Ginekologas: apsilankyti pas gydytoją vengiama, nes manoma, kad blogi dalykai atsitinka tik aplinkiniams

Gydytojas akušeris ginekologas, onkoginekologas Linas Andreika.

Su kokiomis sveikatos problemomis dažniausiai kreipiasi Jūsų pacientai?

Dažniausiai pacientės kreipiasi dėl kraujingų išskyrų iš genitalijų, nenormalaus kraujavimo tarp mėnesinių ar po menopauzės, mėnesinių ciklo sutrikimo, apatinės pilvo dalies skausmo, ikivėžinių pakitimų, nustatomų profilaktiškai atliekant onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį bei kiaušidžių cistinių darinių, kuriuos nustato profilaktinio ginekologinio patikrinimo metu.

Pacientės, pastebėjusios nenormalų kraujavimą ar pajutusios skausmą, išgirdusios, kad turi kiaušidės cistą ar tam tikrų ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų, persigandusios suskumba kreiptis į ginekologą. Gąsdintis ir galvoti apie blogiausią tikrai dar nereikia, nes didžioji dalis šių moterų atlikus tyrimus bus nuramintos, kadangi minėti požymiai būdingi ne tik onkologinėms ligoms, bet ir gerybinei patologijai. Tačiau numoti ranka tikrai negalima, nes ginekologiniai onkologiniai susirgimai ir pasižymi tuo, kad neturi kažkokių specifinių požymių, nesukelia skausmo, o ir išoriškai nesimato.

Kiek dažnai tenka susidurti su uždelstomis sveikatos problemomis, kai pacientai turėjo į medikus kreiptis gerokai anksčiau?

Kiekvienas ginekologinis vėžinis susirgimas turi savo specifiką. Pavyzdžiui, nustatyti kiaušidžių vėžį, kol liga nepažengusi, yra beveik neįmanoma. Moterys jokių specifinių simptomų nejaučia, o ankstyvas ligos diagnozavimas yra tiesiog atsitiktinumas. Paprastai kiaušidžių vėžiu sergančios pacientės kreipiasi dėl ženkliai padidėjusios pilvo apimties per trumpą laiko tarpą – kelias savaites ar mėnesį, kai pilve ima kauptis didelis kiekis skysčio, kartais virš 10 litrų. Tačiau šiuo atveju išplitusios ligos nustatymą negali sieti su pacientės delsimu.

Kartais pasitaiko, kai pacientės ilgą laiką būna su pilvais, primenančiais nėštumą, tačiau niekur nesikreipia ir mano, jog tai tiesiog nutukimas, arba bijo išgirsti blogą diagnozę ir delsia, nors galiausiai kreipiasi pagalbos ir teisinasi, kad navikas užaugo per kelias savaites (aišku, dideli navikai tikrai taip greitai neužauga). Laimė, kad tokių pacienčių pasitaiko retai.

Kitas pavyzdys yra gimdos kūno vėžys, kurį dažniausiai nustatome ankstyvoje stadijoje, kol dar nėra išsisėjęs. Šio vėžio pagrindinis požymis yra kraujavimas, kurį ignoruoja tik reta moteris, tad ligos išplitimą lemia ne pacientės delsimas, o jau pačio naviko specifika.

Dar vienas pavyzdys yra gimdos kaklelio vėžys. Liūdniausia, kad Lietuvoje yra gerai veikianti gimdos kaklelio vėžio patikros programa, kuri nustato dar ikivėžines būkles ar pakankamai ankstyvą vėžį, o dalis moterų šia galimybe tiesiog nepasinaudoja. Šis vėžys vystosi daug metų, o pacientės kreipiasi pagalbos, kai pradeda gausiai kraujuoti, atsiranda nugaros skausmai dėl inkstų užspaudimo. Ir nors gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius didėja, užleistų atvejų pasitaiko retai.

Kokios dažniausios pacientų daromos klaidos?

Dažniausia klaida yra manymas, kad sergant onkologine liga turi kažką skaudėti. Ginekologiniai navikai sukelia skausmą tik tais atvejais, kai užspaudžia kokį nors organą ar struktūrą, o tai atsitinka jau esant žymiam išplitimui vėlyvose stadijose. Tuo pačiu, galima įvardinti ir kitą klaidą – manymą, kad viską pagydys laikas: jei moteris pastebi kažkokią bėdą, pavyzdžiui, besikartojantį nenormalų kraujavimą, tai nereiktų tikėtis, kad viskas praeis savaime. Taip, gali ir praeiti, bet čia jau žaidimas su likimu.

