Klubo protezavimas: kodėl šios operacijos prireikia vis jaunesniems pacientams?

Gydytojas ortopedas traumatologas Vilvaltas Alaunis.

Kodėl sudyla sąnariai?

Gydytojas V.Alaunis sako, kad negalima įvardinti vienos priežasties: viruso, per didelio fizinio krūvio  ar kitų aplinkybių, kodėl klubo sąnario osteoartrozė yra  gana paplitusi liga.

„Yra ryšys su įgimtais dalykais: jeigu tokia diagnozė nustatoma tėvams, seneliams, tai neretai šia liga suserga ir vaikai. Genetika turi šiokios tokios reikšmės. Žinoma, antsvoris, labai didelis fizinis krūvis gali reikšmingai prisidėti, kad sąnariai sudyla greičiau“, – tvirtina gydytojas ortopedas traumatologas.

Naujagimiai tikrinami dėl įgimto šlaunikaulio išnirimo

Pasak V.Alaunio, viena galima ligos priežastis – įgimtas naujagimio šlaunikaulio išnirimas.  Jeigu medikai jo laiku nepastebi, šlaunikaulis taip ir lieka išniręs. O vaikui užaugus, vyresniame amžiuje išsivysto koksartrozė.

„Dabar, jeigu kyla įtarimas, kūdikiai yra tikrinami echoskopu. Tyrimo metu medikai pamato, ar yra išnirimas ar ne. Nustačius tokią patologiją, vaikai išgydomi. Gydymas labai paprastas: atverti kojas, kurį laiką laikyti vaiką varlytės poza ir tas klubas įsistato į savo vietą ir ten lieka“, – pasakoja medikas. Pasak jo, svarbu šią patologiją diagnozuoti iki 6 mėnesių amžiaus, vėliausiai iki metų, nes po to jau būna per vėlu.

Gydytojas pastebi, kad įgimtų išnirimų yra labai sumažėję. „Pasikeitė vaikų auginimas, niekas kūdikių nebevysto taip, kad vaikas būtų suspaustas, jie auga mataruodami kojomis ir rankomis. Kodėl Afrikoje nėra šios patologijos? Nes vaikus nešioja ant kupros kaip varlytes prispaustoms kojomis. Todėl šlaunikaulis pats ir įsistatydavo į vietą. Anksčiau labai nemažai žmonių vyresniame amžiuje tekdavo operuoti, nes vaikystėje nebuvo pastebėtas įgimtas šlaunikaulio išnirimas.

Klubų displazija

Klubų displazija – tai šlaunikaulio kaklo ir gūžduobės anatominai pakitimai, kurie gali tapti ankstyvos koksartrozės priežastimi. „Žmogaus šlaunikaulio kaklo kampas normaliai svyruoja nuo 120 iki 145 laipsnių. Jeigu žmogus turi didesnį kampą, dažniau tai būdinga moterims, diagnozuojama daugiau nei 60 proc. moterų, gali būti ir paveldima, tai gali nulemti ankstyvus artrozinius pakitimus“, – tvirtina V.Alaunis.

Pasak mediko, yra net 4 displazijos laipsniai: pirmas, kai šlaunikaulio galva yra labai nedaug išlindusi iš gūžduobės, o ketvirto laipsnio displazijos atveju patologija daug didesnė: jau visa galva išlindusi iš gūžduobės.

Kodėl pacientų amžius jaunėja?

Gydytojas V.Alaunis teigia, kad klubo sąnarys keičiamas dėl keletos priežasčių. Pirmoji – osteoartritas arba artrozė, kai dėl pažeistos kremzlės negali funkcionuoti normaliai funkcionuoti.   Antroji priežastis – displazija, trečioji – aseptinė šlaunikaulio galvos nekrozė.

„Pastaruoju metu labai padažnėjo osteonekrozių atvejų. Tai yra liga, kai užsikemša šlaunikaulio galvos kraujotaka, galva nebeaprūpinama krauju. Galima palyginti su širdimi, kai ją ištinka infarktas, tad panašus „infarktas“ gali ištikti ir šlaunikaulio galvą dėl kraujagyslių užsikimšimo arba trombozės. Galva nebegauna mitybos, pradeda „tirpti“, nieko kito nebelieka kaip protezuoti. Šią diagnozę išgirsta vis daugiau jaunų žmonių“, – pastebi medikas. Ketvirtoji – trauminė artrozė – gali vystytis patyrus traumą.

Gydytojo teigimu, jaunų žmonių ir su artrozės diagnoze daugėja. Kodėl pacientai jaunėja?

„Įprastai padarius 70-80 metų žmogui rentgeno nuotrauką, natūralu pamatyti, jog kremzlė jau padilusi, o visiškai sudilti ji galėtų tik laukus 90-100 ir daugiau metų. Deja, tokius pakitimus diagnozuojame gerokai anksčiau. Gali būti kalta genetika, pasikeitęs gyvenimo būdas, esame daug aktyvesni. Ypač profesionalus ir labai aktyvus sportavimas nepadeda kremzlės būklei, atvirkščiai ją blogina. Mėgėjiškas sportas, sąnarių judesiai yra naudingi“, – teigia gydytojas V.Alaunis.

