Iki pusės konsultacijų pas gastroenterologą – dėl dirgliosios žarnos sindromo
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – dažna liga, skaičiuojama, kad 25-50 proc. vizitų pas gastroenterologą pasaulyje yra dėl šio sutrikimo. Pagrindiniai DŽS simptomai – pilvo skausmas, pūtimas, tuštinimosi pokyčiai (viduriavimas arba užkietėjimas). Juos pastebėjus rekomenduojama gastroenterologo konsultacija.
DŽS diagnozuojamas, kai pasikartojantis pilvo skausmas pasireiškia bent 1 dieną per savaitę pastaruosius 3 mėn. Pasak gastroenterologės Aidos Žvirblienės, DŽS sergančius pacientus vargina stiprus pilvo skausmas, skalėje nuo 1 iki 10 pacientai jį įvertina 7.
Rizikos veiksniai
DŽS priežastys nėra tiksliai žinomos. Tačiau susirgti didesnė rizika moterims, jos DŽS serga dvigubai dažniau nei vyrams. Moterims DŽS dažniau pasireiškia viduriavimu, vyrams – vidurių užkietėjimu. DŽS dažniausiai pasireiškia 20-50 metų asmenims. Industrializacija ir urbanizacija taip pat yra DŽS veiksniai:
„Gyvenimas mieste kupinas streso, negebėjimas atsipalaiduoti, nuolatinė įtampa veda prie dirgliosios žarnos sindromo. Stresas virškinamajame trakte sukelia uždegimą, dėl to keičiasi virškinamojo trakto pralaidumas, atsiranda jo anomalijos, padidėja virškinamojo trakto jautrumas, sutrinka motorika, nes sutrinka nervinių signalų perdavimas per žarnyną iš galvos smegenų“, – sako gastroenterologė A. Žvirblienė.
Diagnozavimas
Sergant dirgliosios žarnos sindromu, plika akimi matomų pokyčių nėra. „Žiūri endoskopu ir nieko nematai, viskas gražu. Simptomai yra, bet plika akimi matomo pažeidimo nėra. Dėl to DŽS diagnozuojama atmetimo būdu“, – sako gastroenterologė A. Žvirblienė. Pasak gydytojos, DŽS reikia atskirti nuo kitų ligų –celiakijos, maisto alergijos, laktozės, fruktozės netoleravimo, plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromo, kitų ligų ir priežasčių, sukeliančių viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
Gydymas – simptominis
Pasak gydytojos A. Žvirblienės, sergantiems DŽS skiriami pilvo spazmus ir pūtimą mažinantys preparatai, probiotikai, koreguojama mityba. Tačiau mitybą koreguoti svarbu atsižvelgiant į konkretų pacientą: „Reikia individualiai įvertinti maitinimosi režimą, nes daug žmonių mažai valgo daržovių ir vaisių, per mažai vartoja skysčių, pasižiūrime, kas racione blogai ir koreguojame pagal sveikos mitybos principus. Kartais užtenka tokių priemonių. Kartais nereikia skirti padidinto skaidulų kiekio dietų, o atvirkščiai – mažo skaidulų kiekio dietą reikia skirti siekiant veikti žarnyno mikroflorą“, – teigia gydytoja A. Žvirblienė.
Sergant DŽS su vyraujančiu viduriavimu, taikoma FODMAP dieta (FODMAP yra akronimas, kilęs iš „Fermentuojami, Oligo-, Di-, Mono-sacharidai ir Polioliai“). Šios dietos tikslas – 4 savaitėms smarkiai sumažinti arba iš raciono išbraukti maistą su dideliu kiekiu trumpos grandinės angliavandenių, kurie blogai absorbuojami plonajame žarnyne. Pastariesiems angliavandenimas priskiriami: fruktozė (fruktanai), galaktooligosacharidai (GOS, stachiozė, rafinozė), disacharidai (laktozė), monosacharidai (fruktozė) ir cukraus alkoholiai (polioliai) sorbitolis, manitolis, ksilitolis, maltitolis.
Lydinčios būklės
DŽS sergantiems pacientams neretai pasireiškia ir kitos būklės – lėtinis nuovargis, lėtinis nugaros, dubens skausmas, migrena. DŽS sergantiems pacientams dvigubai dažniau atliekamos tulžies pūslės šalinimo ir apendicito operacijos. Tačiau, pasak gydytojos A. Žvirblienės, DŽS nėra vėžio rizikos veiksnys: „Iš dirgliosios žarnos sindromo niekada neišsivystys vėžys. Kai pacientas ateina ir jam tai kelia nerimą, pirmas žingsnis – jį nuraminti, paaiškinti, kad nuo šios ligos nemirštama. Dirgliosios žarnos sindromas – lėtinė liga visam gyvenimui. Su galimais paūmėjimais, daranti įtaką gyvenimo kokybei, tačiau tai – valdoma liga, su kuria galima gyventi“, – sako gastroenterologė.