Dar viena dažna klaida – „daktaro“ Google konsultacija. Domėjimasis ir informacijos ieškojimas, iš esmės, yra skatintinas dalykas, tačiau bėda ta, kad pacientės, neturėdamos gebėjimų filtruoti informaciją, ją gali interpretuoti klaidingai. Nors, dažniausiai šios pacientės labai greitai kreipiasi į ginekologą, kai tik pamato, kad yra menkiausia vėžio rizika.

Dar viena brangiai kainuojanti klaida – alternatyvų paieškos mokslu grįstai medicinai. Visgi geriau pasiryžti tam nemaloniam vizitui pas ginekologą, kuris ir nuspręs, koks problemos sprendimo būdas yra tinkamiausias.

Ir kokios šių klaidų pasekmės?

Šios klaidos lemia laiku nediagnozuojamą naviką, kurio išplitimas lemia ženkliai sudėtingesnį gydymą bei blogesnį išgyvenamumo procentą. Pavyzdžiui, esant neišplitusiam navikui gali pakakti tik operacinio gydymo, o tikimybė visiškai pasveikti ir gyventi be ligos atkryčių yra labai didelė. Gydant išplitusią ligą tenka pasitelkti ne tik chirurgiją, bet ir chemoterapiją bei spindulinę terapiją, kurios, nors ir trumpai, bet ženkliai pablogina gyvenimo kokybę, gali sukelti komplikacijų ar liekamųjų reiškinių.

Kaip vertinate alternatyvią mediciną?

Kalbant apie alternatyviąją mediciną plačiąja prasme (ne tik liaudišką mediciną), tai pacientėms sakau, kad svarbiausia praeiti pilną suplanuotą gydymą, kuris įrodytas mokslu, o po to gerai savijautai atgauti ir sveikatai sustiprinti galima taikyti ir alternatyvias praktikas. Svarbiausia, kad alternatyva nesikirstų su tikrai efektyviu gydymu.

Liūdna, kai pacientės patiki šarlatanais, gydančiais kosmine energija, žolelių nuovirais, ar „super naujais Japonijos ar Anglijos mokslininkų atrastais vaistais“ ir taip užkerta sau kelią gauti efektyvų gydymą. Dažnu atveju nukenčia ne tik moterų sveikata, bet ir piniginė. Žinoma, neteigiu, kad visi alternatyvios medicinos atstovai siekia pacientes apgauti, bet tikrai reikia vengti tų, kurie dėl savo vidinių įsitikinimų neigia modernios medicinos galimybes ir taip pasmerkia pacientes, kurias dar būtų galima išgelbėti.

Kaip pacientai aiškina, kodėl laiku nesikreipė į medikus?

Dažniausiai pasakoja, kad darinys atsirado per trumpą laiką: kelias savaites ar mėnesį. Dalis mano, kad liga negali būti onkologinė, nes neskauda, todėl laukia, kol bėda išsispręs savaime.  Taip pat nemaža dalis moterų, mano, kad onkologines ligas parodytų bendrasis kraujo tyrimas. Iš dalies jos teisios: yra onkologinių susirgimų, kurie atsispindi šiame tyrime, tačiau ginekologiniai navikai gali pasireikšti nebent mažakraujyste dėl kraujavimo, į ką pirmiau bus atkreiptas dėmesys. Todėl  atlikusios bendrą kraujo tyrimą ir jame neaptikus pakitimų, pagalbos toliau nebeieško.

Sunkiausia situacija yra tada, kai pacientės nepripažįsta ligos, nors ji įrodyta radiologiškai ar net histologiškai (ištyrus naviką mikroskopu). Jos kreipiasi dėl išplitusios onkologinės ligos požymių ir prašo pagydyti, o tą pagalbą jos supranta tik kaip chirurginį naviko pašalinimą. Tačiau išplitus vėžiui, vien tik operacijos nepakanka. Dažniausiai, būtinas ir pridėtinis (adjuvantinis) gydymas: chemoterapija ar radioterapija.  Pacientėms, neigiančioms ligą, netaikant adjuvantinio gydymo visas darbas ir jau iškęstos procedūros, dažnu atveju, nueina per niek, nes liga progresuoja ir pasiglemžia moters gyvybę.

Ką galėtumėte patarti moterims, kurioms kyla įtarimas dėl onkologinės ligos?

Visoms moterims rekomenduoju tikrintis bent kartą per metus. Atsiradus nusiskundimų – nepanikuot ir tiesiog pasitikrinti: po pusvalandžio įtampos konsultacijos metu neaptikus vėžio požymių jausite begalinį palengvėjimą. O jei ir išgirstumėte blogas naujienas, žinokite, kad visada yra vilties pasveikti ir gyventi, svarbu nusiteikti kovai.