Kaip laiku atpažinti supiktybėjusius apgamus?
Pasak gydytojos, susiformavęs apgamas paprastai išlieka tokio paties dydžio, formos ir spalvos daugelį metų. Tai gerybiniai odos dariniai, tačiau jie gali pakisti – supiktybėti, todėl labia svarbu reguliariai atlikti jų patikrą ir užkirsti kelią onkologiniam susirgimui.
Kas lemia apgamo spalvą ir į ką labiausiai turime atkreipti dėmesį?
Apgamai yra sudaryti iš specifinių pigmentinių odos ląstelių, vadinamų melanocitais, būtent jie nulemia apgamo spalvą, formą. Dažnai savo pacientams dermatologė sako pasakojanti, jog kiekvienas žmogus turi savo specifinį apgamų išvaizdos braižą.
„Įsivaizduokite, jog jums jūsų apgamus paišė vienas tapytojas, o jūsų draugui – visai kitas, todėl vienų apgamai būna tamsūs ir maži, kitų – šviesūs, didesni, kartais netgi jų kraštas gali būti ne visai lygus, kiek kreivokas. Tokie apgamai, kurie atitinka jūsų „menininko“ braižą – bus gerybiniai ir neturės rizikos suvėžėti, todėl nenustebkite, jei gydytojas dermatologas, vos užmetęs akį, pasakys – „šitas geras“, vadinasi, apgamas akivaizdžiai iš to paties „menininko“ paletės“, – kalbėjo dermatologė R.A.Vankevičiūtė.
Gydytojų akį patraukia ir patikros prašosi tiek pigmentiniai dariniai, kurie iškrenta iš bendro apgamų konteksto, t.y., yra žmogui neįprasto dydžio, formos, spalvos, turi piktybiškumo požymių. Mokydama atpažinti piktybinius apgamus gydytoja prašo pacientų įsivaizduoti, jog apgamai yra kaip vienodos gulbės, bet jei pastebite vieną kitokį, išsiskiriantį iš visų – „bjaurųjį ančiuką“ – jį būtina pasitikrinti gydytojo dermatologo kabinete.
Apgamų kiekį lemia keletas faktorių. Visų pirma, anot gydytojos – tai genetinis polinkis, t.y., jei paciento tėvai, seneliai turėjo daug apgamų, greičiausiai ir jis būs į juos panašūs. Nustatyta, jog pigmentinių darinių paprastai daugiau turi šviesios odos savininkai. Didesnį apgamų skaičių lemia ir hormoniniai pokyčiai bei ultravioletiniai spinduliai.
Ką svarbu atminti, stebint savo ar artimųjų apgamus?
Dauguma žmonių turi apgamų ir beveik visi jie yra nekenksmingi. Tačiau, kaip paaiškino dermatologė R.A.Vankevičiūtės, svarbu atpažinti apgamo pokyčius, tokius kaip jo dydis, forma, spalva, kurie gali reikšti, jog apgamas supiktybėjo.
Stebint apgamus svarbūs yra šie klausimai:
- Ar apgamas asimetriškas?
- Ar apgamas nelygiais kraštais?
- Ar apgamas pakeitė spalvą?
- Ar apgamo diametras – didesnis negu 6 mm?
- Ar apgamas metų eigoje didėja, kinta?
Jei bent vienas atsakymas yra „taip“ – tokį apgamą turi apžiūrėti gydytojas dermatologas, jį vertins naudodamas dermatoskopą – optinį įrenginį, kuris ne tik padidina matomą vaizdą, bet kartu ir leidžia įvertinti minimalius pakitimus ar atlikti apgamų fotografijas.
Kada ir kokiu būdu apgamai gali būti šalinami?
Apgamai šalinami dėl kelių priežasčių. Estetiniais tikslais – jei pacientą erzina ir netenkina apgamo kuriamas vaizdas arba apgamas trukdo dėvint papuošalus, drabužius, šukuojantis ar skutantis – kliūna ir yra nuolat traumuojamas. Tokių apgamų šalinimui paprastai pasirenkama procedūra elektros peiliu (elektrokauteriu) arba lazeriu. Abu metodai leidžia apgamus pašalinti greitai, neskausmingai, yra labai maža randų susiformavimo rizika.
„Jei apgamas šalinimas dėl įtariamo supiktybėjimo – tokių apgamų negalima šalinti minėtais metodais. Dariniai, kurie kelia vėžio įtarimą, turi būti šalinami, atliekant darinio eksciziją – chirurginį pašalinimą operacijos metu tam, kad visos galimai suvėžėjusios ląstelės būtų pašalintos. Tokį apgamą gydytojas patologas mikroskopu nuodugniai apžiūri ir ištiria, ar nėra vėžinių ląstelių. Ekscizijos būdu gali būti šalinami ir gerybiniai apgamai, jei jie yra dideli, tačiau toks būdas palieka didesnius randus“, – paaiškino gydytoja.
Kaip dažnai kreiptis į dermatologus apgamų apžiūrai?
Dermatologė sako pastebinti, jog vis daugiau žmonių kreipiasi dėl apgamų apžiūros ir ši tendencija tikrai džiugina pirmiausia dėl to, kad žmonės rūpinasi savimi ir savo sveikata. Dažnai vienu metu pasitikrinti apgamų ateina net kelios kartos – darbingo amžiaus pacientai apgamų apžiūrai užregistruoja ne tik savo vaikus, partnerius, bet ir tėvus.
„Gaila, tačiau ir odos vėžio atvejų skaičius yra išaugęs, jis diagnozuojamas vis jaunesniems žmonėms. Tik reguliari apgamų apžiūra gali užkirsti kelią odos vėžio progresavimui ir užtikrinti savalaikį gydymą“, – sakė dermatologė.
Kartais žmonės nusprendžia pašalinti apgamą ar karpą savarankiškaim pavyzdžiui, juos nudegindami rūgštimi. Tačiau gydytoja R.A.Vankevičiūtė įspėja apie galimus tokio elgesio pavojus.
„Tokiu būdu šalinti pigmentinių ar kitokių odos darinių jokiu būdu negalima. Visi odos dariniai prieš jų šalinimą turi būti apžiūrėti gydytojo dermatologo, net jei ir galvojate, jog tai yra tik paprasta karpa. Vienas iš piktybiškiausiu ir greičiausiai plintančių odos vėžių yra melanoma, o jos išvaizda gali būti labai apgaulinga – ji gali būti tamsi su pigmentu, gali būti be pigmento, primenanti rausvą gumbelį ar net tą pačią karpą. Šis pavyzdys apie melanomą, kuri pirmiausiai namie buvo gydyta kaip karpa – realus atvejis iš gydytojo dermatologo kabineto. Tada jokiu būdu nerekomenduočiau šalinti apgamus ar kitus odos darinius patiems“, – pabrėžė dermatologė.
