Gydytojai – apie svetimkūnius vaikų organizme: kokie iš jų pavojingiausi

Endoskopija, pasak gydytojos J.Červinskienės – tai organų apžiūrėjimas iš vidaus. Endoskopiniai tyrimai padeda ne tik diagnozuoti ligas, bet jas ir gydyti. Dažniausiai vaikams yra atliekami virškinamojo trakto, t.y., stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storosios žarnos endoskopijos tyrimai, taip pat kvėpavimo takų endoskopijos, dar vadinamos bronchoskopijomis.

Vaikų organizme – ir teptukai, ir baterijos

Pasak gydytojo vaikų chirurgo A.Strumilos, vaikų ligų spektras, dėl ko skiriami endoskopiniai tyrimai, yra labai platus ir kasmet vis didėja. „Šie tyrimai gali būti atliekami net naujagimiams, siekiant diagnozuoti įgimtas patologijas. Endoskopija reikalinga ir tais atvejais, kai norime įvertinti paciento būklę prieš ir po operacijos“, – paaiškino gydytojas.

Neretai vaikams tenka šalinti svetimkūnius iš kvėpavimo takų, stemplės, skrandžio, kartais net iš dvylikapirštės žarnos, esant tam tikroms kepenų ligomis, opoms ir kt.

Vaikų chirurgė, endoskopuotoja J.Červinskienė prisiminė, kaip ne kartą yra tekę šalinti vaiko dvylikapirštės žarnos pradžioje įstrigusius didesnius svetimkūnius, tokius kaip dantų krapštukai ar net teptukai. Jei svetimkūniai nukeliauja tolyn žarnynu, anot jos, dažniausiai patys pasišalina natūraliu būdu.

„Stemplė ir skrandis yra svarbiausios vietos, kuriose gali užstrigti svetimkūnis. Jei laiku jis nebus pašalintas, iškyla didelis pavojus vaiko sveikatai. Ypač pavojinga, jei vaikas praryja bateriją ir ji užstringa stemplėje. Jei baterija yra didesnė ir pilnai neišsikrovusi, per 1 – 2 valandas ji gali sukelti stiprius nudegimus, pavojingus vaiko gyvybei. Todėl norėčiau dar kartą paraginti tėvus būti itin budriems ir nepalikti nei baterijų (pvz., žaisluose), nei monetų ar kitų smulkių daiktų matomose vietose“, – patarė gydytoja.

Pasak specialistų, dažniausiai įvairūs svetimkūniai šalinami iš vaikų iki penkerių metų organizmo.

„Viską jie turie paragauti per burną. Ir ne tik, būna, kad įkvepia smulkų daiktą ir jis pakliūna į kvėpavimo takus. Pastaruoju metu turėjome mažametį pacientą, kuris paragavo skalbimo miltelių kapsulių. Tokiu atveju būtina itin skubi endoskopinė diagnostika ir gydymas“, – teigė gydytojas vaikų chirurgas A.Strumila.

Vyresnio amžiaus vaikus tėvai neretai atveža dėl uždegiminių skrandžio problemų, kur taip pat reikalingas endoskopinis tyrimas.

Kaip atliekamas planinis endoskopinis tyrimas

Jei vaikui paskirta planinė endoskopija, pasak vaikų chirurgės J.Červinskienės, tėvai dažnai klausia, pavyzdžiui, ar galima su „migdymu“, kiek laiko truks, ar vaikas galės po to eiti į mokyklą ir pan.

Endoskopinis tyrimas gali būti atliekamas ir su bendrine nejautra, ir be jos, atsižvelgiant į vaiko amžių.

„Jei šis tyrimas atliekamas vyresniam vaikui, pirmiausia atsižvelgiama į jo pageidavimus, o po to tik į tėvų. Vyresnio amžiaus vaikams dažnai tiesiog papurškiame į gerklę vietinį anestetiką (t.y., nujautriname gerklės sritį, kad mažiau jaustųsi endoskopas). Tačiau tuo atveju, jei vaikas labai bijo, gali būti naudojama sedacija. Tai nėra pilna narkozė, kaip dažnas mano. Tiesiog sedacijos metu į veną kateteriu leidžiami raminantys vaistai, taip vaikas apsnūsta, tampa mieguistas, vaistai sumažina nerimą, baimę, o po procedūros dažnas vaikas šio tyrimo visai neatsimena“, – pasakojo gydytoja endoskopuotoja.

Tačiau, jei endoskopinis tyrimas yra ilgesnės trukmės (pvz. su papildomomis manipuliacijomis), anot gydytojos, tuomet atliekama bendra nejautra. Ji paprastai atliekama mažiems vaikams, taip pat – raidos sutrikimų turintiems.

Pasak vaikų chirurgo A.Strumilos, kuo mažesnis vaikas, tuo labiau bijo gydytojų: „Tai normalu. Todėl visada pirmiausia bendraujame su tėvais, kad vaikas apsiprastų aplinkoje, ir tik po to jį įtraukiame į pokalbį – taip jis jaučiasi saugesnis“.

Kaip pasiruošti šiam tyrimui

Jei planuojamas endoskopinis tyrimas su bendra nejautra, patariama prieš tai vaikui atlikti bendrą kraujo tyrimą, kardiogramą ir kt. Prieš tyrimą jis turi būti sąlyginai sveikas, be ūmių virusinių ar bakterinių susirgimų. Patariama neduodi vaikui kieto maisto bent 8 valandas, vandens – bent 2 val. Jei endoskopinį tyrimą planuojama atlikti kūdikiui, kuris maitinamas mišinuku, jis turi būti jo negėręs 6 valandas, jei maitinamas mamos pienu – 4 val.

Pasak gydytojos endoskopuotojos J.Červinskienės, viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopijos tyrimas trunka apie 5 – 15 min. Jei planuojama bendra nejautra, tyrimas užtrunka kiek ilgiau. Po procedūros vaikai paprastai atsigauna per 2 – 4 val., tačiau rekomenduojama dar kelias valandas su juo praleisti ligoninėje, norint įsitikinti, kad jis jaučiasi gerai.