Psichologas, psichoterapeutas / Shutterstock nuotr.

Kaip susitaikyti su sunkia liga ir rasti jėgų gyventi toliau

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2022-06-21 15:14
49 metų Ramintai po persirgtos Covid-19 infekcijos buvo stipriai pažeisti plaučiai, tad jai tenka gyventi kartu su savimi visur vežiojantis deguonies aparatą. 72 metų Onutei jau trečią kartą teko atstatyti išnirusį klubo sąnario endoprotezą. 53 metų Renata prisipažįsta, kad tik atvykusi į reabilitaciją ir pamačiusi, kiek daug žmonių jaučiasi kur kas prasčiau, pajuto savotišką palengvėjimą, kad jos sveikatos bėdos ne pačios didžiausios pasaulyje. Kaip susitaikyti su liga, skausmu, kaip įveikti baimę, stresą, nerimą ir kaip psichologinė paciento būsena veikia sveikimo procesą, manodaktaras.lt kalbasi su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, psichoterapeutu Arvydu Balčiumi.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius.

Susitaikyti su liga – lyg išgyventi artimojo netektį

„Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai, gydytojas A.Balčius sako, kad būtina išgyventi tam tikras psichologinės būsenos fazes, kurios kažkiek primena netektį.

„Kada tu sužinai, kad sergi arba apie būseną, kuri nebepasikeis į gerą, kad tu jau nebebūsi toks sveikas, kaip anksčiau, reikia pereiti tam tikrus etapus: pyktį, neigimą, pripažinimą, susitaikymą“, – teigia medikas.

Susirgus sunkia liga, žmogų pirmiausiai užklumpa klausimas: kodėl man taip nutiko, kodėl aš, kodėl dievas taip pasielgė su manimi? Pasak A.Balčiaus, deja, šis klausimas tik sukelia pyktį.

„Kai žmogus pradeda suvokti, kad kiek kartų beužduotų šį klausimą, situacija nepasikeis, o nesugebėjimas priimti realybės viską tik dar labiau apsunkina. Jam būna labai gaila pačiam savęs, bet tokie jausmai neleidžia nuspręsti, ką toliau daryti“, – pastebi psichoterapeutas.

Jis pataria neuždavinėti sau klausimo: „Kodėl?“, o geriau įvertinti savo būklę: dabar yra taip, kaip yra, ir klausti savęs, ką aš pats galėčiau padaryti, kad ją palengvinčiau: „Kai tik žmogus pradeda galvoti, kokia galėtų būti mano ateitis, žinoma, tam prireikia laiko: vieniems daugiau, kitiems mažiau, bet kai pradeda pripažinti, kad yra taip, o ne kitaip, po to apie tai dar pasako garsiai, patvirtina tai kaip faktą, tada jau seka klausimas, ką galiu padaryti dėl savęs ir kaip galiu šiuo momentu pačiu geriausiu būdu pasirūpinti savimi.“

Kas gali padėti?

Gydytojo teigimu, nuo tos minutės jau atsiranda ir pagalba. Pirmiausia padėti sau gali ir pats žmogus, ieškodamas su liga susijusios informacijos.

„Tik noriu įspėti, kad ieškant pagalbos reikia būti labai atidiems ir atsargiems, nes didžiąją dalį internetinės informacijos reikia vertinti kritiškai, o ne griebtis jos kaip paskutinio šiaudo. Nėra taip lengva surasti patikimos informacijos. Ypač vyresnio amžiaus žmonės pasižymi dideliu patiklumu. Jie neretai besąlygiškai tiki, kad viskas, kas yra atspausdinta arba išgirsta per radiją, televiziją, yra absoliuti tiesa, nors tas žinias pateikia visiškai nekompetentingas žmogus“, – įspėja gydytojas A.Balčius.

Kitas etapas – tartis su gydytojais. Mediko teigimu, nėra blogai pasiklausti ir kelių specialistų nuomonės.

„Būtina įjungti smalsumą, susirinkti informaciją iš pačių įvairiausių šaltinių, bet atsirinkti labai skrupulingai. O kai jau tą padarome, pradedame taikyti sau: įsiklausome į save, savo mintis, jausmus, kūno pojūčius, tuomet įgyjame patirtis. Ir per tas patirtis mes jau galime įvertinti, ar keliaujame tolyn, ar taip ir liekame trypčioti vietoje“, – tvirtina gydytojas psichoterapeutas.

Pasak mediko, pagalbos galima tikėtis iš artimųjų, draugų ir jos nereikia atstumti. Visgi geriausia klausytis patarimų ir dalintis savais potyriais su žmonėmis iš savipagalbos grupių, kurios bendrauja gyvai ar susiburia socialiniuose tinkluose pagal atskiras diagnozes.

„Tose grupėse žmonės, turintys panašių problemų, dalinasi savo išgyvenimais ir patirtimi. Visa tai gali ne tik praturtinti žiniomis, bet gal net ir padėti išvengti tam tikrų klaidų“, – pataria gydytojas A.Balčius.

Pasak mediko, įsiminti informaciją padeda metaforos, nes jos sukelia emocijas. Jos eina per mūsų migdolinį kūną, kuris atlieka psichologinio sargo vaidmenį. Šalia migdolinio kūno yra hipokampas – seniausia ir giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smegenų žievės – apsiausto dalis, kuri dalyvauja emocijų mechanizmo formavime ir atminties konsolidavime. Būtent hipokampas informaciją įrašo į atmintį.

