Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
Nedelskite dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje / Shutterstock nuotr.

Kodėl kolorektalinis vėžys nustatomas per vėlai?

Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2024-03-14 09:10
Kolorektalinis vėžys kasmet nusineša netoli 1 milijono gyvybių visame pasaulyje. Tai – vienas dažniausiai nustatomų vėžinių susirgimų. Deja, dalis pacientų gydymą pradeda ligai jau pažengus ir pažeidus ne vieną organą. Kadangi kolorektalinis vėžys pradinėse stadijose yra beveik nepastebimas, gydytojai ragina nelaukti ir laiku atlikti prevencinius tyrimus. Anksti aptikus ligą, laiku pradėtas gydymas pacientams gali leisti tęsti pilnavertį gyvenimą.

Daugeliui storosios žarnos vėžys diagnozuojamas pavėluotai

Kolorektalinis vėžys gali išsivystyti bet kurioje iš storosios žarnos dalių – tiesiojoje arba gaubtinėje žarnoje. Dėl tylių simptomų ir daugeliui nemalonių patikrų vengimo, liga net 60 proc. pacientų diagnozuojama jau trečioje arba ketvirtoje stadijose. Kartu būna aptinkamos ir šios ligos metastazės kituose organuose: limfmazgiuose, kepenyse, plaučiuose (NVI vėžio registro duomenys).

Taip nutiko ir ketvirta vėžio stadija sergančiai 35-erių moteriai, kurios vyras pasakoja apie ilgą kelią, kurį teko nueiti iki ligos diagnozės.

„Maždaug prieš pusantrų metų žmona pajuto neaiškius pojūčius. Jai tarsi trūko energijos, stipriai krito svoris, lyg ir buvo užkietėję viduriai, vėliau dar atsirado dideli nugaros skausmai, ėmė tirpti kairė koja. Vizitą pas gydytoją atidėliojo iki tol, kol tie skausmai tapo nebepakenčiami, bet gydytoja pasakė, kad čia hemorojus“, – pirmuosius žmonos simptomus prisimena pacientės vyras Justas.

Vaistai nepadėjo, o skausmas tik didėjo, todėl moteris tęsė apsilankymus pas gydytojus.

„Sveikata akivaizdžiai blogėjo kasdien. Galiausiai apsilankėme pas gastroenterologę, kuriai užteko pamatyti žmonos veidą, kad nusiųstų išsitirti du kraujo tyrimus dėl vėžio. Situacija paaiškėjo esanti kritinė. Tik po daugiau nei pusę metų trukusio proceso gavome atsakymą, kad žmona serga ketvirtos B stadijos storosios žarnos vėžiu su išplitimu į kepenis, pilvo ertmę ir tulžies pūslės latakus. Toks vėžys jau progresuoja nebe savaitėmis, o dienomis“, – pasakoja Justas.

Dažnas nepaiso simptomų

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė įvardija, kad viena vėlyvos kolorektalinio vėžio diagnozės priežasčių yra tuštinimosi sutrikimų, kraujo išmatose, pilvo pūtimo, skausmo ar hemorojų primenančių simptomų nepaisymas. Visgi šie ligos signalai dažniausiai pasireiškia jau pažengusioje stadijoje. Gydytoja pasakoja, kad tikrai pasitaiko atvejų, kada pacientai į gydymosi įstaigą atvyksta dėl užsitęsusio kosulio, o ieškant jo pirminės priežasties, atrandami vėžiniai pakitimai plaučiuose, kuriuos sukėlė storosios žarnos navikas.

„Kai kuriais atvejais, ypač vyresnio amžiaus pacientams, visų pirma būna nustatoma lėtinė mažakraujystė. Tokiu atveju jie pastebi būtent anemijos sukeliamus simptomus, dažniausiai nuovargį ar silpnumą. Tačiau jei net ir valgant visavertį maistą ar vartojant maisto papildus, hemoglobino lygis kraujyje vis tiek išlieka mažas, reikėtų gilintis į tai, kas slypi už šios būklės. Ilgalaikė anemija yra viena iš onkologinių ligų indikacijų. Menopauzę išgyvenančios moterys, kurios skundžiasi mažakraujyste, taip pat turėtų būti tiriamos dėl onkologinių susirgimų“, – paaiškina gydytoja.

Gydymas pažengusį vėžį gali paversti „lėtine liga“

Anot gydytojos onkologės-chemoterapeutės, pažengęs mokslas leidžia sėkmingai gydyti net ir ketvirtos stadijos kolorektalinį vėžį. Ištirti įvairūs genai, kurių pokyčiai gali padėti ne tik pasirinkti veiksmingiausią gydymo metodą, bet ir nuspėti ligos prognozę. Plečiasi ir specialių medikamentų arsenalas, kas suteikia galimybę su gydytojais bendradarbiaujantiems pacientams kontroliuoti ligą, net ir pilnai nepašalinus naviko ar esant metastazėms.

„Pacientai neretai tikisi, kad jiems bus skiriama chemoterapija ir liga bus įveikta. Tačiau kalbant apie metastazavusią ligą, gydymas dažniausiai būna ilgalaikis, kupinas tiek intensyvių, tiek mažiau intensyvių periodų. Taikant chemoterapiją, biologinę terapiją ar operacinius įsikišimus, neišvengiama dažnų apsilankymų specialistų kabinetuose, kartais ir papildomos terapijos ar operacijų, ligos eigos sekimo ir pokyčių vertinimo. Sutelkiant jėgas, mokslą ir kantrybę, gydymo rezultatai tikrai gali būti sėkmingi, leidžiantys paversti vėžį „lėtine liga“. Tokiais atvejais pacientai daugiau laiko praleidžia ne ligoninėse, o savuose namuose ir net gali toliau dirbti“, – detalizuoja gydytoja onkologė dr. E. Baltruškevičienė.

