Kodėl sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis toks pavojingas karštis?

Gydytojas kardiologas med. dr. Mykolas Biliukas.

Kodėl pavojinga?

M.Biliuko teigimu, aukšta temperatūra gali žmogui sukelti įvairių komplikacijų, kurios gali užsibaigti ir mirtimi. „Labai svarbu, ar žmogus turi širdies ir kraujagyslių sistemų ligą. Jeigu jis ją turi ir kuo sunkesnė stadija, kuo vadinamasis bazinis sveikatos lygis yra sunkesnis, tuo ir žalojantis aukštos temperatūros poveikis pasireiškia anksčiau“, – pastebi gydytojas kardiologas.

Pasak mediko, net ir sveikam žmogui nuo 30 laipsnių oro temperatūra jau laikoma pavojinga sveikatai, o tiems,  kurie turi sunkesnių lėtinių ligų, kyla pavojus ir gyvybei. Dirbant sunkų fizinį darbą lauke rizikos riba prasideda ir nuo 26 laipsnių.

Kaip karštis veikia sveikatą?

Kardiologas pasakoja, kad kylant oro temperatūrai, pirmiausia sureaguoja kūno paviršius, kuriame yra daug nervų sistemos receptorių. Tai sąlygoja odos ir gilesniuose sluoksniuose esančių kraujagyslių išsiplėtimą. „Tada kraujas iš gilumos priplūsta į tas išsiplėtusias kraujagysles, o tai jau yra krūvis širdžiai. Tai dar nėra tragiška. Sustiprėja prakaitavimas, kadangi kraujas yra arčiau kūno paviršiaus. O su prakaitu pradeda išsiskirti labai svarbios organizmui medžiagos: kalis, magnis, druska, vanduo. Ir prasideda hipovolemija – tai yra cirkuliuojančio kraujo kiekio sumažėjimas organizme“, – teigia M. Biliukas.

Mediko teigimu, persipildžiusios kraujagyslės pradeda tuštėti, krenta kraujospūdis, o kadangi elektrolitai pasišalina su gausiu prakaitavimu, sutrinka širdies ritmas. „Žmogus pradeda kvėpuoti nebe taip giliai. Tai gali sąlygoti kai kurių ląstelių, pirmiausiai, nervinių, žūtį. Tirštėjant kraujui, išauga ir krešulių susidarymo galimybės“, – pastebi kardiologas.

O kadangi kraujas tampa tirštesnis, klampesnis, sužalojamas tas jautriausias vidinis kraujagyslių sluoksnis, vadinamas endoteliu. Ir prie jo limpa netgi menkai padidėję cholesteroliai, trombocitai ir t.t. „Jeigu organizmas įkaista labai staigiai, o žmogus nespėja išprakaituoti ir tokiu būdu ataušti, tada jau vystosi šilumos smūgis. Ima kilti žmogaus kūno temperatūra, o tai jau pakenkia nervų sistemai, sukelia jos funkcijų sutrikimą ir tai atsiliepia dar giliau sužalojant širdies kraujagysles. Į šį procesą įsijungia širdies raumuo, plaučiai ir t.t. Tokiu būdu karštis ir žaloja žmogaus organizmą“, – tvirtina M. Biliukas.

Nuo oro drėgnumo auga ir karščio indeksas

Gydytojas kardiologas teigia, kad situaciją mūsų šalyje blogina ne vien aukštos temperatūros skaičių ribos, bet ir oro drėgnumas. Oro drėgnumas susisumuoja su aukšta temperatūra, todėl temperatūra juntama dar stipriau nei būtų esant sausam orui. „Tai vadinama juntamąja temperatūra arba karščio indeksu. Pavyzdžiui, oro drėgnumas 25 proc. ir 26 laipsniai šilumos prilygsta 37 laipsniams, kai oro drėgnumas pakyla iki 90 proc. Ta pati temperatūra, bet pakilęs oro drėgnumas ją užkelia“, – pastebi medikas. Todėl aukštos Lietuvos temperatūros yra pavojingesnės negu dykumų ir sausų klimato juostų temperatūra. „Čia Lietuva, čia lietūs lyja, čia daug ežerų, medžiai, pievos garuoja, puikios sąlygos didesnei drėgmei susidaryti. 37 laipsniai Lietuvoje ne tas pats, kas 37 laipsniai Sacharoje. Ten būtų lengviau ištverti“, – įsitikinęs medikas.