„Kai mes gauname informaciją kartu su jausmu, ją įsimename kur kas lengviau nei sausą statistinę ar enciklopedinę informaciją, kurią galime skaityti dešimtis kartų, bet ji niekaip neįsirašo į atmintį arba fiksuojame labai trumpam ir netrukus vėl pamirštame“, – pasakoja gydytojas psichoterapeutas.

Reikia kantrybės

Medikas teigia, kad kokia bebūtų diagnozė ar organizmo pažeidimas, tai nėra baigtinis procesas, žmogaus organizmas visada dar turi savo rezervų, o tos rezervinės galimybės įsijungia per tam tikrą laiką.

„Įprastai po susirgimo sveikimo procesas užtrunka 6 mėnesius. Prisimenu, kaip pasakodavo profesorius Pranas Šnipas, kad susirgus banaliausiu plaučių uždegimu sveikimas užtrunka pusę metų, kol organizmas pilnai atsistato. O plaučių uždegimas anuomet nebūdavo toks sudėtingas kaip šiais laikais sukeltas covid-19 infekcijos. Šis virusas pažeidžia ne tik plaučių funkciją, bet ir šio organo struktūrą. Tai kur kas sudėtingesni procesai, tad sveikimas gali užimti ir daugiau laiko“, – tvirtina gydytojas A.Balčius.

Pasak mediko, žmogaus organizmas turi savybę po truputį atsistatyti. Kiek greitai jam tai pavyks, priklauso nuo kiekvieno ligonio individualių sugebėjimų.

Todėl medikas pataria sukaupti visą naudingą informaciją, realiai suprasti savo situaciją, suvokti save, savo ligą, tuomet pergalvoti savo gyvenimą ir pasistengti prisitaikyti.

„Sutinku, kad tai nėra paprasta, bet kuo greičiau pavyks tą padaryti, tuo pačiam bus lengviau. Visada prisimenu savo močiutę, kuri visą gyvenimą sirgo plaučių ligomis, ją nuolat vargino dusulys, kurį slopindavo saujomis tablečių. Visgi ji sugebėdavo pasidaryti visus savo darbus. Ji juokdavosi ir sakydavo: „Ką jūs jauni – jėga, aš tą patį, būdama sena, protu pasidarau“. Ir iš tiesų visas savo funkcijas galima atlikti lėčiau, apgalvojus ir bereikalingai neeikvojant jėgų. Nereikia būti perfekcionistais ir siekti tobulybės. Neretai juk ir būna, kad, būdami sveiki, nevertiname turimos gyvenimo kokybės ir savo jėgas švaistome ten, kur visiškai nebūtina“, – mintimis dalinasi gydytojas.

Po mažą žingsnį, pasiekimą per dieną

Gyvenime egzistuoja paradoksas: kol esame sveiki, lyg ir turėtume būti labai sąmoningi, rūpintis savo sveikata. Deja, pasak mediko, taip elgiasi tikrai ne kiekvienas.

„Užklupusi liga nori nenori mus priverčia būti sąmoningais ir nebeleidžia švaistyti jėgų ten, kur nereikia. Įvyksta tarsi praregėjimas. Ir nė vienas žmogus nesuvokia, kas tai yra gera sveikata tol, kol jos nepraranda. Kitam žmogui galima aiškinti iki begalybės, bet šiuo atveju iš svetimų klaidų tikrai nesimokoma. Kai žmogui dėl ligos tampa sunku kvėpuoti, jis tampa dėmesingas ir išmoksta suskaičiuoti, kiek jėgų reikės atlikti kiekvienam judesiui, kad neuždustų. Ir jis pradeda planuoti: šiandien nuėjau 100 metrų, gal rytoj pavyks 101. O jeigu nepavyks to 100 metrų, gal pavyks poryt. Ir išmoksta džiaugtis tokiais mažais pasiekimais“, – sako gydytojas A.Balčius.

Medikas įspėja pacientus, kad, norint greičiau pasveikti, visgi negalima persistengti.

„Kiekvienas persistengimas yra ribinių organizmo tuo metu esančių galimybių peržengimas. Kai tik peržengi, tos perdėtos pastangos nubloškia tave atgal. Tuomet tenka pailsėti 1–2 dienas ir vėl viską pradėti nuo pradžių. Natūralu, jog gali būti ir tokių dienų, kai tiesiog nesinori nieko daryti ir siekti“, – įspėja gydytojas.

Pasak jo, liga priverčia įsiklausyti į save, o iš kitos pusės išmokstama vertinti ir pačius mažiausius pasiekimus. „Sveikimo procesas gali ir sustoti. Reikia nenusiminti, padaryti nedidelę pertraukėlę ir vėl pradėti. Kalbant apie pažeistą kvėpavimo funkciją, mes kvėpuojame plaučiais, bet lygiai taip pat kvėpuoja ir mūsų audiniai, o nuo mūsų pastangų audiniai keičia savo metabolizmą, keičiasi cheminės reakcijos, po truputį prisitaiko prie didesnių krūvių ir visas organizmas pradeda dirbti efektyviau. Reikia tuo pasinaudoti, tik neužmirštant, jog nieko negalima daryti prievarta“, – pataria gydytojas A.Balčius.

Todėl labai svarbu išmokti įsiklausyti į save, pajausti save, įvertinti savo galimybes, įjungti smalsumą, patyrinėti, pabūti dabartinėje realybėje, o tada mažais žingsneliais žengti į priekį.

Surasti gydytoją psichoterapeutą savo mieste ir užsiregistruoti konsultacijai patogu manodaktaras.lt platformoje.