Kaip greičiau sustiprinti vaiko organizmą po ligos?

Keletas gydytojos bendrų rekomendacijų dėl ligų:

• COVID-19: Svarbu laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymų dėl izoliacijos. Įprastai COVID-19 užsikrėtęs vaikas gali grįžti į mokyklą po izoliacijos laikotarpio pabaigos arba kai nejaučia simptomų mažiausiai 24 valandas.
• Peršalimas: vaikai, sergantys peršalimu, paprastai gali grįžti į mokyklą, kai jų simptomai pagerėjo ir jie nebekarščiuoja. Laikykite vaikus namuose, kol jie nekarščiuoja 24 valandas, nenaudojant karščiavimą mažinančių vaistų.
• Gripas: sergantys vaikai turėtų likti namuose, kol jie nekarščiuos bent 24 valandas, nevartodami karščiavimą mažinančių vaistų, o bendra savijauta pagerėjo. Tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki savaitės ar ilgiau, priklausomai nuo ligos sunkumo.
• Vėmimas/viduriavimas: vaikai turėtų likti namuose, kol nevėmė ar neviduriavo bent 24 valandas ir gali valgyti įprastą maistą.
• Tonzilitas/angina: vaikams paprastai skiriami antibiotikai. Paprastai jie gali grįžti į mokyklą praėjus 24 valandoms nuo antibiotikų vartojimo pradžios, jei tik jaučiasi gerai ir nekarščiuoja.
• Vėjaraupiai: vaikai turėtų likti namuose, kol visos vėjaraupių bėrimo opelės neuždžius, tai gali užtrukti apie savaitę. Vėjauraupių virusas būna opelių skystyje, todėl labai svarbu, jog nebūtų vandeningų bėrimo elementų.

Vaikų ligų gydytoja G.Mikailienė patarė laikytis ugdymo įstaigos rekomendacijų, kadangi dažnai jos turi savo tvarką ir bendruomenės susitarimus, kada vaikai gali sugrįžti po ligos, todėl verta pasiteirauti, ar yra konkrečių nurodymų. Visais atvejais pirmenybę tėvai turėtų teikti vaiko savijautai ir gerovei bei kitų bendruomenės narių saugumui.

Vaiko ligų trukmė

Pasak gydytojos, vaiko ligos trukmė gali skirtis, atsižvelgiant į jo ligą, amžių, bendrą sveikatos būklę ir specifines lėtines ligas.

• Peršalimas

Vaiko peršalimas paprastai trunka apie 7–10 dienų. Būdingi tokie simptomai kaip sloga ar užgulta nosis, kosulys ir lengvas karščiavimas.

• Gripas

Gripas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Kartu būna aukšta temperatūra, kūno skausmai, nuovargis ir kvėpavimo takų pažeidimo požymiai.

• Skrandžio virusas (vėmimas/viduriavimas)

Virškinimo trakto ligos, tokios kaip virusinis gastroenteritas (skrandžio gripas), gali trukti 1–3 dienas. Pasireiškia viduriavimu, vėmimu ir skrandžio skausmu.

• Ausų infekcijos

Ausų infekcija gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės ar ilgiau. Skausmas ir karščiavimas yra pagrindiniai simptomai.

• Gerklės skausmas

Virusinės infekcijos sukeltas gerklės skausmas gali trukti 3–7 dienas. Angina, kurią sukelia bakterijos, paprastai gydoma antibiotikais, simptomai palengvėja per dieną ar dvi.

• Bronchitas

Ūminis bronchitas, dažnai sukeltas virusinės infekcijos, gali trukti kelias savaites. Kita vertus, lėtinis bronchitas tęsiasi ne vieną mėnesį.

• Astma arba alergijos

Šios ligos yra lėtinės, todėl simptomai gali išlikti ilgą laiką. Tinkamai gydant, simptomai gali būti kontroliuojami, tačiau kartais jie vis tiek paūmėja.

„Svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu dėl vaiko būklės ir kaip prižiūrėti mažąjį ligonį. Jei vaiko liga tęsiasi ilgiau nei tikėjotės, laikosi aukšta temperatūra ilgiau nei 3–5 dienas, vaikas vangus net ir sumažėjus temperatūrai ar nerimaujate dėl jo savijautos, patartina kreiptis į gydytoją. Taip pat nepamirškite laikytis visų gydymo rekomendacijų, kurias nurodė jūsų vaiko gydytojas“, – sakė pediatrė G.Mikailienė.

Kas labiausiai sekina sergančiojo vaiko organizmą?

Vaikų ligas sukelia daug įvairių veiksnių. Vaikas suserga, kai jo organizmas imlus infekcijai ir aplinka tam tinkama. Gydytoja pateikia keletą veiksnių, kurie gali susilpninti vaiko imuninę sistemą ir sukelti dažnesnius susirgimus:

Amžius: kūdikių ir mažų vaikų imuninė sistema vystosi, todėl jie yra jautresni infekcijoms.

Skiepai: neskiepyti ar su nebaigta vakcinacija vaikai gali lengviau užsikrėsti infekcijomis, kurių galima išvengti pasiskiepijus. 

Mityba: netinkama ar prasta mityba gali susilpninti vaiko imuninę sistemą, todėl jis tampa jautresnis infekcijoms.

Higiena: netinkamas rankų plovimas padidina infekcijų plitimą.

Patogenų poveikis: vaikai, būdami kontakte su sergančiais asmenimis, leisdami laiką perpildytoje, nevėdinamoje aplinkoje, dažniau serga infekcinėmis ligomis.

Lėtinės ligos: astma, diabetas ar autoimuniniai sutrikimai susilpnina vaiko imuninę sistemą ir jis tampa jautrus infekciniams susirgimams.

Stresas: stresas gali susilpninti imuninę sistemą, todėl vaikas labiau linkęs sirgti.

Miego trūkumas: miego trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti vaiko jautrumą infekcijoms.

Aplinkos veiksniai: aplinkos teršalų, toksinų ar alergenų poveikis gali padidinti vaikų kvėpavimo takų ligų ir alergijų riziką.

Genetika: kai kurie vaikai gali turėti genetinių polinkių, dėl kurių jie tampa jautresni tam tikroms ligoms.

Kelionės ir nauja aplinka: kelionės į regionus, kuriuose yra įvairių ligų arba sąlytis su nauja aplinka, gali padidinti infekcijų riziką, jei nesiimama tinkamų atsargumo priemonių.

Darželių ar mokyklos lankymas: vaikai, lankantys darželį ar mokyklą, dažnai artimai bendrauja su kitais vaikais, o tai palengvina infekcijų plitimą.

Sezoniniai veiksniai: tam tikroms ligoms, pavyzdžiui, gripui, būdingas sezoniškumas.

Virusų ir bakterijų kiekis: virusų ar bakterijų, su kuriomis susiduria vaikas, kiekis gali turėti įtakos ligos sunkumui. Didesnis virusų ar bakterijų kiekis gali sukelti sunkesnius simptomus.

Gydytoja pažymi, kad daugelio vaikų ligų galima išvengti skiepijant, laikantis tinkamos higienos ir propaguojant sveiką gyvenimo būdą. Be to, laiku suteikta medicininė pagalba ir gydymas gali padėti vaikams greičiau pasveikti ir sumažinti ligų komplikacijas. Jei nerimaujate dėl savo vaiko sveikatos, pasikonsultuokite su vaiko gydytoju.

Kas labiausiai padeda vaiko organizmui sustiprėti ir „neatkristi“ po ligos?

„Mityba ir tinkamas režimas atlieka itin svarbų vaidmenį ir padeda vaikams išlikti sveikiems bei visapusiškai vystytis tiek fiziškai, tiek protiškai nuo pirmųjų gyvenimo metų. Juolab, kad mažo vaiko imunitetas dar labai silpnas, todėl infekcijos dažnesnės“, – kalbėjo gydytoja. G.Mikailienė.

