Sąnarių skausmas; reumatinis skausmas; autoimuninės ligos
Autoimuninės ligos; sąnarių skausmas; reumatinis skausmas / Shutterstock nuotr.

Kodėl moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis

manodaktaras.lt
Publikuota: 2024-02-21 11:48
Kodėl moterys turi didesnę riziką susirgti autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė, vilkligė ir reumatoidinis artritas – mįslė, daugelį metų kamavusi medicinos mokslininkus. Tačiau naujausi Stenfordo universiteto moksliniai tyrimai priartėjo prie jos įminimo, teigiama CNN Health.
Tyrimas parodė, kad tai, kaip moters organizmas elgiasi su papildoma X chromosoma (vyrų organizmas turi XY lytines chromosomas), gali būti veiksnys, padedantis paaiškinti, kodėl moterys yra jautresnės tokio tipo sutrikimams. Šios lėtinės ligos susijusios su nesuvaldyta imunine sistema, kuri puola savo ląsteles ir audinius.

Tyrimai su pelėmis

Nors tyrimas, kurio metu buvo atliekami eksperimentai su pelėmis, yra preliminarus, po tolesnių tyrimų šis pastebėjimas gali padėti rasti naujų gydymo ir ligų diagnozavimo būdų, sakė dr. Howard Chang, žurnale Cell paskelbto straipsnio vyresnysis autorius.

Tyrimui vadovavęs Stanfordo medicinos mokyklos dermatologijos ir genetikos profesorius H. Chang susidomėjo šia tema, nes kai kurių autoimuninių ligų, tokių kaip vilkligė ir sklerodermija, simptomai pasireiškia bėrimais odoje.

Jungtinėse Valstijose nustatyta daugiau kaip 80 autoimuninių ligų, kuriomis serga apie 24 mln. žmonių. Šie sutrikimai atsiranda, kai žmogaus imuninė sistema pradeda reaguoti taip, tarsi ją pultų infekcija, nors jos nėra, aiškino Pensilvanijos universiteto Veterinarijos mokyklos biomedicinos mokslų katedros doc. Montserrat Anguera.

„Tie patys mechanizmai, kurie veikia reaguojant į virusą ar bakteriją, veikia ir imuninės ligos atveju, tačiau autoimuninės ligos atveju „infekcija“ nėra pašalinama, ji išlieka, o išlikdama ji stiprėja ir, priklausomai nuo autoimuninės ligos, daro žalą audiniams“, – paaiškino doc. M. Anguera.

Prof. H. Changas atkreipė dėmesį į molekulės, vadinamos Xist (tariama „exist“), kurios nėra vyriškose lytinėse ląstelėse, vaidmenį.

Xist molekulės vaidmuo

Pagrindinis Xist molekulės uždavinys – deaktyvuoti antrąją moterišką X chromosomą embrionuose, užtikrinant, kad organizmo ląstelės negautų potencialiai toksiško dvigubo chromosomos proteinus koduojančių genų poveikio.

Xist yra labai ilga RNR (17 tūkst. nukleotidų ilgio) ir ji yra susijusi su maždaug 100 proteinų, sakė dermatologijos ir genetikos prof. H.Chang. Xist molekulės bendradarbiauja su šiais baltymais (proteinais), kad sustabdytų genų raišką antrojoje X chromosomoje.

Prieš kiek mažiau nei dešimtmetį prof. H.Chang pastebėjo, kad daugelis proteinų, su kuriais Xist jungiasi prie X chromosomos ir ją išjungia, yra susiję su odos autoimuniniais sutrikimais: šiomis ligomis sergantys pacientai turėjo autoantikūnų, kurie klaidingai atakavo normalius baltymus.

Profesoriui H. Chang kilo klausimas, ar baltymų molekulių sankaupos, kurios susidaro Xist molekulei susijungus su X chromosoma, yra autoimuninių ligų sukėlėjas. Todėl mokslininkas nusprendė ištirti, kaip Xist, kurią natūraliai gamina tik moteriškos lyties ląstelės, veiktų, jei jis būtų pelių patinų organizme – tai tapo įmanoma genų inžinerijos dėka.

Kai pelių patinams, modifikuotiems taip, kad jie turėtų geną, gaminantį Xist, buvo sušvirkšta cheminio dirgiklio, imituojančio vilkligę, tyrėjų komanda nustatė, kad pelių patinams autoimuniteto požymiai (autoantikūnai) išsivystė greičiau nei pelių patelėms. Tai rodo, kad baltymai, kurie jungiasi su Xist, gali išprovokuoti imuninį atsaką.

Prof. H. Chang ir jo bendraautoriai taip pat analizavo žmonių, sergančių vilklige, dermatomiozitu ir sistemine skleroze, kraujo serumo mėginius ir lygino juos su žmonių, nesergančių autoimunine liga, kraujo serumo mėginiais. Mokslininkai nustatė, kad autoimunine liga sergančių pacientų mėginiuose, reaguojant į baltymus, susijusius su Xist, susidarė didesnis autoantikūnų kiekis.

Apskritai šie duomenys rodo, kad Xist yra „reikšmingas“ autoimuninių ligų veiksnys, galintis paaiškinti, kodėl autoimuninėmis ligomis dažniausiai serga moterys, teigiama tyrime.

Autoimuninės dėlionės dalis

Tyrimas parodė, kad neaktyvios X chromosomos mechanizmas yra svarbus ir gali turėti įtakos moterų autoimuninių ligų polinkiui, sakė doc. M.Anguera. Tačiau ji pridūrė, kad naujausias atradimas galimai yra tik viena labai didelės dėlionės dalis. Pasak jos, nėra aišku, ar su Xist molekule susiję baltymai iš tiesų sukelia ligą. Be to, aplinkos veiksniai vaidina didelį vaidmenį autoimuninėms ligoms.

Pasak jos, svarbu atsižvelgti ne tik į individo genetiką, bet ir visus kitus aspektus, pvz. paciento mitybą, mikrobiomą ir gyvenimo būdą (pvz. ar jis turi žalingų įpročių ir kt.)

„Manau, kad reikia ir toliau tirti Xist diagnostinį potencialą. Be to, labai svarbi ir terapija. Dabar, kai žinome, kad Xist molekulė yra svarbus veiksnys autoimuninės ligos procese, kyla klausimas – kaip galima sustabdyti šį procesą?“ – svarstė prof. H. Chang.

Parengta pagal: edition.cnn.com