Kaip atpažinti, kad paauglys susidūrė su priklausomybe?
„Visais laikais vaikai norėjo greičiau užaugti, išsiskirti klasiokų, draugų tarpe. Netinkamas elgesys paaugliams kartais būna tarsi dogma, jie mano, jei kažką darys kitaip, tuomet bus ypatingesni, „kietesni“ už kitus. Labai didelę įtaką vaikui daro socialinė aplinka, jį gali paveikti artimo žmogaus netektis, liga, tėvų skyrybos, nepriteklius, smurtas šeimoje bei kiti veiksniai“, – teigia V.Pocius.
Anot specialisto, šiandieniniai paaugliai meta iššūkį visuomenei rūkydami elektronines cigaretes, neretai vadinamas XXI a. rykšte. Didžiausią pavojų kelia tai, kad į el. cigaretes gali būti pripilama įvairių psichotropinių medžiagų priemaišų.
„Mes dirbame su vartojimo pasekmėmis, teikiame psichologinę pagalbą. Į centrą kreipiasi paaugliai bei jų artimieji pasakodami, kad vaikas pradėjo keistai elgtis ir kalbėti. Pastebime, kad net ir praėjus kelioms savaitėms, kai nutraukiamas, pavyzdžiui, el. cigarečių vartojimas, vaiko būsena nepasikeičia. Ir tai yra labai gąsdinantis reiškinys“, – dalinasi V.Pocius ir pabrėžia, kad ypač svarbu užkirsti kelią vartojimui laiku, kol dar nėra susiformavusi priklausomybė.
Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo duomenimis, 2019 m. beveik kas penktas Lietuvos mokinys teigė, kad bent 1–2 kartus per savo gyvenimą buvo bandęs kokių nors narkotikų. 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atliktas Bendrosios populiacijos tyrimas atskleidė, kad jauniausi vaikai pradėjo rūkyti būdami 7 metų, o didžiausias procentas asmenų, vartojusių narkotikus, yra tarp 15–24 metų amžiaus.
Svarbu laiku pastebėti priklausomybės požymius ir imtis veiksmų
Anot V.Pociaus, įtarti, kad vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas galima tuomet, kai pasikeičia jo elgesys: „Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu kardinaliai pasikeičia vaiko emocinė būsena ir elgesys, sutrinka atmintis. Pavyzdžiui, kai staiga, be jokios priežasties dingsta susidomėjimas sportu, mokslais, nutraukiamos įvairios, iki tol buvusios svarbios veiklos. Tai gali būti požymiai, signalizuojantys apie priklausomybę.“
Specialistas akcentuoja, kad pastebėjus problemą svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos: „Priklausomybės ligą aš vadinu „vengimo“ liga. Niekada nesulauksime tiesaus atsakymo, jeigu pakviesime vaiką pokalbiui ir klausime „man tavo elgesys kelia įtarimų, ar tu kažką vartoji?“. Net ir užkluptas vaikas visada ras pasiteisinimą, sakys, esą tai tebuvo vienas kartas, „nekaltas“ eksperimentas.
Kalbėti su vaiku reikia. Bet svarbiausia – tėvai neturi imtis gydytojo vaidmens. Rekomenduoju visuomet skambinti specialistams ir konsultuotis. Nėra universalaus plano, kaip prieiti prie vaiko ir jam padėti, kiekvienas atvejis yra individualus.“
Priklausomybės ligų centro vadovas pripažįsta, kad nuo šios grėsmės nėra apsaugotas nė vienas: „Pradžioje tau atrodo, kad viską darai saikingai, o vėliau prarandi kontrolę. Gydytis pas mus atvyksta ir paaugliai, ir suaugę, buvę profesionalūs sportininkai, verslininkai, politikai, vairuotojai. Su priklausomybe gali susidurti kiekvienas.“
Užsiregistruoti konsultacijai pas vaikų ir paauglių psichoterapeutą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.
