Skausmingos mėnesinės / Shutterstock nuotr.

Ginekologė apie gimdos polipus ir miomas: vienus galima palikti stebėti, o kitus prireikia skubiai operuoti

Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2024-11-30 09:00
Ar žinojote, jog gimdos miomos yra dažniausiai moterims nustatomas vidinių genitalijų navikas? Jų dažnis tarp vaisingo amžiaus pacienčių siekia 15-20 proc., tačiau yra tyrimų, kurie nurodo, jog šis skaičius gali siekti ir 70-80 proc. Tuo metu polipai yra nustatomi apie 5 proc. premenopauzėje, ir 11 proc. pomenopauziniame laikotarpyje esančių moterų. Plačiau apie šiuos gerybinius gimdos darinius, jų diagnostiką bei gydymą pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Gintarė Denafaitė-Jaseliūnienė.
„Deja, bet tikrasis polipų ir miomų dažnis visų moterų populiacijoje nėra tiksliai žinomas, nes šiuo klausimu nėra atlikta pakankamai didelės apimties mokslinių tyrimų, o skirtingi moksliniai darbai nurodo vis kitokius skaičius. Šių gerybinių darinių diagnostiką gali apsunkinti tai, jog kol šie dariniai yra nedideli, apie juos dažnai neįspėja jokie simptomai ir jie aptinkami visiškai atsitiktinai, profilaktinio vizito pas gydytoją metu. O kai simptomai atsiranda, pacienčių laukia jau sudėtingesnis gydymas“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė.

Gydytoja akušerė-ginekologė Gintarė Denafaitė-Jaseliūnienė

Gerybiniai dariniai gali sukelti ir nėštumo komplikacijų

Miomos yra papildomai skirstomos pagal tai, kurioje vietoje jos yra aptinkamos: intramuralinės auga gimdos sienelėje, submukozinės deformuoja gimdos ertmę iš vidaus, subserozinės – deformuoja ją išorėje, taip pat miomos gali augti ir gimdos kaklelyje. Tuo metu polipai yra nustatomi arba gimdos gleivinėje, arba gimdos kaklelio kanale.

Mokslininkai vis dar aiškinasi, kas lemia polipų atsiradimą, tačiau dažniausiai jie nustatomi moterims, kurioms yra diagnozuota išvešėjusi gimdos gleivinė (endometro hiperplazija).

„Didžioji dalis polipų yra besimptomiai, tačiau apie juos gali įspėti gausios mėnesinės, nenormalus kraujavimas iš gimdos ne mėnesinių metu. Taigi reikėtų neignoruoti kūno siunčiamų signalų – tokiais atvejais naudinga gydytojo konsultacija“, – pažymi G. Denafaitė-Jaseliūnienė.

Pasakodama apie miomų atsiradimo priežastis, specialistė pažymi, jog nors jos nėra tiksliai žinomos, šių darinių augimas dažnai priklauso nuo hormonų estrogenų, todėl nėštumo metu arba taikant gydymą jais, miomos gali augti. Jų atsiradimui įtakos taip pat turi genetiniai pokyčiai gimdos raumenų ląstelėse, imunitetas.

„Nedidelės gimdos miomos, kaip ir polipai, gali nesukelti jokių simptomų, tačiau joms didėjant, pacientėms gali atsirasti spaudimas į šlapimo pūslę, šlapimo susilaikymas arba atvirkščiai – dažnesnis šlapinimasis, sunkumo jausmas mažajame dubenyje.

Verta žinoti, jog pailgėjusios ir itin gausios mėnesinės yra vienas iš dažniausių miomų simptomų. Deja, bet jos gali būti nevaisingumo, persileidimų ir kitų su nėštumu susijusių komplikacijų priežastis“, – pažymi G. Denafaitė-Jaseliūnienė.

Polipų diagnostika ir gydymas

Polipai yra diagnozuojami atliekant gimdos echoskopinį tyrimą, kuriam geriausias laikas – iškart po mėnesinių, kai gimdos gleivinė yra itin plona. Tyrimą atliekant ciklo viduryje arba antroje jo pusėje, gimdos gleivinė jau būna storesnė, todėl polipai gali tiesiog joje „pasislėpti“. Esant abejonėms dėl polipo, pacientė gali būti paprašyta sugrįžti pakartotiniam tyrimui po mėnesinių.

„Iki menopauzės, nepatiriant nenormalaus kraujavimo iš gimdos, nedidelius besimptomius polipus galima palikti stebėjimui. Jeigu pacientė dėl turimų polipų skundžiasi ilgai trunkančiais kraujavimais arba jeigu jie yra nustatomi moteriai, esančiai menopauzėje, kuri patyrė kraujavimo iš gimdos epizodų, polipai yra gydomi chirurginiu būdu.