Medikas pastebi, kad anksčiau, kol dar nebuvo protezavimo, žmonės tiesiog kentėdavo skausmus ir nesikreipdavo į medikus. „Išsitrynusi kremzlė sukelia labai stiprius skausmus. Organizmas kovoja su skausmu, blokuodamas judesį. Kai sąnarys juda mažiau, jis apauga iš visų pusių, judesio amplitudė dar labiau sumažėja. Nieko nedarant organizmas visiškai „užrakina“ sąnarį, kad jis visai nejudėtų. Tokiu būdu išnyksta skausmas, bet žmogus nebegali judėti. Anksčiau tokia ir buvo pagalba, kai į šlaunikaulį buvo įkalamas vinis, sąnarys nebejudėdavo, žmogus tapdavo neįgalus, bet skausmo nebejausdavo“, – pasakoja V.Alaunis.

Pasak gydytojo, atsiradus endoprotezavimui, požiūris pasikeitė iš esmės. Nebereikia sąnario „uždaryti“, sudilęs sąnarys tiesiog pakeičiamas endoprotezu. Ir skausmai išnyksta, ir judesiai lieka, žmogus išlieka darbingas. Gal todėl žmonės pradėjo kreiptis į medikus gerokai anksčiau.

Alternatyvų operacijai nėra

Pasak V.Alaunio, kol kas klubo sąnario protezavimui alternatyvų dar nėra. „Gydant kelio sąnario artrozę yra bandymų įsodinti kamienines ląsteles, bet mums, endoprotezuotojams, dar sunku patikėti, kad tokiu būdu sąnarį pavyks atstatyti. Operacijos metu mes gi matome, kad kremzlė yra nutrinta fiziškai. Sunku patikėti, kad ją įmanoma būtų atkurti“, – abejonėmis dalinasi medikas.

Jis visgi pataria operacijai pasiryžti pasidaryti anksčiau, nelaukiant visiško sąnario sudilimo.

„Klubo, o ypač kelio artrozė yra labai ilgas procesas, liga vystosi ne vienerius metus. Kelio sąnario artrozė gali vystytis dešimtmečiais, klubo sąnario – greičiau. Žinoma, kuo liga labiau pažengusi, koja iškrypusi, tuo sunkesnis atsistatymas. Klubo artrozė greičiau sukelia žmogui skausmus ir didelius nepatogumus, kadangi trinantis sąnariui koja trumpėja. Todėl pacientai ir kreipiasi žymiai anksčiau“, – pastebi gydytojas ortopedas traumatologas.

Specialistas sako, kad dėl klubo sąnario artrozės vystymosi žmogaus koja sutrumpėja 2-3 cm. Jis ne tik šlubuoja, jaučia skausmus, bet yra žalojamas jo stuburas. Po operacijos, kaip kojos ilgis yra atstatomas, stuburas vėl turi prisitaikyti. Tad kuo liga yra daugiau progresavusi, tuo labiau nukenčia žmogaus organizmas, sunkiau ir operuoti.

„Žinoma, nerekomenduojame operacijos pirmoje ligos stadijoje, bet vėliau, kam kentėti skausmus, gerti nuskausminamuosius vaistus ir negyventi pilnaverčio gyvenimo? Žmogus pats pajunta, kad jo gyvenimo kokybė krenta ir tada reikia ryžtis operacijai“, – sako gydytojas V.Alaunis.

Ar būtinai prireiks ir antrojo klubo operacijos?

Medikas sako, kad jeigu pacientui diagnozuota trauminė artrozė, tai greičiausiai antrasis klubas liks sveikas. „Bet jeigu yra genetiškai užprogramuota liga, šeimoje buvo ja sirgusių tėvų ar senelių, tai yra tikimybė, kad vystysis abipusė koksartrozė. Tik nebūtinai vienu metu, neretai vienos pusės išsivysto anksčiau, o kitos gerokai vėliau. Bet pasitaiko atvejų, kad susiformuoja tik vienos pusės artrozė“, – sako specialistas.

Kokia galėtų būti prevencija, kaip gyventi, kad neprireiktų antrojo klubo operacijos? Medikas pataria pacientams daugiau judėti.

„Sąnariai turi judėti, nes sąnarinis skystis, kuris drėkina kremzlę, tuo pačiu ir pamaitina sąnarį. Bet nereikia didelių apkrovų. Jokių olimpinių normatyvų negali būti. Negalima gulėti lovoje ir auginti svorį, bet negalima bėgti dešimtis kilometrų kasdien. Mankšta, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, labai naudingas plaukimas“, – pataria gydytojas ortopedas traumatologas.

Gydytojas taip pat patartina pasikonsultuoti su dietologais dėl tinkamos mitybos. „Norėčiau akcentuoti, kad žmogus turėtų būti įvairiavalgis. Nereikėtų apsiriboti vienos rūšies produktais, nevalgyti vien tik daržovių, ar vien tik mėsos, kad per mitybą gautų visų reikalingų medžiagų“, – sako V.Alaunis.

Po operacijos

Pacientai baiminasi, kad po operacijos klubo sąnario endoprotezas neišsinertų. „Klubo protezo išnirimai pasitaiko dėl įvairių priežasčių, bet taisyklingai įdėjus klubo sąnario protezą, po mėnesio jau galima daryti viską. Netgi lipti į kalnus ir žaisti futbolą“, – sako specialistas.

„Oda suauga per 14-16 dienų, poodinis sluoksnis – per 3 savaites, raumenys irgi per 3 savaites, o kapsulė ir sausgyslės per 4 savaites. Tad per šį laikotarpį viskas sugrįžta į normą. Ir saugotis nesusilenkti daugiau nei 90 laipsnių kampu irgi užtenka 4 savaites. Po to ir kojines galima pačiam apsimauti“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas V.Alaunis.

Kur konsultuoja gydytojas ortopedas traumatologas Vilvaltas Alaunis galima manodaktaras.lt platformoje.