Hepatitas A

Latvijoje fiksuojami hepatito A atvejai, Lietuvoje – palankios sąlygos protrūkiams

manodaktaras.lt
Publikuota: 2024-02-15 11:20
Latvijos ligų profilaktikos ir kontrolės centras praneša, kad pastarosiomis savaitėmis užfiksuota daugiau nei įprasta hepatito A atvejų. Vidutiniškai per metus Latvijoje fiksuojami 22 šios ligos atvejai, o sausio pabaigoje– vasario pradžioje per kelias savaites užfiksuoti net 9 atvejai. 6 atvejai siejami su kelionėmis į Baltarusiją, kiti užsikrėtusieji keliavo į Maroką, Egiptą, Zanzibarą. Medicinos mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas savo feisbuko paskyroje pateikia informacijos apie hepatitą A. Pasak jo, imuniteto šiai ligai neturi dauguma Lietuvos gyventojų.

Hepatitas A – „nešvarių rankų“ liga

S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad dažnai hepatitas A siejamas tik su tolimomis kelionėmis, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į svarbius akcentus, kaip jis atkeliauja į mūsų ar kaimyninių šalių.

„Europos Sąjungos (ES) kontekste apie A hepatitą (kepenų uždegimą) dažnai kalbama kaip apie keliautojų ligą. Endeminio sergamumo šalyse, t.y. ten, kur sergamumas hepatitu A yra paplitęs, išlieka didelė rizika užsikrėsti hepatito A virusais per užterštą maistą ar gėrimus. Būtent per nešvarias rankas, neretai simptomų neturintys žmonės, lengvai gali užkrėsti maistą ir gėrimus.“

Pasak virusologo, esminis hepatito A savitumas yra tas, kad juo žmonės, ypač vaikai, gali sirgti be simptomų. „Tokių žmonių išmatose yra labai gausiai hepatitą A sukeliančių virusų, kuriuos jie gali platinti patys to nežinodami. Akivaizdu, kad didesnis sergamumas hepatitu A registruojamas ten, kur prastesnės sanitarinės gyventojų sąlygos ir nepakankami higienos įpročiai. Todėl dažnai ES šalyse registruojami įvežtiniai susirgimų atvejai, ypač po kelionių į egzotines šalis. Pavyzdžiui, Latvijoje šiemet žmonės susirgo grįžę iš Egipto, Maroko, Zanzibaro ir kt. šalių. Apskritai stebima, kad daugiau pavojaus užsikrėsti yra keliaujant į Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos šalis. Atlaisvinus pandeminius kelionių ribojimus, sergamumas hepatitu A po kelionių turi didėjimo tendenciją. Todėl kelionių organizatoriai rekomenduoja prieš vykstant į endeminio sergamumo šalis pasiskiepyti nuo hepatito A. Už skiepą reikės susimokėti“, – savo feisbuko paskyroje rašo profesorius S. Čaplinskas.

Saulius Čaplinskas / Asmeninio albumo nuotr.

Liga plinta ir lytiniu keliu

Virusologas pažymi, kad hepatitas A plinta ir lytiniu keliu: „Apie hepatitą A, kaip apie lytiškai plintančią infekciją, vengiama kalbėti. Tačiau ES šalyse šis plitimo būdas jau kuris laikas yra primenamas, kaip epidemiologiškai svarbus. Virusai dažniausiai perduodami per oralinius lytinius santykius. 2017–2018 m. šio viruso protrūkiai intensyviai paveikė vyrų, turinčių lytinius santykius su vyrais populiaciją. Pastarųjų protrūkių aprėptys patvirtintos molekuliniais tyrimais, todėl nekėlė abejonių, jog tai buvo tarpusavyje susiję grupiniai susirgimai. Pavyzdžiui, 2022 m. Kroatijoje daugumą susirgimų hepatitu A atvejų sudarė jauni vyrai, turintys lytinius santykius su vyrais (angl. MSM), iš kurių dauguma buvo užsikrėtę ŽIV ir naudojantys preekspozicinę ŽIV profilaktiką (PrEP).“

Anot S. Čaplinsko, norint eliminuoti hepatitą A, Pasaulio sveikatos organizacija mažo endemiškumo šalims (įskaitant Lietuvą) rekomenduoja profilaktiškai skiepyti vyrus, turinčius lytinius santykius su vyrais, švirkščiamųjų narkotikų vartotojus bei žmones, kurie ketina keliauti į endeminio sergamumo šalis.

„Apie keliautojams rekomenduojamus skiepus visuomenės informavimas šiuo metu Lietuvoje „pasiekė“ žemumas, tačiau dar blogesnė situacija yra su minėtų rizikos grupių asmenų skiepijimu, apie kurį net nediskutuojama. Tai atitinkama diskriminacijos forma, bet čia jau kita tema“, – teigia S. Čaplinskas.