Šie gerybiniai dariniai yra gydomi pasitelkiant histeroskopijos metodą ir juos pašalinant. Tai – minimaliai invazinė operacija, įprastai atliekama dienos chirurgijos sąlygomis, todėl pacientė dar tą pačią dieną gali sugrįžti namo. Visgi, prieš paskiriant šį gydymo būdą, yra įvertinami keli aspektai – amžius, simptomai, polipo dydis, ar moteris turi rizikos faktorių išsivystyti gimdos gleivinės vėžiui“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.

Kaip nustatomos ir gydomos miomos?

Miomos dažniausiai nustatomos ultragarso pagalba – šis tyrimas jas itin aiškiai parodo, jeigu gimda dar nėra itin išdidėjusi. Jeigu miomų gimdoje daug ir jos ypač didelės, echoskopijos metu gali kilti sunkumų nustatyti jų kiekį ir lokalizaciją bei įvertinti tikrąjį gimdos dydį.

„Tokiais atvejais papildomai pasitelkiami radiologiniai tyrimo metodai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija. Šis tyrimas taip pat gali būti atliekamas prieš suplanuotą operacinį gydymą, kai numanoma, jog operacija gali būti sudėtingesnė nei įprastai, taip pat, jei kilo įtarimas, kad mioma gali būti ne gerybinis, o piktybinis darinys“, – dalinasi G. Denafaitė-Jaseliūnienė.

Ji pratęsia, jog mažos ir besimptomės miomos įprastai paliekamos stebėjimui. Tačiau gydymas yra būtinas tais atvejais, kai miomos sukelia kraujavimus, yra itin didelės arba jų nustatoma daug, pacientėms atsiranda spaudimo, sunkumo dubenyje pojūtis, skausmai.

„Miomos gali būti gydomos trimis būdais: medikamentiniu, atlikus jų embolizaciją arba chirurginiu, o efektyviausią iš jų pasiūlys pacientę prižiūrintis gydytojas, įvertinęs situaciją. Pirmasis būdas yra taikomas rečiau, nes medikamentai sumažina kraujavimo stiprumą, tačiau miomų nepanaikina. Tokiu pat principu veikia ir embolizacija – efektas dažnai yra laikinas, o penktadaliui moterų nemalonūs simptomai sugrįžta per 5 metus. Šis gydymo būdas gali būti skiriamas iki 6-8 cm dydžio miomoms, kai gimda nėra itin išdidėjusi, tačiau nėra tinkamas moterims, kurios ateityje planuoja nėštumą.

Tuo metu chirurginis gydymo būdas gali būti įvairus – nuo tausojančio iki visos gimdos pašalimo. Operacijos, priklausomai nuo miomų dydžio, lokalizacijos ir kiekio, atliekamos laparoskopijos būdu (per mažus pjūvelius pilvo srityje), arba laparotomijos būdu (kai atveriama pilvo ertmė) arba jau minėtu histeroskopijos būdu. Chirurginis metodas mums leidžia pašalinti miomas radikaliai ir iš esmės išspręsti kraujavimo priežastį“, – teigia „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja akušerė-ginekologė.

Gydymo svarba ir prevencija

Jeigu simptomus sukeliantys gerybiniai dariniai nėra gydomi, laikui bėgant jie didėja ir simptomai vis labiau ryškėja, neleisdami mėgautis kokybišku gyvenimu. Pavyzdžiui, kraujavimai gali tik stiprėti ir ilgėti, o ilguoju laikotarpiu dėl to gali išsivystyti anemija. Šie dariniai gali trukdyti pastoti arba pastojus sukelti komplikacijas.

„Svarbu nepamiršti ir to, jog ilgai trunkantys simptomai pradeda varginti, mažina moters darbingumą, neigiamai veikia jos emocinę būklę, todėl bendrai prastėja gyvenimo kokybė. Vis atidėliojant gydymą, operacijos sudėtingumas, trukmė, komplikacijų rizika, atsigavimo po chirurginės intervencijos laikas tik didėja“, – apie uždelsto gydymo pasekmes pasakoja G. Denafaitė-Jaseliūnienė.

Ji pažymi, jog kai kurie moksliniai duomenys rodo, jog miomų atsiradimo riziką mažina gimdymas – t. y. kuo daugiau gimdymų moteris turės, tuo rizika atsirasti šiems dariniams mažės. Visgi, didelės įtakos turi ir sveikas gyvenimo būdas, pakankamas fizinis krūvis, normalus kūno masės indeksas bei žalingų įpročių vengimas.

Užsiregistruoti ginekologo konsultacijai galite ČIA.

Užsiregistruoti gimdos echoskopijai galite ČIA.