Rekomendacijos

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, karštomis dienomis nuo 12 iki 16 val. reikėtų neiti į lauką. „Ispaniškąją siestą reikėtų perkelti į Lietuvą. Geriau šį laiką prabūti patalpoje, kurioje yra tinkamai eksploatuojamas oro kondicionierius. Ir temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus neturi būti didesnis nei 7-8 laipsniai. Jeigu patalpoje bus per šalta, gresia peršalimo ligos“, – tvirtina gydytojas kardiologas.

Jeigu patalpoje nėra kondicionieriaus, tai, gydytojo teigimu, tinka ir skersvėjis, ir ventiliatorius. Tas itin svarbu pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir asmenims, sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, cukralige, psichinėmis ligomis. „Būtina gerti daug vandens nelaukiant, kol pradės troškinti. Gerti reikia pagal protą, o ne pagal pojūtį, ypač gulintiems ir vaikams“, – teigia M.Biliukas. Pasak jo, rekomenduojamas kiekis 35 mililitrai vienam kilogramui kūno svorio, bet reikėtų ir dar daugiau, jeigu patalpose yra labai karšta: „Reikia gerti po pusę stiklinės vandens (100-200 mililitrų) kas 15 minučių, nelaukiant kol pradės troškinti“.

PSO taip pat rekomenduoja vasarą dėvėti lengvus ir laisvus drabužius iš natūralių audinių. Ilgiau būnant lauke privalomas sausas arba sudrėkintas galvos apdangalas. Galima naudoti ir vėsinančius kremus, o taip pat ir kremus nuo saulės. „Žmogų karštomis dienomis vargina ne vien tik aukšta temperatūra, taip pat veikia ir saulės aktyvumas ir magnetinės audros. Nereikia pamiršti ir žalingo antropometrinės taršos, dulkėtumo poveikio, o taip pat ir automobilių išmetamų dujų smarvės einant palei gatvę arba žalia fabrikų, gamyklų. Blogiausias oras ir yra didmiesčiuose, ne kaimuose“, – įsitikinęs gydytojas kardiologas.

Medikas pataria apriboti emocinį ir psichinį aktyvumą, nesinervuoti, neorganizuoti maratonų, treniruočių per karščius. „Deja, tenka pastebėti mazochistų, kurie lyg specialiai kenkdami sveikatai, važiuoja dviračiu ar bėga per karštį, lyg norėtų patikrinti savo galimybių ribas, o tokie eksperimentai neretai baigiasi ligoninės priimamajame tiesiai iš trasos“, – sako M.Biliukas.

Atsisakyti alkoholio, pasitarti su medikais dėl vaistų dozių

Gydytojas kardiologas pataria atsisakyti alkoholinių gėrimų, ypač svarbu sergantiems lėtinėmis ligomis. „Kitaip pradeda veikti vaistai, išsikreipia jų normalus numatytasis poveikis. Labai aktualu tiems, kurie vartoja šlapimą varančius vaistus. Jie juk prakaituoja žymiai daugiau, organizmas pašalina skysčius prakaituodamas, kraujas sutirštėja, tad vaistų vartojimas tampa pavojingesnis“, – pastebi medikas.

Gydytojas įspėja ir vartojančius nervų sistemą slopinančius vaistus – neuroleptikus. Taip pat ir kraują skystinančius vaistus. „Įprastinės dozės karštomis dienomis gali ir neužtekti. Jokiu būdu negalima praleisti numatytų dozių, dažniau reikėtų pasitikrinti kraujo krešumą ir pasitarti su gydančiu gydytoju, ar nereikia padidinti dozės“, – pataria gydytojas kardiologas.

Jokiu būdu negalima dirbti saulėje karščiausiu metu. „Mokslinių tyrimų duomenimis, per valandą galima išprakaituoti iki 4 litrų prakaito. Tai kiek organizme lieka skysčių iki vakaro?“ – sako M. Biliukas. Jis pataria perkaitus užsidėti šaltus kompresus ant kaktos ar tose vietose, kur yra stambiosios žmogaus organizmo kraujagyslės.

Liaudiškas metodas

Gydytojas dalinasi liaudišku metodu, kaip atvėsinti kūną, kuris gal ir nėra pagrįstas moksliniais tyrimais, bet tikrai veikia. „Ligoninės palatoje tikrai karšta. Žiūriu močiutė iš kaimo prisipylė šalto vandens į plastikinius butelius ir glaudžia juos prie kaklo ir raktikaulio, iš vienos pusės ir iš kitos. Net negalvodama deda juos ten, kur reikia, ant stambiųjų kraujagyslių. O vakare kojas pamerkia į šaltą vandenį. Ir gyvenimo patirtis sako, jog tai labai veiksminga“, – patarimais dalinasi gydytojas kardiologas M.Biliukas.