas svarbiausia, skydliaukę tiriant ir gydant

Skydliaukės veikla įvertinama, atliekant kraujo tyrimus, o pats audinys, struktūriniai organo pakitimai yra tiriami ultragarsu. Skydliaukės ligos gydomos medikamentais.

„Jei nustatomas skydliaukės veiklos trūkumas, nepakankamumas, skiriami vaistai, kuriuos reikia vartoti visą likusį gyvenimą. Jei skydliaukė yra per daug aktyvi, skiriami jos veiklą slopinantys vaistai. Toks gydymas gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų“, – paaiškino endokrinologas R. Savickas.

Jei nustatomas skydliaukės onkologinis susirgimas, pradžioje taikomas chirurginis gydymas, vėliau – gydymas radioaktyviu jodu. Skydliaukę svarbu stebėti, kad laiku galėtumėte pastebėti ligos pradžią.

Profilaktiškai išsitirti skydliaukę patariama bent kartą per dvejus metus. Deja, kaip patikino gydytojas, visiškai išvengti skydliaukės ligų negalima, mat jų atsiradimą gali nulemti persirgtos virusinės ligos, paveldimumas, pogimdyminis laikotarpis, kitų ligų gydymui taikomi vaistai, jodo perteklius arba trūkumas maiste.

Tačiau laiku atlikta skydliaukės diagnozė ir gydymas padės išvengti komplikacijų ir pagerins ligos kontrolę, tuo pačiu ir žmogaus savijautą.

Kalbant apie mitybą, gydytojas endokrinologas teigė, jog ji nedaro didelės įtakos skydliaukės susirgimo eigai, tačiau patartina vengti maisto, turinčio daug jodo, bei nevartoti jodo papildų.