SKYSČIAI. Skatinkite vaiką gerti. Vanduo išplaus bakterijas ir virusus iš organizmo, atstatys prarastus skysčius. Patartina duoti gerti vandenį, šiltas arbatas, pasiūlyti vandeningų vaisių ar daržovių (ananasai, agurkai, arbūzai, vynuogės), skaidrių sriubų. 

Kokosų vanduo (ne kremas ir ne pienas) labai gerai atstato trūkstamus skysčius, yra panašus savo sudėtimi žmogaus plazmai. Imbierinis alus (nealkoholinis) teigiamai veikia virškinimą ir yra puiki priemonė atsigavimui po skrandžio gripo (vėmimo, viduriavimo).

MITYBA. Susirgęs vaikas dažnai būna pabalęs, numeta svorio, sumažėja apetitas. Tėvams gaila sergančio vaiko, todėl, kaip pastebi gydytoja, jie nori kuo greičiau primaitinti jį sočiu ir sveiku maistu: „Tai nėra gerai. Po ligos vaikas būna pavargęs, pasyvus, nes visos jo jėgos buvo panaudotos kovai su liga, įskaitant virškinimo sistemą. Vaikai po ligos neturi apetito, nenori valgyti kieto ir sunkiai virškinamo maisto, todėl leiskite vaikams valgyti jų mėgstamą maistą, bet mažesnėmis porcijomis, tai paskatins atsigauti skonio receptoriams“.

Patiekalai po ligos turi būti lengvai virškinami, nedirginantys skrandžio. Vaiku reikia leisti valgyti daug vaisių, daržovių, liesų baltymų, grūdų. Maistas turi būti gausus mineralais (kalcis, cinkas, geležis) ir amino rūgštimis, kurie didina vaiko atsparumą ligoms. Nepamirškite vitaminų A, C, D, B. 

Mielės skatina virškinimo sistemos darbą, aktyvina organizmo fermentus, kurie didina apetitą, maistinės medžiagos geriau įsisavinamos. Natūralus maistas, kuris skatina apetitą, gerina skrandžio darbą: raugintų kopūstų sriuba (galima duoti tik skystį). Su pienu gaminta pomidorų sriuba, pasak gydytojos, ypač tinkama vaikui, persirgusiam stomatitu, gerklės/ryklės infekcijomis – mažina burnos gleivinės skausmingumą. Jei vaikui yra skausminga gerklė, gydytoja ragina tėvus nebijoti duoti ledų, mat šaltis sumažins skausmą.

Vištienos saltinys (namuose gamintas) turi daug baltymų, geležies, kitų mineralų, kurie naudingi vaikui sergant ar sveikstant po ligos.  Po ligos, kol vaikas neatsigavo, reikia vengti jam duoti riebaus ar kepto maisto.

MIEGAS IR POILSIS. Užtikrinkite, kad vaikas gerai pailsėtų. Miegas labai svarbus organizmo atstatymui. Net ir mokyklinio amžiaus vaikas turėtų sau leisti popietės miego valandėles po pamokų.

PATALPŲ DRĖKINIMAS. Namuose oras neturi būti sausas. Prasidėjus šildymo sezonui, patartina drėkinti patalpas. Į drėkintuvą įpilkite eterinio aliejaus (pušų, arbatmedžio). Jei vaikas atsigauna po kvėpavimo takų infekcijos, garinkite su inhaliatoriumi, „karšta“ bulve, kartą per dieną paruoškite garų kambarį. 

FIZINIS AKTYVUMAS. Vaiko fizinis aktyvumas po ligos labai priklauso nuo buvusio susirgimo. Po kai kurių susirgimų, kaip teigė gydytoja G.Mikailienė, vaikas iš karto gali sportuoti (paprastas peršalimas su sloga, ryklės infekcija, žarnyno infekcija), sunkesnės ligos (gripas, Covid-19,  infekcinė mononukleozė, plaučių uždegimas, bronchitas) reikalauja ilgesnio atsigavimo ir palaipsnio grįžimo į sportą.

Verta atminti, kad atsigavimas po ligos priklauso nuo buvusios infekcijos. Jei turite klausimų, ar neramina vaiko sveikatos būklė, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju, kad gautumėte individualias rekomendacijas.