Kardiologas: sveikata priklauso ne nuo įsitikinimų, o nuo gyvenimo būdo

Gydytojas kardiologas, širdies nepakankamumo specialistas Audrius Aurelijus Pilypas.

Su kokiomis sveikatos problemomis į Jus dažniausiai kreipiasi pacientai?

Dažniausiai pacientai skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, dusuliu, neritmiška širdies veikla ir įvairaus pobūdžio skausmais širdies plote. Įprastai šie simptomai būna atsiradę neseniai. Deja, pasitaiko atvejų, kai žmonės į gydytoją kreipiasi ne simptomams atsiradus, o tik tada, kai ilgą laiką trunkantys ir progresuojantys simptomai tampa nepakeliami ir ženkliai blogina gyvenimo kokybę.

Pavyzdžiui, kai dėl dusulio nepavyksta užlipti į antrą pastato aukštą ir tenka sustoti pailsėti. Todėl kartais pertrauka nuo simptomų atsiradimo iki gydytojo konsultacijos gali trukti net keletą metų. Dauguma patologinių pakitimų širdies ir kraujagyslių sistemoje yra negrįžtami ir galima sustabdyti tik jų progresavimą, tad kreipiantis per vėlai, gydymo galimybės tampa labai ribotos.

Širdies ir kraujagyslių ligos dominuoja mirties priežasčių statistikoje, kodėl pacientai jos negirdi ir nesimoko iš svetimų klaidų? Kaip pacientai aiškina, kodėl laiku nesikreipė į medikus?

Statistiką žmonės dažnai mato tik kaip skaičius, o ne realius atvejus. Ir dažnas galvoja, kad jis nesusirgs. Tačiau sveikata priklauso ne nuo įsitikinimų, o nuo gyvenimo būdo. Todėl širdies ir kraujagyslių ligas dar būtų galima pavadinti gyvenimo būdo ligomis. Jų prevencija prasideda ankstyvoje jaunystėje, kai formuojasi sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo įpročiai. Lietuvoje žmonės dėmesio savo sveikatai skiria per mažai. Todėl natūralu, kad pasireiškus pirmiesiems lėtinių ligų simptomams, jie taip pat ignoruojami, manoma, kad praeis savaime. Prie problemos prisideda ir ribotas paslaugų prieinamumas bei nepasitikėjimas gydytojais, atsiradęs dėl sumenkinto gydytojo profesijos prestižo, nepaisant to, kad medicinos lygis mūsų šalyje yra labai aukštas.

Kaip dažnai tenka susidurti su uždelstomis sveikatos problemomis, kai pacientai turėjo į medikus kreiptis gerokai anksčiau?

Savo asmeninėje darbo praktikoje su uždelstomis lėtinėmis kardiologinėmis ligomis susiduriu nuolat. Tai nėra retas reiškinys. Didžiausia ir dažniausia problema – širdies nepakankamumas. Tai komplikacija tokių lėtinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kaip arterinė hipertenzija, aritmijos, išeminė širdies liga, širdies vožtuvų ligos ir kt. Laiku negydomos arba blogai kontroliuojamos šios ligos lemia širdies funkcijos susilpnėjimą ir suprastėjusią gyvenimo kokybę, o vėlesnėse stadijose – ir dažnas hospitalizacijas. Nustačius širdies nepakankamumą, mirštamumas nuo šios ligos per artimiausius penkerius metus siekia iki 50 procentų, todėl ši būklė prilyginama onkologinei diagnozei.

Kita dažna problema – negydytų širdies ritmo sutrikimų, tokių kaip prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, sukeltas išeminis galvos smegenų infarktas (insultas). Jei pacientas nevartoja antikoaguliantų, sutrikus širdies ritmui ir jo neatstačius per 48 valandas, širdies ertmėje susiformuoja trombas. Atitrūkęs jis su kraujo srove gali nukeliauti į smulkesnes kraujagysles ir jas užkimšti. Nutrūkus organo aprūpinimui krauju, įvyksta jo infarktas. Insultą sukelti gali ir nekontroliuojama arterinė hipertenzija, tik, šiuo atveju, hemoraginį, kai, dėl didelio spaudimo trūkus kraujagyslei, kraujas išsilieja smegenyse.

Ar viena iš pavėluoto kreipimosi į gydytoją priežasčių galėtų būti pacientų savigyda? Ką apie tai manote?

Savigyda, be jokios abejonės, taip pat yra aktuali problema. Pacientus, kurie gydosi patys, galima suskirstyti į dvi kategorijas: tie, kurie pirmenybę teikia netradicinei medicinai, ir tie, kurie vaistus skolinasi iš kaimyno. Alternatyvioji arba netradicinė medicina – tai įvairūs širdį stiprinantys kokteiliai, žolelių užpilai ir panašūs dalykai. Nors skamba nekaltai, dažnai jie ne tik nepadeda, bet gali ir labai pakenkti, jei dėl jų laiku nebus suteikta reikalinga pagalba. Tas pats galioja ir skolintiems vaistams. Nėra vieno vaisto, kuris tiktų visiems. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę, tyrimų rezultatus, gretutines ligas bei vartojamus vaistus.

Kokioms ligoms delsimas yra pats rizikingiausias? Ką galėtumėte patarti: kokie simptomai įspėja, jog delsti negalima?

Viena pavojingiausių širdies ligų – miokardo infarktas. Jai būdingas skausmas širdies plote, plintantis į kairę ranką, mentį, apatinį žandikaulį. Pajutus šiuos simptomus, delsti negalima – kuo skubiau skambinkite greitajai medicinos pagalbai. Kita nerimą kelianti būklė – širdies ritmo sutrikimai, pasireiškiantys neįprastai dažnu, retu ar neritmišku širdies plakimu, lydimu silpnumo, dusulio, spaudžiančio pobūdžio skausmo krūtinėje. Jų metu taip pat būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Staiga atsiradęs stiprus dusulys gali reikšti plaučių tromboemboliją – gyvybei pavojingą būklę, todėl neturėtų būti ignoruojamas.

Vis dėlto, derėtų paminėti, kad pajutus kokius nors širdies ir kraujagyslių sistemos simptomus, net jei jie atrodo nestiprūs ir nereikšmingi, reikėtų nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją kardiologą.