Deginimasis saulėje; įdegis; apsauga nuo saulės / Shutterstock nuotr.

Gydytoja dermatologė: „Saugus įdegis neegzistuoja“

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-06-07 08:59
Po gana ilgo vėsaus periodo neabejotinai esame išsiilgę saulės šilumos ir jau su pirmaisiais jos spinduliais skubame įgauti gražų įdegį, ilsėdamiesi savo sodybose, balkonuose ar prie vandens telkinių, ne vienas dar suspėja užsukti ir į soliariumus. Kaip tai veikia mūsų odą, ar yra saugių „deginimosi“ būdų ir ką būtina žinoti, jei oda staiga stipriai paraudonavo ar ėmė niežėti – portale manodaktaras.lt kalbamės su „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologe Iveta Gyliene.

Pirmosiomis vasaros dienomis dažnas, svajojantis apie rusvą įdegį, pirmiausia apsilanko soliariumuose, manydami taip odą neva „paruošiantys“ deginimuisi saulėje. Ką apie tai manote?

Be jokios abejonės, soliariumų naudojimas, kaip ir kaitinimasis saulėje, yra žalingas, nors iki šiol soliariumų gamintojai klaidingai deklaruoja tai kaip saugią alternatyvą. Dažniausiai soliariumuose naudojami UVA spinduliai, kartais lempos būna kombinuotos ir papildomai skleidžia UVB spindulius.

Veikdami į epidermį UVB spinduliai lemia nudegimus, padidėjusią odos pigmentaciją, provokuoja onkologines ligas. Vasaros sezonu kaitinantis lauke jie yra pagrindiniai nudegimų „kaltininkai“. Saulės spinduliuojami UVA spinduliai įprastai akivaizdžios momentinės žalos nedaro, jų neigiamas poveikis odai yra daugiau kaupiamasis: nulemia tokių struktūrinių baltymų, kaip kolagenas ir elastinas, pakitimus, todėl yra vienas pagrindinių odos senėjimą ir raukšlių formavimąsi nulemiančių veiksnių.

Vis dėlto, svarbu suprasti, jog soliariumuose UVA spinduliai odą veikia kitaip nei lauke: ypač koncentruotais ir dideliais, organizmui neįprastais kiekiais. Nors seansas gali trukti vos kelias minutes ir akivaizdaus nudegimo po to nematyti, soliariume patiriama žala odai bus gerokai didesnė negu būnant lauke. Nenatūralūs UVA kiekiai stipriai slopina vietinį odos imunitetą ir taip pat skatina karcinogenezės (vėžio išsivystymo) procesus.

Kiekvienas soliariumą lankantis asmuo turi įvertinti laikino odos įdegio naudos ir keliamos rizikos sveikatai santykį. Bendrai kalbant, įdegis – tai evoliucijos eigoje išvystyta gynybinė mūsų organizmo reakcija, padedanti apsisaugoti nuo UV spindulių. Esant jų poveikiui, „įjungiamos“ pigmentinės odos ląstelės – melanocitai, pradedantys aktyviau gaminti rudą spalvą odai suteikiantį pigmentą melaniną.

Melaninas granulėmis nukeliauja į įvairias odos ląsteles ir apsupa jų branduolius, tokiu būdu it veidrodis atspindėdamas besiskverbiančius UV spindulius ir apsaugodamas mūsų DNR.

Statistiškai nustatyta, jog tamsesnio gymio asmenys gerokai rečiau serga onkologinėmis odos ligomis, taigi, jie turi geresnius gynybinius mechanizmus, padedančius sumažinti potencialią UV spinduliuotės žalą. Ir nors daug kas įdegį laiko sveikos, gražios odos požymiu, iš tikro tai tėra vizualiai matomas mūsų odos patiriamas stresas ir bandymas neutralizuoti UV spinduliuotės poveikį.

Ką būtina žinoti apie savo odą? Kas gali patirti didesnę soliariumų žalą?

Nėra nė vieno žmogaus, kuriam soliariumas būtų naudingas. Na, o labiausiai soliariumų turėtų vengti jauni žmonės: moksliškai nustatyta, jog būtent jauname amžiuje (iki 35 m.) patirti nudegimai ir soliariumų naudojimas yra susiję su piktybinių odos navikų, ypač melanomos, išsivystymu.

Tai ypač aktualu šviesaus fototipo asmenims, t.y. šviesių plaukų, žydrų akių ir su polinkiu strazdanoms, kurie saulėje niekuomet neįdega, o tik nudega raudonai. Mitas, jog toks baltaodis žmogus soliariumo dėka gali turėti ryškų, rudą įdegį: šį efektą jam dažniausiai padeda įgauti papildomai soliariumuose pardavinėjami specialūs kremai, o ne pati spinduliuotė.