Vaikai labai imlūs, tačiau sunkiau serga suaugusieji

Pasak virusologo, hepatito A virusui imlūs visi žmonės, kurie neturi imuniteto šiai ligai: „Virusas aplinkoje gan atsparus (vandenyje gyvybingas gali išlikti iki 12 mėn.), infektabilus, todėl dėl netinkamos higienos gali lengvai plisti tarp žmonių. Imunitetas įgyjamas persirgus ar pasiskiepijus. Kadangi Lietuva (kaip manoma) nėra endeminė šios ligos šalis, todėl profilaktiškai ir nemokamai nuo šios ligos neskiepijama (nei vaikai, nei suaugusieji). Susidariusios palankios sąlygos protrūkiams. Vaikai labai imlūs, tačiau, palyginti su suaugusiais, serga nesunkiai, neretai lengvomis, be simptomų, ligos formomis, ypač vaikai iki 6 metų amžiaus. Tokie atvejai lieka neregistruoti, todėl manoma, kad realus susirgimų skaičius yra kur kas didesnis. Be to, lengvomis formomis susirgę vaikai gali būti labai aktyvus užkrato šaltinis šeimose, ugdymo kolektyvuose.“

Pasak S. Čaplinsko, retai tarp vaikų gali būti ir sunkių ligos formų, tačiau sunkios hepatito A formos dažniau būdingos suaugusiems: „ES šalyse vaikų susirgimai sudarė penktadalį visų registruotų atvejų. Bendrai sergamumas ES šalyse turi mažėjimo tendenciją dėl gerėjančių higienos sąlygų ir įgūdžių, ar dėl natūralios imunizacijos tarp atitinkamų visuomenės grupių. Lietuvoje taip pat stebimas sergamumo mažėjimas, beveik pusė registruotų atvejų įvežtiniai. ES šalyse vaikų susirgimai sudarė penktadalį visų registruotų atvejų.“

Hepatitas A prasideda į gripą panašiais simptomais

Virusologas S. Čaplinskas paaiškina, kokie yra hepatito A simptomai: „Per burną patekus virusui į organizmą jo taikinys – kepenų ląstelės, prasideda kepenų uždegimas. Užsikrėtus, maždaug po mėnesio (gali ir po 2 sav./ar 1,5 mėn.), liga prasideda ūmiai, panašiais į gripą simptomais – karščiavimu (trunka 5-7 d.), silpnumu, galvos, raumenų skausmu. Nukritus temperatūrai, atsiranda pykinimas, vėmimas, dešiniosios pašonės skausmas. Septyniems iš dešimties suaugusiųjų pasireiškia gelta: patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos, pagelsta akys, oda. Gelta trunka nuo 1 iki 3 sav., kartais pasireiškia odos niežulys. Vaikams gelta būna retai.“

Pasak S. Čaplinsko, užsikrėtę žmonės hepatito A virusą gali platinti net apie mėnesį: „Po užsikrėtimo, jau po savaitės su išmatomis išskiriamas virusas, o simptomai atsiranda (arba ne) tik po mėnesio. Būtent tas laikotarpis yra labai pavojingas, kai net nežinant virusas yra platinamas aplinkoje. Normalus sveikimo periodas trunka 1–2 mėn, užsitęsęs – 2–3 mėn, o penktadalis susirgusiųjų sveiksta 3–6 mėn. Persirgus susidaro patvarus imunitetas.”

Hepatitas A: kaip apsisaugoti

Mokslų daktaras S. Čaplinskas pateikia rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo hepatito A: „Prieš vykstant į didelio sergamumo (endemines) šalis (Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos) pasidomėkite rekomendacijomis dėl saugumo šalyje ir skiepų. Skiepų rekomendacijomis reikia pradėti domėtis mažiausiai mėnesį iki kelionės, nes pasiskiepijus patvarus imunitetas susidaro tik maždaug po mėnesio. Imuniteto pastiprinimui reikalinga antra skiepo dozė po 6-12 mėn. po pirmo skiepo. Be to, prisimenant viruso perdavimo kelius, tikslinga skiepytis visiems vyrams turintiems lytinius santykius su vyrais bei nusilpusį imunitetą turintiems žmonėms. Neskiepytiems žmonėms, norint sužinoti, ar kada nors esate susidūrę su hepatito A virusu ir gal turite imunitetą, reiktų atlikti kraujo tyrimą.“

S. Čaplinsko manymu, imuniteto praktiškai neturi dauguma Lietuvos gyventojų, todėl yra imlūs hepatito A virusui. Virusologas atkreipia dėmesį, į ką atkreipti dėmesį keliaujant: „Kelionėse į endemines šalis didelė rizika užsikrėsti hepatito A virusu yra vartojant vandenį iš čiaupo bei tam tikrus maisto produktus: moliuskus, mišraines, neluptus vaisius, termiškai neapdorotas ir neluptas daržoves, šaldytas braškes ir kitas uogas, datules, nepasterizuotą pieną, ledo gabalėlius gėrimams.“