Skiepijimas, vakcina, skiepai / Shutterstock nuotr.

Infektologė – apie difterijos protrūkį: Europoje daugėja šios infekcijos atvejų

Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2023-04-28 05:40
Šiemet balandžio 23-29 dienomis minimos PSO ir Europos imunizacijos savaitės metu dėmesys bus skiriamas vakcinacijai, reaguojant į pasaulinį skiepijimo rodiklių nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos. Pirmuosius nerimo signalus kelia Europoje praėjusiais metais ėmusi plisti difterija, nuo kurios skiepijamasi vis vangiau – užfiksuoti 371 atvejai. Infektologai perspėja, kad infekcijos protrūkis gali pasiekti ir Lietuvą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2022 metų pradžios iki 2023-ųjų vasario, užfiksuota 273 difterijos atvejai tarp migrantų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse: Austrijoje (72), Belgijoje (25), Prancūzijoje (14), Vokietijoje (147), Italijoje (2), Nyderlanduose (5), Norvegijoje (7) ir Ispanijoje (1). Infekcijos atvejų taip pat aptikta Šveicarijoje (25) ir Jungtinėje Karalystėje (73), bendrą atvejų skaičių Europoje išauginant iki 371.

„Šiuo metu Lietuvoje naujos difterijos bangos kol kas neturime, bet yra tikimybė, kad ji gali ateiti, nes Europos šalyse yra registruojami difterijos atvejai, kurie labiausiai susiję su į žemyną atvykstančiais migrantais. Yra tikimybė, kad šių susirgimų gali atsirasti ir pas mūsų kaimynes: Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Lietuvoje taip pat realu, kad susidursime su difterijos problema. Difterija plinta oro lašeliniu būdu, todėl ja užsikrėsti labai lengva“, – komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės gydytoja infektologė Vilija Petrulienė.

Grėsmė Lietuvai

Kalbėdama apie grėsmę Lietuvai infektologė sako, kad ji yra reali, mat pas mus taip pat atvyksta vis daugiau migrantų, o ir patys šalies gyventojai keliauja po kitas valstybes.

„Difterija ir stabligė labiau plinta neturtingose šalyse, taip pat ten, kur yra mažos vakcinacijos apimtys pavyzdžiui, šalyse, kuriose vyksta karas, yra neįmanoma paskiepyti žmonių – taip susidaro sąlygos ligoms plisti. Negana to, užsikrėsti galima ir paprasčiausių atostogų metu Europoje, kad ir sėdint lėktuve, tačiau jei žmogus bus paskiepytas vakcina nuo difterijos ir stabligės, susirgimo galima išvengt. Skiepijimas difterijos toksoido vakcina apsaugo nuo susirgimo, bet neapsaugo nuo difterijos sukėlėjo cirkuliavimo visuomenėje. Dėl šios priežasties, net ir nesant susirgimų difterija, būtina palaikyti aukščiausias įmanomas difterijos vakcinos skiepijimo apimtis“, – pažymi infektologė.

Vienintelis būdas sustabdyti šių infekcijų plitimą yra pasiskiepyti kombinuota vakcina nuo difterijos, stabligės ar difterijos, stabliges ir kokliušo – vienu dūriu apsisaugoma iškart nuo kelių ligų.

„Stabligės lazdelė randama daugelio žinduolių, tarp jų ir žmogaus, žarnyne – ji užteršia dirvožemį. Išorinėje aplinkoje stabligės lazdelės virsta sporomis, kurios labai atsparios ir gyvybingomis išlieka nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Patekusi į gilias žaizdas, kur nėra deguonies, stabligės lazdelė pradeda gaminti toksinus, kurie ir sukelia ligos simptomus, pavyzdžiui, pakanka įsidurti su vinimi ar įsipjauti, nugriuvus nusibrozdinti. Užsikrėtęs žmogus kito žmogaus užkrėsti negali. Visai neseniai teko gydyti vaikiną, kuriam vaikščiojant parke įkando laukinė beždžionė, o stablige jis susirgo jau tik grįžęs į Lietuvą. Laimei, tai buvo lengva stabligės forma, nes laiku nustatyta diagnozė. Tai rodo, kad užsikrėsti šiomis infekcijomis galima pačiais netikėčiausiais būdais“, – tvirtina V.Petrulienė.

Pamokos prieš 30 metų

1990 m. Lietuvoje buvo fiksuotas difterijos protrūkis, pasak infektologės, pirmiausia liga ėmė plisti Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, vėliau pavieniai atvejai fiksuoti Estijoje ir Latvijoje, kol galiausiai infekcija atkeliavo iki Lietuvos.

„Pirmiausiai susirgo socialiai pažeidžiami žmonės. Bakterija pakliuvo į tą aplinką, kurioje buvo nevakcinuotų žmonių. Turėjome net ir mirčių atvejų – buvo fiksuotos 9 mirtys nuo difterijos. Vieni mirė nuo susidariusių plėvelių, kurios užkemša kvėpavimo takus, kiti – nuo komplikacijų ligai pažeidus širdies raumenį. Pacientai buvo gydomi infekcinėje ligoninėje“, – atkreipia dėmesį infektologė.

Anot jos, pamokos buvo išmoktos ir nuo to laiko priimtas įstatymas, kuriuo suaugusieji kas 10 metų nemokamai vakcinuojami nuo difterijos ir stabligės.

Nesiskiepija tėvai, neskiepija ir vaikų

Viena priežasčių, kodėl Lietuvai gresia difterijos protrūkis – tai vangesnė vakcinacija nuo šių ligų, tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų.

„Vaikams vos gimus priklauso planiniai difterijos, stabligės ir kiti skiepai, tėvai įprastai juos sutinka atlikti. Žinoma, pasitaiko atsisakančiųjų ir tokių vis daugiau – tai reiškia, kad vaikai bus visiškai neapsaugoti nuo šios ligos. Kita bėda, kad ir patys suaugusieji negrįžta revakcinacijai kas 10 metų – jie pamiršta tai padaryti. Kodėl tai svarbu? Paskiepytas žmogus negali susirgti net užsikrėtęs, nes turi apsaugą nuo difterijos pagaminamo toksino. Skiepas – tik apsauga nuo toksino, kuris sukelia ligą, o pati bakterija gali būti nosiaryklėje nuo kelių dienų iki keleto mėnesių. Toks žmogus nešioja bakteriją net ir pats to nežinodamas, bet pats neserga. Jeigu mūsų aplinkoje bus daug neskiepytų žmonių, tai mes galime platinti ligą – protrūkiui įsižiebti pakanka vieno nešiotojo“, – teigia V.Petrulienė.

Pasak jos, nors ir daug kalbama apie šių infekcijų keliamus pavojus bei nemokamas vakcinas nuo jų, daugelis gyventojų vis dar nustemba išgirdę šią informaciją.

„Skiepų atžvilgiu kiek sąmoningesni yra prisiekę keliautojai. Visiems kitiems apie tokią galimybę dažniau turėtų priminti šeimos gydytojai. Svarbiausia visuomenei priminti, kad šios ligos niekur nedingo. Žmonės pamiršo difteriją, stabligę, poliomielitą ir galvoja, kad tos ligos dingo. Tačiau sergamumas jomis sumažėjo tik vakcinų dėka, o vakcinacijos apimtims krentant, mes tikrai neišvengsime naujų protrūkių“, – įsitikinusi infektologė.

Užsiregistruoti konsultacijai pas šeimos gydytoją galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.