Erkės paprastai ieško ploniausios odos vietos, kur galėtų įsisiurbti. / Shutterstock nuotr.

Entomologė pataria nelaukti erkių piko ir ragina skiepytis

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-03-05 11:17
„Bijai erkių – neik į mišką“ – taip perfrazuoti žinomą posakį, anot entomologų, būtų klaidinga, mat susirgti itin pavojinga liga – erkiniu encefalitu – galima tiek lankantis miškingose vietovėse, tiek gyvenant mieste. „Verčiau nerizikuokite persirgti šia liga ir tokiu būdu natūraliai įgyti imunitetą, nes sunkūs liekamieji reiškiniai gali jus lydėti visą gyvenimą“,  – portalui manodaktaras.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė ir paragino skiepytis.

Trečdaliui persirgusių – sunkūs liekamieji reiškiniai

Erkinis encefalitas (EE) – itin sunki liga, sukeliama erkinio encefalito viruso ir pažeidžianti galvos smegenis. Net trečdalis persirgusių šia liga, anot speicialistės, turi taip vadinamų poencefalitinių liekamųjų reiškinių, kurie yra skirtingo sunkumo, gali trukti mėnesį, metus ar visą gyvenimą.

„Šie liekamieji reiškiniai vienaip ar kitaip kenkia žmogaus gyvenimo kokybei. Vienus lydi galvos skausmas, kiti po ligos sunkiau valdo kažkurią kūno dalį, dar kitus šis virusas pasodina į neįgaliojo vežimėlį. Na o blogiausias scenarijus, kai tenka registruoti mirties atvejus – kasmet bent po kelis“, – pasakojo medicinos entomologė M.Žygutienė.

Erkių platinamomis ligomis (erkiniu encefalitu ir Laimo liga) mūsų šalyje kasmet suserga apie 3 tūkst. žmonių. Anot užkrečiamųjų ligų specialistės, itin didelis sergamumas buvo pastebėtas 2019–2020 metais, nes buvo itin šilta žiema, todėl erkės išliko aktyvios kone ištisus metus. 

Nors praėjusiais metais sergamumas erkiniu encefalitu šiek tiek sumažėjo, bet tai, anot entomologės, nereiškia, kad galime lengviau atsikvėpti ir nesisaugoti: „Tiesiog šiai ligai būdingas bangavimas“.

NVSC užkrečiamųjų ligų specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė

NVSC užkrečiamųjų ligų specialistė, medicinos entomologė Milda Žygutienė

Simptomai panašūs į gripą

Jei jums, rodos, be jokios priežasties suskaudo galva, staiga atsirado nedidelė temperatūra, ėmė skaudėti raumenis ar pajutote „kaulų laužymą“ – pirma mintis, kuri gali šauti į galvą – gripas. Ir tai, pasak entomologės M.Žygutienės, gali būti tiesa, nes erkinio encefalito ir gripo simptomatika labai panaši.

„Todėl nustatant ligos priežastį būtina prisiminti vieną svarbią detalę – ar jums buvo įsisiurbusi erkė pastarųjų kelių dienų ar savaičių eigoje. Dažnas galbūt neprisimena ar galbūt nepastebėjo erkės įkandimo. Vis tiek labai svarbu stebėti savo savijautą, kaip ji keičiasi“, – teigė užkrečiamųjų ligų specialistė. 

Per kiek laiko gali pasireikšti erkinio encefalito požymiai? Anot entomologės, dažniausiai stebimas dviejų savaičių laikotarpis, bet vieniems gali pasireikšti anksčiau, kitiems vėliau. 

„Tad jei tikrai žinote, kad jums buvo įsisiurbusi erkė, būtina savo sveikatos būklę stebėti bent 30 dienų. Jei per tą laiką nepajutote nieko neįprasto, vadinasi, viskas gerai. Bet jei pajutote nors kelis į gripą panašius simptomus, skubiai kreipkitės į gydytoją“, – patarė M.Žygutienė. 

Mat erkinis encefalitas gali būti klastingas – išgėrus priešuždegiminių vaistų pirmieji simptomai dažnai aprimsta, tuomet dažnas pagalvoja, kad liga pasitraukė. Bet po poros savaičių, anot pašnekovės, gali smogti antroji ligos banga, tuomet ligonis neretai hospitalizuojamas.

Tačiau būna žmonių, kurie perserga besimptome erkinio encefalito forma – juos užkrečiamųjų ligų specialistė vadina savotiškais „laimės kūdikiais“, nes jie įgyja natūralų imunitetą kartais to net nežinodami.

