Keturi mitai apie manualinę terapiją
Dažniausios sveikatos problemos
Pasak mediko, dažniausiai pacientai kreipiasi dėl „surakinto“ kaklo ar nugaros skausmo. O skausmų priežastis neretai įvardinama: „perpūtė vėjas“ ar atlikdamas staigų judesį pasitempė raumenis. „Tokiais atvejais pacientai negali pasukti galvos į vieną ar kitą pusę. Tada manualinė terapija veikia labai gerai, nes dėl apsauginės organizmo reakcijos į per staigiai atliktą veiksmą, suspazmuoja raumenis, kurie riboja judesius. Atpalaidavus raumenis, išjudinus sąnarius, žmogui skausmas pradingsta“, – pasakoja P.Mikučionis.
Specialisto teigimu, galima pasiekti dar geresnį rezultatą, jeigu prieš manualinę terapiją pacientui dar būtų atliktas lengvas raumenų masažas. Atpalaidavus aplink skausmo židinį esančius raumenis, manualinę terapiją atlikti daug lengviau ir ji duoda geresnį rezultatą.
Kineziterapeutas Petras Mikučionis.
Manualinę terapiją vis dar gaubia mitai
Pasak kineziterapeuto P.Mikučionio, nors daugelyje pasaulio kraštų manualinė terapija yra teisingai suprantama, kaip gydymas rankomis, Lietuvoje vis dar girdėti nuomonių, jog tai „kaulų laužymas“. Šis gydymo metodas yra skirstomas į 4 laipsnius. Pirmųjų trijų laipsnių mobilizacinės technikos atliekamos lėtu judesiu dėl to gali pasirodyti saugesnės. „Daugiausiai mitų yra susiję su 4 laipsnio mobilizacine technika (manipuliacija), kai yra atliekamas greitas, mažos amplitudės judesys, o pacientai išgirsta ar pajunta garsą „trakšt“, – pastebi medikas.
1. Mitas – manualistas atstato išnirusį slankstelį
P.Mikučionio teigimu, pats didžiausias mitas, kai ateina pacientai ir sako, kad jam atstatė išnirusį ar ne vietoje „stovintį“ slankstelį. „Jeigu tokį stebuklą kas nors padarytų, tai reikštų, jog prieš tai žmogus visai nevaikščiojo, o dabar jau pradeda. Deja, tokių dalykų nebūna. Ir tas garsas „trakšt“, kurį pacientai girdi manualinės terapijos metu, jokiu būdu nereiškia, kad atsistatė išniręs slankstelis.
Pasak specialisto, yra keletas teorijų, iš kur tas atsiranda specifinis trakštelėjimas. Vieni teigia, kad fasetiniuose sąnariuose dėl staigaus judesio įvyksta kapsulės arba meniskoido suspaudimas – atsiranda toks garsas. Kita teorija, kad įvyksta sąnarinių dujų kamuoliuko sprogimas, kai procedūros metu staiga padidėja sąnarinio tarpelio tūris. Todėl, kai du sąnariniai paviršiai staiga atsitraukia vienas nuo kito ir į jų ertmę nespėja atitekėti reikiamas sinovinio skysčio kiekis, jau ten esantis staiga užima didesnį tūrį, užverda ir susidariusio dujų kamuoliuko sprogimas sukelia sąnarių trakšėjimo garsą.
„Tikslaus atsakymo nėra, o manualinė terapija toli gražu nėra vien tik garsas „trakšt“. Tad įsitikinimas, kad slankstelis yra pajudinamas iš vietos yra klaidingas, tai yra mitas. Sąnarys atsipalaiduoja nuo to staigaus judesio, atsipalaiduoja aplinkui esantys minkštieji audiniai, raiščių sistema, kapsulė, dėl to atsipalaiduoja ir raumenys. Jeigu tai buvo skausminga vieta, kartais pavyksta padaryti, jog pacientai skausmo nebejaustų“, – pastebi kineziterapeutas P.Mikučionis.
2. Mitas – manualinė terapija yra skausminga
Medikas tvirtina, kad pacientas procedūros metu negali jausti skausmo. Anaiptol, pacientas turi jaustis atsipalaidavęs, saugus. Manualinės technikos turi būti atliekamos įsitikinus kad pacientas supranta, kas su juo bus daroma. Jeigu pacientas gulės įsitempęs, įsibaiminęs, o specialistas bandys atlikti 4 laipsnio mobilizacines technikas, rezultatas gali būti neigiamas ir baigtis netgi paciento sutraumavimu.
3. Mitas – manualinė terapija negali pakenkti
Pasak mediko, neurologinių problemų turintiems pacientams negalima atlikti 4 laipsnio mobilizacinių technikų, nes tai tikrai gali pakenkti. „Jeigu yra nervinės šaknelės uždegimas kakle ar juosmeninėje nugaros dalyje, manualinės terapijos daryti negalima. Staigus judesys galėtų išprovokuoti dar didesnį nervo pakenkimą. Paciento amžius irgi gali riboti galimybes taikyti šią terapiją, kadangi kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė osteoporozės tikimybė. O tai padidina ir kaulų lūžių riziką“, – sako kineziterapeutas.
Specialisto teigimu, manualinę terapiją reikėtų taikyti atsargiai ir po neurologinių operacijų. „Jeigu, pavyzdžiui, po stuburo išvaržos operacijos vis dar jaučiame pasekmes, tarkime kojoje vis dar pilnai neatsistatė raumenų jėga, galime įtarti, jog nervinės šaknelės dinamika nėra pilnai atsistačiusi. Tokiu atveju ketvirto laipsnio mobilizacija t.y. manipuliacija, nugaros srityje netaikoma“, – teigia P.Mikučionis.
Svarbu žinoti, kad manualinė terapija netaikoma karščiuojant, esant infekcinėms ligoms – aktyviai tuberkuliozei, ūmiems pūlingiems susirgimams, taip pat toli pažengusiai osteoporozei ir giliųjų venų trombozei. Traumų atvejais, sergant onkologinėmis ir psichinėmis ligomis procedūras galima atlikti tik po rentgenologinių tyrimų ir gydytojo konsultacijos.
4. Mitas – manualinė terapija – tai tik stipresnis masažas
Kartais klaidingai manoma, kad manualinės terapijos specialistu gali būti eilinis masažuotojas. Kitaip tariant masažuotojas, kuris teigia kad atlieka masažą, neturėtu „traškinti“ stuburo. Nors nuo masažo prasideda kiekviena manualinė terapija, tačiau šios srities specialistui reikia puikiai išmanyti ne tik įvairias masažo metodikas, bet ir mokėti sąnarius, raiščius giliai veikiančius metodus. Taip pat būtinos anatomijos, fiziologijos žinios.
Siekiant, kad terapija atneštų visokeriopą naudą, būtina tiksliai apskaičiuoti, kaip stipriai ir kurį laiką rankomis veikti tam tikrą kūno vietą. Didžiausią naudą atneša kiekvienam pacientui individuliai pritaikyta manualinė terapija.
