Gydytoja pulmonologė: kuo pavojingos vaikų plaučių ligos?
Vaikų pulmonologė Nomeda Jokubaitienė.
Ar vaikų plaučių ligų daugėja? Kas jas sukelia? Kaip jos atsiranda?
Kai visų akys krypsta į COVID-19 pandemijos suvaldymą, pastebėjome, kad sunkių vaikų plaučių ligų atvejų sumažėjo. Manome, kad taip yra dėl to, kad siekiant suvaldyti COVID-19 infekcijos plitimą ir įvedus žmonių judėjimą ribojančius reikalavimus, sumažėjo tiesioginių kontaktų su įvairiomis infekcijomis sergančiais asmenimis. Šiuo metu ligoninės stacionare turime ligonių, jie yra izoliuoti, palatose guli po vieną pacientą su prižiūrinčiu asmeniu, bet lyginant su ankstesniais metais, kai plaučių uždegimo atvejų buvo daug (ypač rudenį ir žiemą), praėjusiais metais jų buvo gerokai mažiau. Nežinia, kaip bus šiais metais.
Plaučių ligas sukelia bakterijos ir virusai, infekcija perduodama oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint). Dažniausiai maži vaikai kvėpavimo takų infekcijomis užsikrečia nuo suaugusiųjų ar vyresnių vaikų, o jeigu mažylis jau lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tai neretai užsikrečia nuo kitų vaikų.
Ar dažniausia plaučių ligų priežastis, kad vaikai dažnai serga peršalimo ligomis, kurios neretai komplikuojasi į bronchitus, plaučių uždegimus?
Taip, ypač ūmi virusinė respiracinė ar kito viruso sukelta infekcija, paragripo ar RSV (respiracinis sincitinis virusas). Svarbu yra savalaikis peršalimo ligų gydymas, tačiau jeigu liga ilgai užsitęsia, dažnai ji gali komplikuotis bronchitu, plaučių uždegimu, o mažam kūdikiui – bronchiolitu.
Gana dažnai tenka susidurti su tėvais, kurie išsigąsta vaiko karščiavimo, galvodami, kad pagrindinis gydymas yra antibiotiko paskyrimas. Svarbu neužmiršti, kad karščiavimas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija, kurios metu yra kyla kūno temperatūra tam, kad būtų sunaikintas ligos sukėlėjas. Ligą gali sukelti ne tik bakterijos (kurių infekcijoms gydyti skiriama antibiotikoterapija), bet ir virusai (antibiotikoterapija – neveiksminga). Dėl gydymo paskyrimo sprendžia pediatras arba šeimos gydytojas įvertinęs atliktus tyrimus.
Ūmios ir lėtinės plaučių ligos. Ką reikėtų apie jas žinoti?
Kūdikiams bei jaunesniems nei 3 metų vaikams dažnai diagnozuojamos ūminės virusinės kilmės plaučių ligos. Jos gydomos įvairiomis inhaliacijomis, labai svarbus gausus skysčių vartojimas, nosies higiena (gleivių išsiurbimas bei sutraukiantys lašai į nosį), antipiretikų (preparatų, mažinančių karščiavimą) vartojimas pagal reikalą.
Vyresnio amžiaus vaikai gali sirgti bronchitu, obstrukciniu bronchitu ir plaučių uždegimu. Tai yra ūminės ligos.
Lėtinės ligos, kuriomis sergančius vaikus mes ne tik gydome mūsų ligoninėje, bet ir stebime ambulatoriškai.
Astma yra viena dažniausių lėtinių plaučių ligų. Vaikystėje astma gali būti: lengva, vidutinė ir sunki. Vaikai dažniausiai serga lengvos eigos astma ir gydymas paskiriamas ambulatoriškai. Esant sunkiam ligos paūmėjimui ligonis gydomas stacionare.
Mūsų klinikoje gydomi ir stebimi ambulatoriškai pacientai, sergantys cistine fibroze. Cistinė fibrozė – paveldima genetinė liga, pažeidžianti visų gleives gaminančių liaukų veiklą. Liaukų sekretas (gleivės) tampa tąsios, lipnios, klampios. Gleivėmis užkimšti kvėpavimo takai (smulkieji ir vidutiniai) yra puiki terpė daugintis bakterijoms ir vystytis uždegimui.
Tėvus labiausiai gąsdina plaučių uždegimas. Ką reikėtų apie jį žinoti?
Plaučių uždegimu (pneumonija) serga įvairaus amžiaus vaikai. Mokyklinio amžiaus vaikams neretai ligą sukelia mycoplasma ir chlamydia pneumoniae infekcija (plinta oro lašeliniu būdu). Gydymas skiriamas atsižvelgiant į ligą sukėlusius patogenus.
Kada jau patartumėte su vaiku keliauti į ligoninę? Kada liga jau tampa grėsminga?
Vaikui susirgus, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Tėvai neretai daro klaidą iš karto su sergančiu vaiku važiuodami į ligoninės priimamąjį. Ten jiems tenka gana ilgai palaukti, nes dėl covidinių saugumo reikalavimų visos procedūros trunka ilgiau.
Visgi yra tokių situacijų, kuriose delsti negalima. Norėčiau priminti tėveliams, jog būtina akylai stebėti sergančio vaiko būklę (ypač jei vaikas yra kūdikis ar jaunesnis nei 3 metų amžiaus): jeigu vaikui prasideda dusulio priepuolis, vaikas karščiuoja ir staiga tampa vangus, tada reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pavojingas simptomas yra karščiavimas ypač kūdikiams, todėl delsti nereikia. Aukštą temperatūrą kūdikiams gali lydėti odos bėrimas, jie gali neišgerti pakankamai skysčių, viduriuoti, todėl gręsia dehidratacija.
Jeigu matote, jog sergančio vaiko būklė negerėja, nors laikotės šeimos gydytojo paskirto gydymo plano – reikėtų kreiptis į vaikų ligoninės priėmimo skyrių.
Ar COVID-19 infekcija turi įtakos vaikų plaučių ligoms?
Nors mūsų klinikoje teko susidurti su komplikuota COVID-19 infekcijos sukelta liga (keli vaikai buvo iškelti į tretinio lygio ligoninę), mes džiaugiamės, kad dažniausiai vaikai perserga lengva COVID-19 ligos forma ir jiems pakanka gydymo namuose.