Kur ir kada didžiausi užsikrėtimo pavojai?

Lietuva – viena iš tų šalių, kurių klimatas ir gamtinė aplinka erkėms vystytis yra vienas palankiausių, todėl nenuostabu, jog erkių populiacija mūsų šalyje kasmet vis auga.

„Erkių, deja, tikrai nemažėja, nes čia joms visos palankios sąlygos veistis, daugintis ir kitaip išgyventi, mat turime gausius žolynus, miškus, vasarą – šilumą ir drėgmę. Be to, yra pakankamas kiekis maitintojų, iš kurių erkės siurbia kraują – tai laukiniai paukščiai, žvėrys, smulkieji graužikai ir kt. Jų populiacijos gana didelės, o erkėms to ir tereikia, nes jos labai neįnoringos”, – paaiškino entomologė M.Žygutienė.

Erkė / Shutterstock nuotr.

Erkė / Shutterstock nuotr.

Daugiausiai erkių galima aptikti miesto parkuose, pamiškėse, aukštose žolėse, įvairiuose šabakštynuose, kur mažai saulės ir daug drėgmės. Jos neskraido, nešokinėja nuo medžių ir specialiai neieško, kur įsisiurbti. Tačiau vaikštinėdamas parku žmogus gali net nepastebėti, kaip, pavyzdžiui, kelnių klešnė palies žolę, ant kurios rymojo erkė. 

Ir, pasak užkrečiamųjų ligų specialistės, to erkei bus gana: „Kadangi ji reaguoja į šilumą, ieškos plyšelio, kaip patekti ant nuogo kūno ir įsikabinti – gali nuo pėdų lengvai nuropoti iki pat kaklo, kur ploniausia oda”, – sakė entomologė.

Todėl grižus iš pasivaikščiojimo po pamiškes ar pievas, būtina kuo skubiau nusirengti drabužius ir apžiūrėti visą kūną. Drabužius specialistė pataria laikyti kurį laiką negyvenamoje patalpoje (verandoje, sandėliuke ar balkone) arba pakabinti ant karšto radiatoriaus, nes erkės bijo karščio, arba galima rūbus iškart išskalbti. Tada būtina atidžiai apsižiūrėti savo kūną: pažastis, kaklą, galvą, ypatingai pakinklius, kirkšnis, kur jos neretai įsisiurbia.

Pasak entomologės, būna atvejų, kai žmogus nepastebi erkių nimfučių, kurios yra labai nedidelio dydžio: galbūt ta vieta paniežtės ir pasimirš, o po kelių savaičių galite pajusti pirmuosius ligos simptomus.

Kaip teisingai ištraukti erkę?

Pastebėjus įsisiurbusią erkę reikėtų stengtis kuo skubiau ją ištraukti, traukiant į viršų. Medicinos entomologė M.Žygutienė pataria tai daryti pincetu, bet jei jo nėra po ranka, galima nagu ar kitais būdais. Jei negalite ar nepasiekiate patys, paprašykite artimųjų pagalbos. 

„Nereikia jos sukioti, geriausia pašalinti staigiu judesiu. Tepti aliejumi ar kremais tos vietos taip pat nerekomenduojama, nes taip tik suerzinsite erkę ir ji pradės aktyviau siurbti kraują. Jei ir liko straubliukas, nieko tokio, tačiau būtina stebėti savo savijautą, – paaiškino specialistė.  – Kodėl skubėti? Nes reikia kuo greičiau nutraukti erkės maitinimąsi. Encefalito virusas yra erkės seilių liaukose ir pirmų dešimties minučių laikotarpiu siurbdamas kraują ji tą sukėlėją perduoda, tad kuo greičiau ją pašalinsime, tuo mažiau ji to viruso suleis. Kalbant apie Laimo ligą, erkės ištraukimo laikas dar svarbesnis, nes Laimo ligos sukėlėjas paprastai suleidžiamas per vieną ar dvi paras”.

Geriausia prevencija – skiepai

Pats geriausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito, pasak M.Žygutienės, yra šaltuoju sezonu, kol erkės neaktyvios. Taigi, jei to nepadarėte žiemą, kovo pradžia, kol žemė dar neatšilusi ir erkės miega, yra tinkamas metas tai padaryti.

Skiepijimo nuo erkinio encefalito kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Pirmosios dvi dozės paprastai suleidžiamos išlaikant 1–3 mėnesių tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios injekcijos. