Galite ir neįtarti, kad turite retą širdies ligą
„Mes retas kardiovaskulines ligas skirstome į dvi pagrindines grupes. Pirmosios grupės ligos yra susijusios su struktūriniais širdies pokyčiais. Antrajai grupei ligos priskiriamos tuomet, kai nerandame širdyje struktūrinių pakitimų. Atrodo, žmogus turėtų būti sveikas, o staigios mirties rizika labai didelė. Kalbu apie retas elektrinės širdies sistemos ligas, dar vadinamas kanalopatijomis. Kanalopatijos – ligos, kuriomis sergantys žmonės neturi struktūrinių pakitimų. Liga slepiasi elektrinėje širdies sistemoje“, – nuotoliniame pokalbyje „Retos širdies ir kraujagyslių ligos: kaip išvengti staigios mirties?“ – kalbėjo VUL Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja doc. Jūratė Barysienė.
VUL Santaros klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja doc. Jūratė Barysienė.
Pasak medikės, tokių ligų visiškai išgydyti negalima, tačiau tikrai galima sukurti gydymo ir žmogaus gyvenimo planą, kurio laikantis, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. „Atkreipiame dėmesį, jog žmonės gali net neįtarti, kad jų širdis nesveika. Tokiais atvejais po didesnio fizinio krūvio ar patyrus stresą, žmogų gali ištikti staigi mirtis. Apie 80 proc. jaunų žmonių staigių mirčių susiję su paveldima reta širdies liga“, – teigė gydytoja kardiologė J.Barysienė.
„Retą širdies ligą galima įtarti, jei jaunas žmogus dėl nepaaiškinamų priežasčių, sukarščiavęs virš 38 laipsnių, fizinio krūvio metu ar patyręs stresinę situaciją nualpsta, atsiranda širdies permušimų, dusulys, skausmas širdies plote, – retos širdies ligos galimus simptomus vardija gydytoja kardiologė Dovilė Jančauskaitė. – Tokius simptomus pajutę žmonės turėtų konsultuotis su gydytojais, kurie atliktų visavertę širdies patikrą (elektrokardiogramą, ultragarsinį širdies tyrimą, fizinio krūvio mėginius ir kt.) ir įvertintų širdies būklę“.
Gydytoja kardiologė Dovilė Jančauskaitė.
Retas širdies ligas lemia genetiniai pokyčiai, todėl genetikai yra būtini ir vieni svarbiausių šių ligų diagnostikos ir gydymo komandos nariai, – sako doc. J. Barysienė. – Taip pat dirbame kartu su radiologais, neurologais, reumatologais, hematologais – ligos pažeidžia ne vien tik širdį, todėl gydymo komanda tokia didelė. Ir galime džiaugtis galimybe konsultuotis su pasaulinio lygio specialistais“.
Pasak gydytojos kardiologės, ypač svarbu, kad nustačius genetinę ligą, būtina ištirti ir artimiausius giminaičius – tėvus, brolius ir seseris. Jie gali būti tokio pat geno nešiotojai, o juos ištyrus, galima prognozuoti būsimų palikuonių ateitį. Jei toks genas paveldimas, ligos perdavimo rizika vaikams yra 50 procentų.
„Šiai dienai turime platų genų ištyrimo spektrą – tai mums padeda nustatyti ligą. Kai turime patologinį geną, mes galime, žinodami apie tą ligą, paskirti gydymą. Dažniausiai tai visapusiškas gydymas: rekomendacijos gyvensenai, medikamentinis gydymas ir, trečia, gali būti implantuojamas elektrinis kardioverteris-defibriliatorius – jei įvyks staigi mirtis, jis iškart suveiks ir paciento gyvybė bus išgelbėta. Retos širdies ir kraujagyslių ligos itin grėsmingos gyvybei, progresuojančios ligos“, – tvirtina medikė.
J.Barysienės teigimu, kanalopatijas gali provokuoti daug priežasčių. Dažniausiai – stresas, fizinis krūvis. „Jei moteris serga antrojo tipo ilgo Q-T sindromu, tai pogimdyminis laikotarpis jai yra labai pavojingas. Todėl tokiu atveju mes sakome, kad šešis mėnesius po gimdymo prie kūdikio naktį turi keltis vyras. Nes staigus vaiko verksmas ar žadintuvo garsas tokiai moteriai gali sukelti gyvybei pavojingą aritmiją. Ir tai būdinga ypač pirmus šešis mėnesius po gimdymo, kol nesusitvarko moters hormonų sistema“, – atkreipė dėmesį kardiologė.
Diagnozuojant retas širdies ligas, dirba visa medikų komanda. Kardiologai bendradarbiauja su genetikais, gydytojais radiologais, konsultuojamasi su širdies chirurgais, kartais prireikia ir neurologų, reumatologų, endokrinologų, hematologų ir kitų sričių specialistų pagalbos.
„Retomis širdies ir kraujagyslių ligomis susergama vaikystėje. Dėl to labai svarbu suaugusiųjų kardiologams bendradarbiauti ne tik su kitų specialybių gydytojais, bet ir su vaikų kardiologais. Nustatyti retą ligą nėra lengva. Kartais nuo pirmųjų tokios ligos simptomų iki jos nustatymo praeina 5–30 metų. Bet tai nereiškia, kad neturime stengtis“, – teigia gydytoja kardiologė J.Barysienė.
