Gydytojas V. Rybka pataria, kaip atpažinti menisko plyšimą ir kada būtina operacija

Kokia pagrindinė kelio menisko funkcija?

Kelio meniskas yra kremzlinė struktūra kelio sąnaryje, žinoma kaip medialinis (vidinis) ir šoninis (išorinis) meniskas. Jie turi keletą pagrindinių funkcijų ir reikšmių:

• Išlaikyti sąnario stabilumą: meniskai padeda išlaikyti sąnario stabilumą, veikdami kaip amortizatoriai ir padėdami tolygiai paskirstyti kelio apkrovą judėjimo metu.
• Smūgio sugėrimas: jie taip pat atlieka svarbią smūgio sugėrimo funkciją, sugeria smūgius ir sušvelnina sąnario apkrovą vaikštant, bėgiojant ir atliekant kitą motorinę veiklą.
• Sąnario formos išlaikymas: meniskai padeda išlaikyti sąnario formą, užtikrindami tinkamą santykį tarp šlaunies ir blauzdos kaulų.
• Sąnarių tepimas: jie taip pat atlieka svarbią funkciją sutepdami sąnarius, mažindami trintį tarp kaulų ir pagerindami sąnarių paviršių slydimą.
• Apkrovos sugėrimas ir papildomas stabilizavimas: meniskai taip pat vaidina svarbų vaidmenį sugeriant apkrovą, padėdami išvengti sąnario pažeidimo dėl smūgių ar staigių judesių. Be to, jie padeda padidinti sąnario stabilumą, ypač atliekant įvairius judesius, tokius kaip sukimasis ir lenkimas.

Apskritai meniskai yra svarbios kelio sąnario sveikatos ir funkcijos struktūros, padedančios išvengti sužalojimų ir užtikrinti optimalią sąnario funkciją atliekant įvairius judesius.

Kokios yra dažniausios menisko plyšimo priežastys?

Menisko plyšimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, o dažniausiai pasitaikančios:

1. Sportinė trauma: tai viena dažniausių menisko plyšimo priežasčių. Futbolą, krepšinį, tenisą ir kitas sporto šakas užsiimantiems sportininkams menisko plyšimų rizika kyla staigių posūkių, krypties keitimo, šokinėjimo ir kitos intensyvios veiklos metu.
2. Senėjimas ir įprastas nusidėvėjimas: senstant kremzlės tampa mažiau elastingos ir jautresnės pažeidimams. Tai gali sukelti menisko plyšimą net su nedideliais sužalojimais ar posūkiais.
3. Degeneraciniai pokyčiai: osteoartritas ir kiti degeneraciniai sąnarių pokyčiai gali sukelti laipsnišką kremzlės irimą ir galiausiai menisko plyšimą.
4. Sužalojimai, susiję su kasdieniu gyvenimu: ilgalaikiai pasikartojantys judesiai, tokie kaip per didelis kelio lenkimas ar tiesinimas, ilgainiui gali sukelti menisko nusidėvėjimą.
5. Automobilių avarijų sužalojimai: automobilių avarijų metu gali įvykti kelio menisko plyšimo trauma.
6. Genetiniai veiksniai: kai kurie žmonės gali būti jautresni menisko plyšimui dėl genetikos ir jų sąnarių struktūros.

Šie veiksniai gali veikti atskirai arba kartu, taip padidindami menisko plyšimo riziką.

Kam menisko plyšimo rizika didesnė?

Statistika rodo, kad vyrai menisko plyšimus patiria dažniau nei moterys. Taip gali būti todėl, kad vyrai linkę gyventi aktyvesnį gyvenimo būdą, įskaitant intensyvesnę sportinę veiklą, o tai gali padidinti kelio traumų riziką.

Tačiau senstant menisko plyšimai vis dažniau pasitaiko tiek vyrams, tiek moterims. Moterims po menopauzės sumažėja estrogenų kiekis, todėl gali susilpnėti kremzlės apsauginės savybės ir padidėti menisko pažeidimo rizika. Be to, senstanti kremzlė, degeneraciniai pokyčiai ir kiti su amžiumi susiję veiksniai gali padidinti menisko plyšimų riziką tiek vyrams, tiek moterims.

Taigi, jauname amžiuje vyrai dėl aktyvesnio gyvenimo būdo yra jautresni menisko plyšimui, o sulig amžiumi ši rizika tampa tolygesnė abiejų lyčių atstovams dėl senėjimo veiksnių ir kremzlės degeneracijos.

Iš kokių simptomų galima įtarti menisko plyšimą?

