Ketvirtadalio paauglių santykis su išmaniuoju telefonu – problemiškas
Problemiškas naudojimas dažniau pasireiškė dalyviams iš turtingesnių šeimų, manoma, dėl to, kad jie anksčiau pradėjo naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Problemišką santykį su išmaniuoju telefonu taip pat dažniau išvystė žemos savivertės dalyviai arba tie, kurie jautėsi vieniši. Taip pat problemiškas naudojimasis dažnesnis tarp paauglių merginų.
Tyrėjų komanda teigia, kad problemiško naudojimosi telefonu dar negalima įvardyti kaip priklausomybės, tačiau tam tikras elgesys, pavyzdžiui, nerimas, kai šalia nėra telefono, turi priklausomybės bruožų.
Problemiškas santykis su išmaniuoju telefonu taip pat gali būti siejamas su prastesne psichikos būkle, tačiau tam patvirtinti reikia atlikti daugiau tyrimų. Nuotaikos ir naudojimosi išmaniuoju telefonu ryšys gali būti abipusis – tiek naudojimasis telefonu gali veikti nuotaiką, tiek nuotaika gali daryti įtaką tam, kiek ir kaip naudojamasi telefonu.
Tyrimo autoriai sako, kad išmaniųjų telefonų įsigalėjimas kasdieniniame gyvenime reiškia, kad nuolatinio naudojimosi jais keliamos problemos gali būti kur kas didesnė visuomenės sveikatos problema nei priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas ar įnikimas į kompiuterinius žaidimus.
Kol technologijų poveikis psichikos sveikatai nėra ištirtas, tėvai susiduria su iššūkiais, kuriuos neaišku, kaip spręsti. Tėvai turėtų įvertinti, ar laikas, praleidžiamas prie ekranų, neigiamai veikia vaiko santykius su draugais, pasiekimus mokykloje, kitas veiklas, taip pat įvesti naudojimosi telefonu ribojimus pagal amžių.
Parengė Monika Kairienė pagal theguardian.com
