Ginekologė: „Nors ir raginu ateiti dažniau, moterys vis tiek pasirodo po 3-4 metų“

Per daugiau nei dvidešimt savo darbo praktikos metų susidariau tokią nuomonę, jog daugelis Lietuvos moterų prioritetą teikia įvairioms grožio paslaugoms (niekada nepamiršta nueiti pas kirpėją, manikiūristę ar pasidaryti veido masažo), dar didelis dėmesys teikiamas automobilio bei augintinių priežiūrai. 

Ir tik galiausiai, kai gyvenimas prispiria, prisimename savo sveikatą. Nors turėtų būti priešingai – juk ji yra mūsų didžiausias turtas. Raginu visus žmones labiau domėtis sveiku gyvenimo būdu, sveika mityba, daug judėti ir laiku lankytis pas gydytojus.

Kalbant apie mano pacientes, turiu dvi moterų grupes, iš kurių dalis reguliariai apsilanko, kita dalis – delsia. Į gydytoją ginekologą rekomenduojama profilaktiškai kreiptis bent kartą per metus, nesvarbu, kad nieko neskauda.

Tačiau, jei pastebite papildomus simptomus, tokius kaip neciklinis kraujavimas iš makšties, kontaktinis kraujavimas po lytinių santykių, kažkoks skausmas, tempimas, pilvo pūtimas, būtina iškart kreiptis į savo ginekologą.

Žinoma, prie šio sąrašo galime pridėti ir visas ūmias ligas, kurių negalima gydyti savarankiškai – tai įvairios makšties uždegimai, cistitai ir kt.

Gydytoja ginekologė Violeta Jonaitienė

Kodėl moterys delsia dažniau apsilankyti pas ginekologą?

Moterys, kurios nesilanko reguliariai, dažniausiai tikina, jog joms nieko neskauda. „Taigi man nieko nėra“ – bene dažniausias jų atsakymas. Nors ir raginu ateiti dažniau, jos vis tiek pasirodo po trejų ketverių metų.

Gerai, jei nerandu jokių rimtų pakitimų. Tačiau yra tokių klastingų ligų, kurios bet kada gali pasirodyti.

Kokie yra pavojai, jei uždelstas vienas ar kitas simptomas? Kokie atvejai jums įstrigę, kai moterys kreipėsi pavėluotai? 

Mano praktikoje buvo moterų, kurios nesikreipė reguliariai, tad buvo pavėluotai diagnozuotas tiek kiaušidžių, tiek gimdos kaklelio vėžys.

Kaip žinia, kiaušidžių vėžys yra tyli liga. Gali net keturi gydytojai pažiūrėti ir nieko nerasti. Kiaušidžių vėžys vystosi gana greitai: pirma stadija – per 1–1,5 metų, antra – iki 9 mėnesių, o vėliau moteris jau pradeda jausti pirmuosius simptomus: gali atsirasti skausmas, gali kauptis skystis pilve, todėl moters ima jausti tempimą ir tik tada kreipiasi į gydytoją. Deja, tai jau būna pavėluota.

Panašiai ir su gimdo kaklelio vėžiu (GKV). Pirmose stadijose galima nieko nejausti, bet kai atsiranda skausmas lytinių santykių metu ar kraujavimai – tik tada moterys paprastai kreipiasi. 

Noriu priminti, kad Lietuvoje turime valstybės finansuojamą GKV prevencijos programą, kuria siekiama ištirti visas 25–59 metų amžiaus moteris ir nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčių bus nustatyta, paskirti gydymą. 

Tačiau tai nereiškia, kad tik nuo 25 metų amžiaus reikia atlikti gimdos kaklelio profiktaktinį tyrimą – PAP testą (atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis ir ištiriama, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse nėra ikivėžinių pokyčių).

Jį reikia atlikti praėjus 1–3 metams nuo lytinio gyvenimo pradžios, nes GKV susijęs su žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV).

Profilaktika gimdo kaklelio vežiui – vakcinacija. Bet kažkodėl visiems įstrigę, kad skiepytis galima tik paauglystėje, tačiau noriu pabrėžti, jog šią vakcinaciją galima atlikti įvairaus amžiaus moterims. 

Vienoje konferencijoje apie žmogaus papilomo virusą buvo pateiktas toks pavyzdys: į penktą dešimtį įžengusiai moteriai, kuriai lokaliai buvo išoperuota ikivėžinė gimdos kaklelio būklė, pasiūlyta pasiskiepyti nuo ŽPV ir kartu pasiūlyta tai padaryti jos vyrui. Visose kitose šalyse aktyviai skiepijamos ne tik įvairaus amžiaus mergaitės, bet ir berniukai bei vyrai. Tačiau mūsų šalyje, atrodo, tai vyksta vangiai.

Labai gerai prisimenu vieną TV laidą apie Anglijoje gyvenančią jauną moterį, kuri pagimdė vaikus iki dvidešimties metų amžiaus, o praėjus keleriems metams jai išsivystė gimdos kaklelio vėžys. Moteris atvirai kalbėjo apie savo ligą ir ragino visas moteris nedelsti tikrintis. 

Tad noriu pabrėžti ir paraginti visas jaunas moteris, pradėjus lytinį gyvenimą, nedelsti atlikti gimdos kaklelio profilaktinį tyrimą.

Tačiau kitas paradoksas: moteris gali dažnai vaikščioti pas ginekoogą, o kiaušidžio vėžio galima ir nematyti. Tačiau vis tiek reikia lankyti pas gydytoją reguliariai, o jei yra kažkoie simptomai – tuo labiau.

Dažnai moterys pirmiausia kreipiasi į vaistininką ir net nežinodamas diagnozės, prašo patarimo ir vaistų. Ar tinkama tokia praktika?

Vaistininkas visada gali duoti nereceptinį produktą, kuris nepakenks, pavyzdžiui, žvakutės kuriai nors grybelinei infekcijai gydyti. Bet įspėju, kad tokius pačius simptomus (perštėjimą, deginimą, baltas išskyras ir kt.) gali turėti ir kelios makšties būsenos.

Pavyzdžiui, laktobaciliozė – tokia būsena, kurią būtina gydyti tik antibiotikais. Ji turi tokius pačius simptomus kaip paprasta grybelinė infekcija, todėl žvakutės čia jau nepadės. Panašius simptomus turi ir kita būsena – citolytinė vaginozė.

Kai nepadeda nereceptinės žvakutės, moteris sunerimsta, pradeda blaškytis, ima tartis su draugėmis ir pan., kol susirgimas komplikuojasi. Yra buvę atvejų, kai moteris per ilgai delsė, kol prasidėjo šlapimo pūslės uždegimas. Tai dažniausiai nutinka susirgus bakterine vaginoze. O reikėjo tik laiku ateiti pas ginekologą, kad būtų išvengta nereikalingų komplikacijų.

Žinau, kad moterys randa įvairių būdų gauti antibiotikų ir pačios sau gydosi. Tokiu būdu yra pavojus priprasti prie jų ir tikrai nerekomendoju to daryti. 

Todėl labai prašau moterų neužsiimti savigyda, o geriau laiku kreiptis į savo gydytoją ginekologą.

Užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą konsultacijai galite, paspaudę čia.