Ieškantys diagnozės internete, dažnai yra linkę nustatyti sau net vėžį
Asta Dumbliauskienė/Irmanto Gelūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Pasak gydytojos, dažnai būna taip, kad žmonės patys sau nusistato pačias pavojingiausias ligas, mažų mažiausiai – melanomą arba kitą odos vėžį. Tuomet gyvena siaube, kol galų gale patenka pas gydytoją. „Aišku, tas siaubas dingsta, kai ištyręs pacientą jam gali pasakyti, kad tai yra tik hemangioma ar koks nekaltas kraujagyslinis darinukas. Arba tik seborėjinė keratozė, odos suragėjimas ir nieko panašaus, ką sau diagnozavo savarankiškai“, – pasakoja dermatovenerologė A.Dumbliauskienė.
Dažnai žmonės patys sau nusistato pačias pavojingiausias ligas – melanomą arba kitą odos vėžį.
Gydytoja sako, kad šių dienų mada – nusistatyti sau labai populiarią diagnozę – alergiją maistui. „Žmonės ateina įsitikinę, kad jų dermatito kilmė – alergija maistui. Pradedant spuogais, baigiant įvairiais bėrimais, visus šiuos simptomus linksta priskirti maisto alergijai. Nusistatę tokią diagnozę, patys bando eksperimentuoti su mityba, laikytis įvairių dietų. O kai galų gale kreipiasi, neretai paaiškėja, kad toli gražu taip nėra ir problemos slypi kitur“, – sako A.Dumbliauskienė.
Gydytoja tikrai nieko prieš, kad ligoniai ieškotų informacijos internete, domėtųsi savo susirgimu, bet idealiausia, kad jos pradėtų ieškoti jau žinodami specialisto nustatytą diagnozę. „Būtina leisti diagnozę nustatyti ekspertui, o tada, kuo daugiau žmogus gilinsis, domėsis, tuo daugiau sau gero padarys“, – teigia odos gydytoja. Ji nepritaria tingiam požiūriui į savo sveikatos problemą: liepėt patepti tepalu, tai tepiau. Pasak medikės, tingusis gydymasis – kai žmogus išgirsta diagnozę ir vadovaujasi tik trumpais mediko patarimais ir laukia rezultato neieškodamas galimybių padėti sau efektyviau.
Gydytojas per 30 ar 40 minučių trukmės konsultaciją gali nesuspėti pacientui papasakoti visų gydymo niuansų. Todėl, medikės teigimu, žinodamas tikslią diagnozę, pacientas jau gali ramiai atsidaryti kompiuterį ir paieškoti informacijos. Jis gali susirasti tikslinius sergančiųjų diskusijų klubus, kur žmonės, turintys analogišką problemą, dalinasi savo patirtimi. Taip pat internete gausu patikimų ir profesionalių medicininių straipsnių.
„Jis tikrai ras geros informacijos, aišku, gali pasitaikyti ir klaidinančios. Toks gyvenimas, reikia mokėti atsirinkti. – sako A.Dumbliauskienė. – Tarkime, pacientui yra diagnozuota rožinė, kas yra dabar aktualu, tai ši liga yra neišsenkanti tema, žmogus gali domėtis, kokią įtaką jai daro saulė, kokią – mityba, kokį poveikį daro kosmetika, kaip reikėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir t.t.“
Medikė sako esanti prieš savarankišką ligos diagnostiką internetu, bet ji palaiko sveiką domėjimąsi, kaip pagerinti savo būklę. A.Dumbliauskienė palankiai vertina ir nuotolines videokonsultacijas su gydytojais, kurios vyksta manodaktaras.lt platformoje. Ir jai nesuvokiama, kaip nuotolinių konsultacijų neišbandę pacientai kartais jas sulygina su informacijos paieška „Google“ sistemoje.
„Nelygintini dalykai. Galėčiau palyginti su mokymusi pilotuoti lėktuvą žaidžiant kompiuterinį žaidimą. Kas nutiktų, jeigu tektų atsisėsti į piloto kabiną ir realiai pakelti lėktuvą? Aišku, „google“ galima kažkokią kryptį atrasti, bet jeigu tave konsultuoja specialistas, ar vienokiu, ar kitokiu būdu, tai vis tik tu turi pasikliauti tuo žmogumi, kuris turi mediko profesiją“, – sako dermatovenerologė A.Dumbliauskienė.
Ne pats svarbiausias dalykas konsultacijos forma – „gyva“ ar nuotolinė: video, telefonu. Svarbu, kad pagalbą žmogui suteikia specialistas.
Pasak gydytojos, medicina nėra tokia siaura, kad iš vieno simptomo, kurio pavadinimą įvedus į paiešką, mums pateiks vienintelį konkretų ir tikslų atsakymą. Konsultuodamas gydytojas paklausia ir daugybės kitų papildomų simptomų.
„Pavyzdžiui, skundžiatės pleiskanojančiais nosies sparneliais. Gydytojas tikrai pasiteiraus, gal jūsų galvoje yra pleiskanų nuo vaikystės, o gal antakiai šerpetoja. Susivedus į paiešką problemą, tokių klausimų tikrai nesulauksite. O gydytojas sudėjęs susijusių simptomų komplektą, o jie ne visi žmogui gali pasirodyti svarbūs, nustatys tikslią diagnozę. Ne pats svarbiausias dalykas konsultacijos forma – „gyva“ ar nuotolinė: video, telefonu. Svarbiausia, kad bet kurios konsultacijos metu žmogui pagalbą suteikia specialistas“, – sako A.Dumbliauskienė.