Taip pat ryškesnę soliariumų žalą ir jų onkologinį potencialą gali patirti žmonės, turintys daugybinius apgamus, iš kurių kai kurie net ir be spindulių poveikio gali būti atipiniai, t.y. turėti riziką piktybiniams pokyčiams. Jei žmogui anksčiau jau buvo diagnozuota melanoma ar jos atvejų yra šeimoje, soliariumo naudojimas ateityje gali pakartotinai priminti apie šią klastingą ligą.

Daugelis esame išsiilgę saulės šilumos, tad vos pasirodo saulės spinduliai, skubame degintis tiek paplūdimiuose, tiek savo sodybose. Kaip oda į tai reaguoja ir ką dar svarbu žinoti?

Pirmieji saulės spinduliai dažniausiai būna apgaulingi, kad ir kokie malonūs ir pasiilgti, nemažai daliai pacientų gali sukelti nepageidaujamas reakcijas odoje, ypač jei saulėkaitoje žmogus buvo gana ilgai, jų nesisaugodamas.

Kaip ir minėjau, saugus įdegis neegzistuoja, tačiau, jei žmogus be saulės pameta vasarišką džiugesį ir šypseną, galima laikytis tam tikrų rekomendacijų, kurios bent jau padėtų sumažinti UV spinduliuotės žalą:

  • Iš pradžių saulėtomis dienomis būdami lauke stenkitės laiką leisti pavėsyje. Įdomu tai, jog tiek smėlis, tiek augalija atspindi 5–20 proc. UV spindulių, tad net ir būnant po skėčiu oda teoriškai yra veikiama saulės.
  • Venkite saulės jos intensyviausios spinduliuotės metu nuo 10 iki 16 val., odą su pirmaisiais spinduliais „supažindinkite“ mažesnio saulės aktyvumo valandomis.
  • Pradėkite nuo trumpesnio buvimo saulėje ir palaipsniui ilginkite buvimo saulėje laiką, kuomet odoje bus spėję pasigaminti pakankamai melanino ir jis tinkamai atliks savo funkciją, saugodamas odą nuo tolimesnio žalingo saulės poveikio.
  • Rekomenduojama pradėti nuo maždaug 10 min. buvimo saulėje jos mažo aktyvumo valandomis, kasdien ilginant šį laiką po 1–2 minutes ir akylai stebint reakcijas odoje. Pasireiškus odos paraudimui, sudirgimui, saulės reikėtų vengti iki būklės pagerėjimo.
  • 10–16 val. buvimo saulėje metu būtinai naudokite apsauginį kremą: visas atviras kūno sritis, įskaitant veidą, kaklą ir ausis, tepkite plataus spektro apsauginiu kremu nuo saulės, kurio apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) yra ne mažesnis kaip 30.
  • Jei oda stipriau sureagavusi į saulę ir nėra galimybės išvengti saulėkaitos, papildomai denkite odą apsauginiais drabužiais, pavyzdžiui, plačiabrylėmis skrybėlėmis, šviesiais, plonos medvilnės marškiniais ilgomis rankovėmis, ilgomis kelnėmis, nepamirškite akių apsaugos akiniais su UV filtrais.
  • Atkreipkite dėmesį į vartojamus vaistus: kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo/skausmo ir kt., gali padidinti jautrumą saulės šviesai. Žinokite apie galimą vaistų ir saulės poveikio sąveiką.
  • Jei trokštate ryškesnio įdegio, kaip alternatyvą apsvarstykite galimybę naudoti savaiminio įdegio kremus.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, jog yra padidėjęs saulės aktyvumas – ar į tai reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip oda į tai reaguoja?

Saulės aktyvumas kinta pagal natūralų ciklą, vadinamą Saulės aktyvumo ciklu, kuris paprastai trunka apie 11 metų, o jo metu būna tiek didelio aktyvumo (Saulės aktyvumo maksimumas), tiek mažo aktyvumo (Saulės aktyvumo minimumas) laikotarpiai.

Nors Saulės aktyvumas kinta, nėra pakankamų įrodymų, kurie leistų teigti, jos jis ilgainiui tik didėja. Saulės aktyvumo ciklai stebimi jau daugelį metų ir, nors atskirų ciklų intensyvumas gali skirtis, nuoseklios didėjimo tendencijos, rodančios nuolatinį Saulės aktyvumo augimą, nėra.

