Karantino pasekmė – sugrįžusi vyrų baimė eiti į gydymo įstaigas
Užmiršta prevencija
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, užpernai 48 tūkst. vyrų, galėjusių sudalyvauti prevencinėje priešinės liaukos (prostatos) ankstyvosios diagnostikos programoje, nusprendė likti namuose. 2020 m. storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje dalyvavo 33 proc. mažiau žmonių, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje – 26 proc. mažiau žmonių.
„Pastaruosius kelis metus stebėjome pokytį – vyrai noriau dalyvavo prevencinėse patikrų programose. Dėka įvairių informacinių kampanijų, paskaitų, susitikimų su gyventojais, žmonės ėjo ir tikrinosi. Prostatos vėžio draugija savu laiku apvažiavo mažiausius ir atokiausius Lietuvos kampelius – vežė vyrams profilaktinius prostatos testus. Tada net atokiausiame Lietuvos kaime vyrai žinojo, kad galima iš anksto pasitikrinti dėl vėžio. Švietėme, mokėme, rodėme ir dabar toks įspūdis, kad atėjo Covid-19 ir dingo visos kitos ligos, t.y. ir prostatos vėžys, ir šlapimo nelaikymas. Ir vėl visi užmiršo, kur kreiptis“, – apgailestauja J.Misevičienė.
Gydytoja Jurga Misevičienė
Pasekmes matysime dar kelerius metus
Buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) valdybos narys, ilgametis buvęs Lietuvos prostatos vėžiu sergančiųjų draugijos vadovas Gediminas Žižys reiškia didelį susirūpinimą dėl beveik nevykstančių ankstyvos prevencijos patikrų programų. Jis įsitikinęs, kad to padariniai bus matomi kelis artimiausius metus.
„Duomenų analitikai sako, kad padidėjusį mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų galėjo lemti pandemijos akivaizdoje suprastėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Kol jie galvoja – mes jau esame tuo įsitikinę. Kokių dar įrodymų reikia? Sveikatos paslaugų prieinamumas buvo blogas. Pasikeitė sveikatos priežiūros įstaigų požiūris į pacientą. Atsirado nuotolinis bendravimas, jis pakeitė mūsų santykius su šeimos gydytojais. Manau, gydymo įstaigos turėtų pradėti kalbėtis žmogiška kalba su pacientais. Ar yra parengtas nors vienas kalbėtojas (slaugė ar šeimos gydytojas), kuris pasakytų žmogui, kuris nesilankė gydymo įstaigose visus metus, kaip jis dėl to nukentėjo?“ – nuotoliniuose POLA organizacijos mokymuose pacientams klausė G.Žižys.
Jis įsitikinęs – reikia labiau reglamentuoti nuotolinį bendravimą tarp paciento ir mediko, sukurti kažkokį algoritmą, nes koronaviruso sukeltos krizės greitai nesibaigs.
„Daug ką reikia tobulinti: bendravimą su pacientais, gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą, spręsti reabilitacijos klausimus. Gydytojai turi nusiimti savo karūnas ir kviesti pacientus gražiai, padoriai, kultūringai, kad žmonės nebijotų. Mes dabar bijome“, – kalbėjo G.Žižys.
Vyrai – išdrįskite būti drąsūs
„Mes moterims pateikiame išsamias, gal kartais net pernelyg sudėtingai skambančias formules, kaip atpažinti beprasidedantį šlapimo nelaikymą. Vyrams šiuo klausimu daug paprasčiau. Vyrai turi didelį privalumą – jie gali matyti savo šlapimo srovę ir patys įvertinti ankstyvus pokyčius. Jie patys gali greitai pamatyti pirmuosius prostatos pokyčius. Šlapinantis vyrai mato savo šlapimo srovę ir bet koks jos pokytis jau yra raudona lemputė, raginanti skubėti pasikonsultuoti pas gydytoją“, – teigia gydytoja J.Misevičienė.
Trukčiojanti šlapimo srovė, pasikeitusi šlapimo srovės trajektorija, naktinis noras pasišlapinti – tai požymiai, išduodantys, kad prostatoje jau yra pokyčių. Kai yra pokyčių prostatoje, vyras gali matyti, kad šlapimas labai nedideliais kiekiais išteka nuolat. Tai vadinama persipildymo šlapimo nelaikymas, kai šlapimas varva lašeliais.
„Būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją, jis gali nukreipti pas urologą, nes reikės atlikti PSA tyrimą. Reikėtų specialisto konsultacijos, kad jis įvertintų išgydymo galimybes. PSA tyrimą gali skirti ir šeimos gydytojas“, – aiškina J.Misevičienė ir pridūria – diagnozavus šlapimo nelaikymą, priklauso valstybės kompensacija šlapimą sugeriančioms priemonėms.
Nereikia slėptis – yra pagalba
Gydytoja sako vis negalinti pamiršti vieno organizacijai atsiųsto žmogaus laiško.
„Vyras rašė, kad susidūręs su šlapimo nelaikymu pasirinko gyvenimą nuošalesnėje sodyboje. Jis suprato, kad dėl nuo jo sklindančio šlapimo kvapo negalės likti darbo rinkoje. Tai labai klaidingas įsitikinimas. Susidūrus su šlapimo nelaikymu nereikia bėgti gyventi į mišką. Šlapimo nelaikymui gydyti yra įvairių priemonių, pradedant vaistais ir baigiant įvairiomis chirurginėmis priemonėmis“, – sako J.Misevičienė.
Žinoma, užtrunka, kol laukiama apsilankymų pas gydytojus, kol atliekami tyrimai ir kitos medicininės procedūros. Anot gydytojos, šlapimo kvapą puikiai sugeria šiuolaikinės šlapimą sugeriančios priemonės: „Yra kuriamos priemonės specialiai vyrams, jos net daromos juodos spalvos, kad būtų išsaugotas diskretiškumas“.
Gydytoja J.Misevičienė ragina vyrus atrasti savyje drąsos pasirūpinti savo sveikata – sudalyvauti prevencinėse patikros programose. Pasak jos, nėra gėda turėti šlapimo nelaikymą, gėda – nieko su tuo nedaryti.
