Kelios taisyklės, kurios padės išvengti pagrindinės švenčių problemos – persivalgymo
„Nepagrįstai rūpinamės tuo, kad tik nepritrūktų maisto, tarsi šventės yra tik susėdimas prie stalo ir valgymas“, – sako mitybos specialistė.
Pasak R.Bartkevičiūtės, suprantamas noras per šventes nustebinti, palepinti artimuosius gardžiais patiekalais, bet visada reikia stengtis nepamiršti saiko. Gerokai lengviau nepamesti galvos dėl maisto per šventes yra tiems žmonėms, kurie jau turi suformuotus sveikos mitybos įpročius, puikiai žino, kaip reikia maitintis kiekvieną dieną ir tų įpročių laikosi. „Jeigu tokių įpročių neturime, reikia apie juos pagalvoti ir prisiminti, kokios nemalonios yra persivalgymo pasekmės“, – pataria pašnekovė.
Ruošiant patiekalus ant šventinio stalo, reikėtų prisiminti sveiko maisto piramidę ir stengtis vadovautis jos rekomendacijomis. Pasak R.Bartkevičiūtės, ir per šventes turėtų dominuoti augalinės kilmės produktai, po to, bet jau gerokai mažiau – gyvūninės kilmės produktai. „O mažiausiai turėtų būti desertų, saldumynų, kurie galėtų būti skirti tik pasimėgavimui. Deja, per šventes esame linkę tą piramidę apversti aukštyn kojomis“, – teigia specialistė.
Reikiamą gydytoją patogiai rasite ir užsiregistruosite konsultacijai platformoje manodaktaras.lt
Paragauti – taip, bet nepersivalgyti
R.Bartkevičiūtės teigimu, nėra jokios būtinybės atsisakyti Kūčių vakarienės tradicijos paragauti visų 12 ant stalo esančių patiekalų, bet paragauti po kąsnelį ar šaukštelį toli gražu nereiškia prisikimšti pilną skrandį. Kad susėdus prie stalo nebūtų rizikos persivalgyti, specialistė pataria nesėsti vakarienės išbadėjus. „Visą dieną reikėtų maitintis įprastai, pavalgyti ir pusryčius, ir pietus, tad susėdus šventinės vakarienės irgi suvalgyti įprastą tam metui maisto kiekį, tegul tai ir bus skirtingų patiekalų paragavimas“, – pataria mitybos specialistė.
Pasak R.Bartkevičiūtės, per šventes turime ne valgyti, o mėgautis maistu – tik ragaudami pačius rečiausius ir gardžiausius nedideliais kiekiais tikrai apsaugosime save nuo persivalgymo. Todėl ji pataria maistu šventėms besirūpinantiems žmonėms nepersistengti. „Labai dažnai būna, kad gamindami šventinius patiekalus žmonės praleidžia virtuvėje labai daug laiko, pavargsta, išalksta, nes neretai per ruošą nespėja ir pavalgyti, tad susėdę alkani prie stalo ir praranda saiko jausmą“, –pastebėjimais dalinasi mitybos specialistė.
Pavalgius – pajudėti
Dar viena klaida specialistė įvardina sėdėjimą prie stalo net ir po vakarienės. Todėl patartina pagalvoti apie šventines pramogas, pasivaikščiojimą, bet kokią veiklą, kuri pakeistų sėdėjimą prie stalo ir televizoriaus žiūrėjimą toliau kramsnojant sudėtus užkandžius. „Netgi švediško stalo principą patartina perkelti į mūsų namus, kai žmogus nesėdi vienoje vietoje, bet juda, įsideda kažkiek maisto, užkanda, bet ne valgymas būna pagrindinis akcentas, o bendravimas“, – sako R.Bartkevičiūtė.
Visai patartina pavakarieniavus stalą nukraustyti, nuimti pagrindinius sočiuosius patiekalus, kad toliau vakarojant neliktų pagundos toliau kramsnoti, nors skrandis jau ir pilnas.
Alkoholiniai gėrimai – papildomos kalorijos
Nekalbant apie alkoholio žalingą poveikį, jei jo vartojama nesaikingai, specialistė atkreipia dėmesį, kad alkoholiniai gėrimai turi daug kalorijų, kurios reikšmingai papildo suvartotų kalorijų kiekį. Nuomonę, kad alkoholiniais gėrimais galima pagerinti virškinimą pašnekovė prilygina mitui. „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose parašyta, kad alkoholis turi būti ribojamas arba visai nevartojamas, todėl, mano įsitikinimu, tokio maisto produkto kaip alkoholis per šventes galima ir visai atsisakyti, nes jokio teigiamo poveikio jis neduoda“, – tvirtina mitybos specialistė.
Virškinimo fermentai nėra vaistai nuo persivalgymo
Nemalonus pilnumo jausmas, skrandis atsisako virškinti, spaudžia pilvą, o kartais netgi pykina, svaigsta ar skauda galvą, darosi silpna – visi šie simptomai – dažnas švenčių, kurių metu daug valgoma ir mažai judama, palydovas. Dauguma taip besijaučiančių skuba vartoti taip vadinamų virškinimą gerinančių vaistų, kurie iš tiesų yra fermentų pakeičiamoji terapija. Kuo gali baigtis tokia savigyda?
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai primena, kad virškinimo fermentai nėra vaistai nuo persivalgymo. Tai vaistai, kurie yra vartojami kaip fermentų pakeičiamoji terapija. Jie vartotini tik tada, kai kasa gamina ir išskiria nepakankamai virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Taip nutinka po tokių ligų kaip kasos uždegimas, kasos vėžys, kasos apaugimas jungiamuoju audiniu, šio organo traumos ar operacijų. Tai sunkios būklės, kurios visada yra diagnozuojamos gydytojų. O jie, esant reikalui, paskiria fermentų pakeičiamąją terapiją.
Svarbu atminti, kad fermentų pakeičiamoji terapija taip pat gali sukelti nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui, pavyzdžiui, viduriavimą, pykinimą, vėmimą, vidurių užkietėjimą. Juos vartoti reikėtų tik pasikonsultavus su gydytoju ar vaistininku, o ne vadovaujantis draugų, kolegų, kaimynų ar interneto patirtimi.
Reikiamą gydytoją patogiai rasite ir užsiregistruosite konsultacijai platformoje manodaktaras.lt
