Intraveninė terapija; lašinė; intraveniniai vitaminų kokteiliai / Shutterstock nuotr.

Gydytoja – apie į veną lašinamus vitaminus: „Intraveninė terapija gali sukelti stiprų placebo atsaką“

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-01-27 09:14
Jau kurį laiką socialiniai tinklai mirga nuo žinomų žmonių pasidalinimų apie tai, kaip  netekus energijos ir jėgų, pavargus nuo renginių, didelio darbo krūvio arba vos pajutus peršalimo simptomus – akimirksniu prašviesėja akyse, klinikoje gavus „vitaminų kokteilį“ lašinės pagalba. Ar iš tiesų tokios lašinių infuzijos žmogų „pastato ant kojų“, kokiais atvejais jų nepatartina naudoti ir ar gali kelti pavojų sveikatai – apie tai portale manodaktaras.lt kalbamės su šeimos gydytoja Greta Rimkiene.

Gal galite plačiau papasakoti apie šiuo metu taip išpopuliarėjusius intraveninius „vitaminų kokteilius“? Ar žmogus po vienos jų porcijos iš tikrųjų pasijunta žvalesnis ir pilnas jėgų?

Jei žmogui trūko vienos ar daugiau maistinių medžiagų, kurių buvo lašinamame skystyje, jis gali jaustis žvalesnis. Taip pat ir tuomet, jei buvote netekęs skysčių – rehidratacija padeda. Tačiau yra daug tyrimų, kurie rodo, jog intraveninė terapija sukelia stiprų placebo atsaką: sumokėjau daug pinigų – geriau jaučiuosi. 

Lašinami „kokteiliai“ yra įvairių sudėčių, juose gali būti ir vitaminų, ir mikroelementų, ir netgi vaistų. Pavyzdžiui, viena Instagram įrašo skaitytoja dalinosi, kad „vitaminų kokteilyje“ buvo gerai medikams žinomo deksametazono, kuris jos ligų atveju yra ypač pavojingas. 

Šeimos gydytoja Greta Rimkienė

Šeimos gydytoja Greta Rimkienė

Ar tie asmenys, kurie periodiškai „susilašina“ vitaminus, tokiu būdu labiau stiprina savo imuninę sistemą?

Normaliai imuninei funkcijai palaikyti mums reikalingi vitaminai (A, D, E, B6, B12, folio rūgštis ir vitaminas C) bei mikroelementai (selenas, cinkas, geležis ir varis). Jų dienos normą turėtumėme gauti su maistu, tačiau tą labai sunku pasiekti, pavyzdžiui, turėtumėme suvalgyti apie 600 gramų špinatų, kad gautumėme geležies dienos normą. 

Visgi nėra įrodyta, kad perteklinis maisto papildų vartojimas apsaugo mus nuo ligų ir infekcijų bei stiprina imunitetą. Turime gauti tik tiek, kiek reikia. Vienus vitaminus organizmas kaupia, todėl kyla rizika jų perdozuoti. Na o kitus vitaminus greitai pašalina, todėl poveikis yra trumpalaikis. 

Prieš skiriant lašelinę, paprastai pacientui atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, jis turi būti apžiūrimas gydytojo. Tik išanalizavęs visus gautus paciento sveikatos būklės duomenis, medikas gali objektyviai įvertinti, ar tikrai yra poreikis jam skirti intraveninę terapiją.

Jei, pavyzdžiui, žmogus pajuto peršalimo simptomus, ar jis gali tiesiog paprašyti gydytojo jau minėto infuzinio vitaminų kokteilio arba kelių? Ką būtina apie tai žinoti?

Reklamose dažnai skelbiama, kad intraveninė terapija padeda greičiau įveikti virusines ligas, mažina lėtinį nuovargį – tai nėra moksliškai pagrįsta. Pacientas yra gydomas simptomiškai, t.y., skysčiais, geriamais per burną, vaistais nuo temperatūros, nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančiais lašais ir pan. 

Kai žmogus, o ypač vaikas, netenka daug skysčių dėl karščiavimo, vėmimo, viduriavimo ir atsisako gerti skysčius ar to padaryti yra neįmanoma dėl esamos sveikatos būklės, tokiais atvejais galime pasitelkti intraveninę terapiją. Dažniausiai lašinamas fiziologinis skystis, jame nėra jokių vitaminų, tik mikroelementai. 

Kokiais atvejais vitaminų/mikroelementų lašelinės padeda, o kokiais atvejais – nerekomenduojamos?

Toks medžiagų gavimas turi būti pagrįstas. Pavyzdžiui, lašinami mikroelementai, vitaminai, kurių žmogui tikrai trūksta, kai su maistu ar maisto papildais neįmanoma papildyti organizmo atsargų taip greitai, kaip reikia. 

Intraveninė terapija reikalinga ir tuomet, jei žmogus serga žarnyno liga, dėl kurios jo organizmui sunku pasisavinti maistines medžiagas per žarnyną (malabsorbcija). Jei dėl operacijos laikinai negali pasisavinti maistinių medžiagų per žarnyną, maistinės medžiagos gali būti tiekiamos per intraveninį zondą (parenterinė mityba). 

Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad net jei ir turite žarnyno problemų, galioja principas, kad daugeliu atvejų geriausia vartoti maistines medžiagas per burną. Tol, kol vis dar veikia virškinimo sistema (t.y. galite kramtyti ir nuryti maistą), turėtumėte valgyti ir gerti įprastu būdu.

Kai kuriems žmonėms tokios lašelinės gali pakenkti, pavyzdžiui, esant alergijoms kuriam nors vitaminui. O esant šioms būklėms, kyla skysčių pertekliaus pavojus: inkstų nepakankamumas, aukštas kraujo spaudimas, stazinis širdies nepakankamumas. 

Patarkite, kaip geriausia stiprinti organizmą (peršalus, suskaudus gerklei ir pan.) ir greičiau pasveikti?

Dažnai žmonės dėl pirmųjų peršalimo simptomų nesikreipia į gydytoją, o ieško internete būdų, kaip „neįsisirgti“. Pateiksiu kelis paprastus patarimus.

  1. Peršalus svarbiausia vartoti daug skysčių: šiltų arbatų, vandens su citrina ir medumi. Moksliškai įrodyta, kad medus mažina peršalimo ligų simptomus, o ypač kosulį.
  2. Kol sergame, galime vartoti cinko preparatus, nes yra įrodymų, kad mažina ligos trukmę ir simptomų sunkumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vartojant cinką didelėmis dozėmis ir ilgai, kyla grėsmė jo perdozuoti, tad rekomenduojama tik trumpalaikiam vartojimui.
  3. Dar svarbu prisiminti, kad pastovus vitamino C vartojimas imuniteto nestiprina. Pradėjus vartoti per pirmą parą nuo simptomų pradžios, vitaminas C gali padėti palengvinti simptomus.
  4. Didelę reikšmę imunitetui turi Omega-3 rūgščių vartojimas, tačiau norint pajusti jos efektą, reikia vartoti reguliariai ir bent kelis mėnesius.
  5. Prisiminkime ir racionalų antibiotikų vartojimą! Juos skiria tik gydytojas ir tik po būklės įvertinimo.
  6. Organizmą stiprina fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso kontrolė

Užsiregistruoti konsultacijai pas šeimos gydytoją galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.