Plyšęs meniskas gali pasireikšti įvairiais simptomais:

• Kelio skausmas: Vienas iš labiausiai paplitusių menisko plyšimo simptomų yra kelio skausmas, ypač judant ar apkraunant sąnarį.
• Kelio patinimas: plyšęs meniskas gali sukelti kelio patinimą (ištinimą) dėl uždegimo ir skysčių susikaupimo sąnaryje.
• Girgždėjimas arba spragtelėjimas kelyje: jei meniskas plyšo, judėdami galite jausti girgždėjimą arba spragtelėjimą kelio sąnaryje.
• Apribotas judėjimas: plyšęs meniskas gali sukelti kelio suspaudimą ir apriboti sąnario judesių diapazoną.
• Nesugebėjimas visiškai sulenkti ar ištiesti kojos: kai kuriais atvejais plyšęs meniskas gali sukelti jausmą, kad negalite visiškai sulenkti ar ištiesti kojos kelio sąnaryje.
• Kelio nestabilumas: galite jausti nestabilumo pojūtį arba „nukristi“ keliuose, ypač judesių, tokių kaip vaikščiojimas ar stovėjimas, metu.

Jei įtariate menisko plyšimą, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustayta tiksli diagnozė ir paskirtas gydymas. Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą ir taip pat užsakyti testus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba artroskopija, kad patvirtintų diagnozę ir nustatytų menisko pažeidimo mastą.

Kaip ši būklė diagnozuojama?

Menisko plyšimo diagnozė paprastai apima kelis etapus:

Fizinis egzaminas

Gydytojas atliks fizinį patikrinimą, t.y., simptomų įvertinimą, sužalojimo mechanizmo aptarimą (jei toks yra), patikrins judesių diapazoną ir atliks įvairius testus, kad įvertintų kelio sąnario stabilumą ir funkciją.

Sąnarių vaizdo tyrimai

Siekiant toliau įvertinti menisko būklę, gali būti paskirtas sąnarių vaizdo tyrimai, pvz., rentgeno arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Rentgeno spinduliai gali būti naudojami, siekiant atmesti kitas problemas, tokias kaip lūžiai ar kaulų deformacijos, o MRT pateikia išsamesnius minkštųjų audinių, įskaitant meniskus, vaizdus.

Artroskopija

norint galutinai diagnozuoti ir gydyti menisko plyšimą, gali prireikti artroskopijos. Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu per nedidelį pjūvį į kelio sąnarį įkišama nedidelė kamera. Tai leidžia gydytojui tiesiogiai vizualizuoti meniskus ir įvertinti pažeidimo mastą ir, jei reikia, atlikti plyšimo operaciją.

Šių metodų derinys paprastai gali tiksliai diagnozuoti menisko plyšimą ir nustatyti geriausią gydymą.

Kokios yra gydymo galimybės? Ar visada būtina operacija?

Plyšusio menisko gydymas gali skirtis, priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant menisko pažeidimo tipą, vietą ir mastą, taip pat nuo bendros paciento būklės, aktyvumo lygio ir amžiaus. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, chirurgija ne visada reikalinga.

Konservatyvus – pagrindinis gydymas

• Poilsis: pacientui gali būti patariama pailsėti ir vengti veiklos, kuri apsunkina simptomus.
• Skausmo gydymas: ledo paketų ir ne narkotinių ar priešuždegiminių vaistų naudojimas gali padėti kontroliuoti skausmą ir uždegimą.
• Fizinė terapija: pratimai, skirti stiprinti kelio raumenis ir pagerinti jo stabilumą, gali padėti sumažinti simptomus ir atkurti sąnario funkcionalumą.

Chirurgija

• Įvairių tipų operacijos. Atsižvelgdamas į paciento plyšusio menisko ypatybes, gydytojas chirurgas gali rekomenduoti įvairių tipų operacijas, įskaitant dalinį menisko pašalinimą (dalinę meniskektomiją), menisko susiuvimą (meniskų taisymą) arba menisko taisymą (meniskoplastiką).
• Artroskopija. Chirurgija paprastai atliekama, naudojant artroskopiją, kuri sumažina traumą ir sumažina atsigavimo laiką po operacijos.

Sprendimas, ar reikalinga operacija, ar pagerėjimas gali būti pasiektas konservatyviu gydymu, paprastai priimamas gydytojui atidžiai įvertinus simptomus, apžiūrą ir aptarus su pacientu. Kai kurie menisko plyšimai gali užgyti savaime, ypač jaunesniems pacientams, patyrusiems nedidelius sužalojimus. Tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų atkurta kelio funkcija ir išvengta vėlesnių komplikacijų.