Atsižvelgiant į šiuos biologinius reiškinius, dermatologijoje rekomendacijos dėl apsaugos nuo saulės kol kas nekinta. Kaip ir minėjau, apsauginiuose kremuose nuo saulės SPF rodiklis turėtų siekti ne mažiau 30, tačiau derėtų atsižvelgti ir į individualias organizmo savybes, pavyzdžiui:

  • mažylių iki 2–3 metų odos struktūra yra kitokia: ji daug plonesnė, joje yra mažai ląstelių, gaminančių melaniną. Iki dvejų metų vaiko organizmas odoje dar neišmoksta kaupti melanino. Kitokia ir mažylių apsauginio barjerinio hidrolipidinio sluoksnio sandara, galutinai neišsivysčiusios jų prakaito liaukos, nesusiformavę kiti apsauginiai mechanizmai. Todėl tiesioginis kontaktas su saule jau po kelių minučių gali baigtis bėda – jų odelė gali labai greitai nudegti, netgi iki pūslių.
  • Paprastai sakome, jog kūdikiai iki 6 mėn. tiesioginėje saulės spinduliuotėje neturėtų būti apskritai, jiems apsauga nuo saulės netepama, nuo saulės oda saugoma mechaniškai (drabužiais, skraistėmis, buvimu pavėsyje).
  • Vyresniems vaikams patartina naudoti SPF 50+ apsauginius kremus nuo saulės su cinko oksidu ar titano dioksidu, gryno buvimo saulėje reikėtų neviršyti iki 15–20 min.
  • Nuo 4 metų amžiaus vaikams, kaip ir suaugusiems, SPF turėtų siekti ne mažiau 30-ies, suminis buvimas saulėje gali prailgėti iki 1 valandos. Vaikams apsauginiai kremai nuo saulės tepami/purškiami kas 1–1,5 val., suaugusiems – kas 2–2,5 val.., pakartotinai pertepant dažniau, jei maudomasi vandens telkinyje, nusišluostoma rankšluosčiu ar gausiai prakaituojama.

Nė vienas kremas iš tiesų nėra padengiamas ant kūno absoliučiai taip, kad apsaugotų maksimaliai pagal gaminotojo deklaruojamą rodiklį, tad naudodami SPF30 ar didesnio rodiklio kremus spindulių vis tiek gauname, tačiau tai yra kontroliuojamas ir saugesnis procesas.

Jūsų patarimai, kaip atgaivinti odą po buvimo saulėje, kaip ją tinkamai prižiūrėti ir kokia yra skubioji pagalba, jei ji stipriai paraudonavo ar ėmė niežėti?

  1. Jei saulės vonių neišvengta ir jos buvo saikios, nesukeliant odos nudegimo, papildomai priežiūrai rekomenduojamos intensyvaus drėkinimo priemonės su alijošiumi ir/ar dekspantenoliu.
  2. Na, o norint kuo greičiau pagerinti būklę po nudegimo ir suteikti nuskriaustai odai didžiausią komfortą, pirmiausiai reikalingas odos vėsinimas: pasitraukus į pavėsį kas 1–2 valandas iki 15–30 sekundžių odą atgaivinant baseine, ežere ar po trumpu šaltu dušu, kadangi ilgas kontaktas su vandeniu gali tik dar labiau sausinti ir sudirginti odą.
  3. Tinkami ir šalti kompresai, tačiau ledo nereikėtų dėti tiesiogiai ant nudegintos odos. Po atsivėsinimo vandeniu galima naudoti drėkinančius, raminančių medžiagų turinčius losjonus ar gelius, derėtų vengti riebių, aliejinių ar vazelino pagrindo tepalų, nes jie sulaiko šilumą ir mažina odos gebėjimą atvėsti.
  4. Dėl susidariusio padidėjusio odos jautrumo reikėtų dėvėti laisvus, lengvus, medvilninius drabužius.
  5. Jei žmogus karščiuoja, jaučia peršalimą primenančius simptomus, galima vartoti nesteroidinius priešuždegiminius medikamentus, kaip ibuprofeną, paracetamolį – tai turėtų pagerinti bendrą būklę ir pagreitinti odos uždegimo mažėjimą. Vietiškai keletą dienų ant paraudimų gali būti tepamas nereceptinis hidrokortizono gelis. Taip pat tokiais atvejais netenkame daug skysčių, tad labai svarbu vartoti pakankamai vandens.

Kada kreiptis į gydytoją?

Paprastai nudegimų saulėje gydymui medikų pagalbos neprireikia, tačiau, jei susiformuoja didelės pūslės, jos infekuojasi, pacientas yra vaikas ir karščiuoja, junta šaltkrėtį, ar žmogus yra dezorientuotas, mieguistas – visuomet verta kreiptis į gydymo įstaigą.

Pūslių pradurti nerekomenduojama, nebent jos būtų skausmingos, matytųsi infekcijos požymiai ar susikaupęs neskaidrus skystis. Tokiu atveju, vėlgi, reikalinga mediko konsultacija, kuris ir atliktų patį pūslės pradūrimą steriliomis sąlygomis bei, įvertinęs paciento būklę, pateiktų tolimesnes gydymo rekomendacijas.

Kad viso to neprireiktų – mėgaukimės saule atsakingai. Kaip sakė graikų filosofas Epiktetas, „net ir didžiausias malonumas nustoja džiuginti, jeigu tik peržengiamas saikas“.