Ką reikėtų žinoti apie gydymą antibiotikais?
Tiek bakterijos, tiek virusai yra labai maži, be abejo gydytojai jų matyti negali. Tam, kad patvirtinti, infekciją sukėlė virusai ar bakterijos, reikalingi tyrimai. Mikrobiologiniai tyrimai, kurie galbūt yra tikslesni, tačiau rezultatus gauti užtrunka. Greitesni tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, parodo ne patį sukėlėją, bet leidžia diferencijuoti, ar tai viruso, ar bakterijos sukelta infekcija. Didelę dalį viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia virusai, o vienas dažniausių bakterinių ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (pvz. faringito) sukėlėjų yra A grupės beta hemolizinis streptokokas. Greitasis A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno nustatymo testas, kurio atlikimo trukmė iki 15 minučių, leidžia greitai nustatyti sukėlėją ir esant teigiamam (A grupės beta hemolizinis streptokokas) atsakymui, paskirti tinkamą gydymą antibiotikais. Šis testas Lietuvoje kompensuojamas 2-7 metų vaikams, tačiau jo taikymas vis dar nėra kasdienė praktika. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, šis testas kompensuojamas visoms amžiaus grupėse ir plačiai taikomas.
Kuo pavojingi yra antibiotikai?
Kaip ir kiti vaistai, antibiotikai turi įvairių pašalinių reiškinių. Vienas dažniausių nepageidaujamų reiškinių yra tai, kad antibiotikai veikia ne tik patogenines ligą sukeliančias bakterijas, bet ir kitus organizme esančius mikroorganizmus, tame tarpe ir natūralią mikroflorą, kuri būtina natūraliai organizmo terpei palaikyti, saugo nuo ligas sukeliančių bakterijų. To pasekoje sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra ir atsiranda antibiotikų sukeltas viduriavimas. Galimos alerginės reakcijos, antibiotikai gali veikti neurotoksiškai, ototoksiškai, nefrotoksiškai, hepatotoksiškai, hematotoksiškai. Tačiau didžiausią nerimą ir grėsmę kelianti neteisingo antibiotikų vartojimo pasekmė – atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimas. Atsparios bakterijos plinta, jos savo genetinę informaciją gali perduoti kitos rūšies mikrobams, atsparias bakterijas žmonės gali perduoti vieni kitiems, žmonėms intensyviai keliaujant atsparias bakterijas lengvai galima pervežti iš vienos šalies į kitą. Atsparių bakterijų sukeltos infekcijos sunkiau ir ilgiau gydomos, didėja gydymo kaštai.
Kokia antibiotikų vartojimo situacija Lietuvoje ir kitose šalyse?
2017 m. duomenimis pagal antibiotikų suvartojimą ambulatorinėje grandyje, Lietuva yra žemiau Europos vidurkio. Didžiausias suvartojimas stebimas pietinėse šalyse, tokiose kaip Graikija, Ispanija. Mus lenkia Prancūzija, Lenkija, Belgija, Italija ir kt. šalys. Tačiau Skandinavijos šalys, tokios kaip Danija, Norvegija, Švedija, taip pat Latvija, Estija pagal bendrą antibiotikų suvartojimą yra geresnėje pozicijoje. Mažiausias suvartojimas stebimas Nyderlanduose. Situacija Lietuvos ligoninėse kur kas blogesnė nei ambulatoriniame sektoriuje. 2017 m. duomenimis, antibiotikų suvartojimo rodiklis buvo vienas aukščiausių tarp Europos šalių. Mus lenkia tik Malta ir Jungtinė Karalystė. Nuo 2012 m. antibiotikų suvartojimas ligoninėse išlieka aukštas ir mažai kinta.
Kuo gali prisidėti visuomenė prie teisingesnio antibiotikų vartojimo ir ką turėtų žinoti?
Visuomenės vaidmuo neabejotinai svarbus. Ankstesni tyrimai parodė, kad žmonės linkę gydytis antibiotikai patys ir savigydos rodiklis Lietuvoje buvo aukščiausias. Naujausi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad, kad žmonėms trūksta žinių ir supratimo, kas yra antibiotikai, kaip ir kada jie turėtų būti vartojami. Eurobarometro duomenimis, į klausimą, ar antibiotikai naikina virusus, 2016 m. tik 34 proc. apklaustųjų atsakė teisingai, o 2018 m. teisingų atsakymų sumažėjo iki 29 proc. Tuo tarpu Švedijoje 74 proc. apklaustųjų atsakė teisingai, Nyderlanduose 60 proc. Kiekvienas turėtų žinoti, kad antibiotikai virusų neveikia, o gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas, kad antibiotikus galima vartoti tik gydytojui paskyrus, svarbu laikytis gydytojo nurodymų, būtina baigti visą gydymo kursą. Niekada nevartoti antibiotikų, kurie liko nuo ankstesnio gydymo ir nesidalinti šiais vaistais su kitais žmonėmis.
Kuo pavojingas nebaigtas gydymas antibiotikais?
Ir nebaigtas antibiotikų kursas, ir savo nuožiūra sumažinta antibiotikų dozė, tai yra vieni iš tų veiksnių, kurie skatina atspariųjų bakterijų atsiradimą. Paskirus gydymą antibiotikais, jeigu jis yra reikalingas, labai svarbu laikytis gydymo dozės, vaistų gėrimo cikliškumo, tai yra, jeigu vaistas paskirtas du kartus per dieną, jis ir turi būti geriamas du kartus. Jeigu tris, tai tris kartus. Ir būtent išlaikyti gydymo kursą. Taip, kartais simptomai nusilpsta anksčiau, bet gydymo kurso išlaikymas yra svarbus dalykas.
Kaip galima didinti supratimą apie teisingo antibiotikų vartojimo svarbą?
Kaip jau minėjau, antibiotikų vartojimo rodikliai, gyventojų žinių tyrimai rodo, kad labai svarbu didinti tiek medikų, tiek visuomenės supratimą ir skatinti elgsenos pokyčius. Nuo 2008 m. Europoje, ir Lietuvoje kasmet, lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Nuo 2015 m. pasaulyje ir Lietuvoje lapkričio mėn. minima ir Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė. Higienos institutas, skirdamas savo atstovą koordinuoja Europos supratimo apie antibiotikus dienos veiklų įgyvendinimą Lietuvoje. Kasmet siekiama, kad žinia apie teisingą antibiotikų vartojimą ir neteisingo vartojimo grėsmę bei tikslinėms grupėms skirtos žinutės įvairias būdais pasiektų kuo didesnę auditoriją – šeimos gydytojus, ligoninių gydytojus, slaugytojus, administracijos atstovus, politikus, farmacininkus.
Lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena.