Vyras stebisi žmonos stiprybe ir energija

Ketvirtos stadijos ligos pacientės vyras pasakoja, kad, dėl jauno amžiaus, žmonai buvo sudarytas agresyviausias gydymo planas. Nors moterį vis dar vargina stiprūs skausmai, malšinami kitais vaistais ir lašelinėmis, vyras sako negalintis atsistebėti savo žmonos stiprybe ir energija: tomis dienomis, kai jai neskauda, ji su drauge išeina ir į miestą, ir parsiveda iš darželio vaiką, ir rūpinasi namų buitimi.

„Nėra jokių ligos požymių – jeigu tik jai neskauda, tai ji gali daug ką daryti. Net ir gydytojai stebėjosi: esą ligos aprašymas rodo, kad žmonai yra labai blogai, bet ji atrodo labai stipri. Net ir plaukai nuo chemoterapijos nenuslinko“, – džiaugiasi Justas ir taip pat atkreipia dėmesį, koks svarbus yra emocinis palaikymas.

„Per visą šitą laiką ligoninėse pastebėjau, kad kai atvyksta gydytis vyras, tai labai dažnai jo žmona bus šalia. O jeigu gydymui atvyksta moteris, tai labai dažnu atveju ji bus viena. Turbūt nemaža dalis žmonių išsigąsta šios ligos ir pabėga. Bet aš to nesuprantu, juk pats pasirinkau savo žmogų ir savo kelią drauge su juo, tiek džiaugsme, tiek varge. Todėl kiekviename žingsnyje esame kartu ir, manau, tai žmoną labai palaiko ir stiprina“, – pastebi jis.

Gydytojas chirurgas proktologas doc. dr. Audrius Dulskas taip pat priduria, kad pradėjus gydymo procesą, gera gyvenimo kokybė yra galima, tačiau ligos sudėtingumas bei sunkumas lemia ir šalutinių poveikių atsiradimą. Pavyzdžiui, jei buvo taikomas operacinis gydymas, šiek tiek sutrumpinus žarną atsiranda tam tikri žarnyno sistemos sutrikimai, kartais gali būti naudojamas specialus tuštinimosi maišelis – stoma.

dr. Audrius Dulskas
Chirurgas proktologas dr. Audrius Dulskas

„Svarbu žinoti, kad gydymas veikia visas dažniausiai ir greičiausiai besidauginančias ląsteles – ne tik vėžines, bet ir odą, žarnyno gleivinę, plaukus. Tad yra tikimybė vėliau pasireikšti gydymo sąlygotiems šalutiniams reiškiniams, tokiems kaip viduriavimas, pilvo spazmai, kartais atsiranda kojų ir rankų pirštų tirpimas, temperatūros pokyčių netoleravimas ar odos būklės pakitimai. Tačiau su šalutiniais poveikiais susitvarkyti ir susitaikyti tikrai galima. Priimdami gydymo sprendimą visada tikslingai pasveriame naudą ir žalą, taip pat visais atvejais vyksta bendradarbiavimas ir diskusijos su pacientu, aptariamos visos galimybės, grėsmės ir tikėtini rezultatai“, – sako jis.

Teigiami pirmojo testo rezultatai neturi pernelyg išsigąsdinti

Pastebima, kad išsivysčiusiose šalyse kolorektalinis vėžys diagnozuojamas daug dažniau, negu neišsivysčiusiose. Anot gydytojo chirurgo doc. dr. A. Dulsko, Lietuvoje prevencinė kolorektalinio vėžio programa yra moderni ir veiksminga, tačiau pacientams, turintiems genetinį polinkį į onkologinę ligą, patariama atlikti tyrimus gerokai anksčiau, nei nurodyta programoje.

„Šio vėžio patikros programoje dalyvauja 50–74 metų amžiaus asmenys be išimties, tačiau jeigu asmens giminaičiui kolorektalinis onkologinis susirgimas buvo nustatytas anksčiau, nei didesnės rizikos amžiuje, kviečiame atvykti pasitikrinti 10 metų ankščiau, nei artimasis išgirdo diagnozę. Tyrimo metu atliekamas slapto kraujo išmatose testas ir jeigu jis būna teigiamas, siunčiame kolonoskopijos tyrimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sulaukus teigiamų pirmojo testo rezultatų, nereikia pernelyg išsigąsti – tai nėra nuosprendis, o indikacija, kad reikia atlikti detalesnius tyrimus bei išsiaiškinti to priežastis. Kuo anksčiau bus aptiktas navikas, tuo sėkmingesni bus gydymo rezultatai“, – sako gydytojas.

Pasakodamas žmonos istoriją, pacientės vyras Justas taip pat atkreipia dėmesį į prevencijos svarbą.

„Pats išsityriau nuo galvos iki pirštų galiukų ir su šeimos gydytoja nutarėme kartą per metus būtinai visus šiuos tyrimus kartoti. Laiko prasme, tai yra juokai, svarbiausia žinoti, kad esi saugus ir gali užkirsti kelią tokioms ligoms. Jos per dieną juk neatsiranda, todėl labai raginu stebėti savo sveikatą. Pasakoju mūsų istoriją ne tikėdamasis pagalbos, o dėl to, kad tie, kas ją išgirs, nueitų pasitikrinti ir pakviestų savo šeimos narius“, – ragina vyras.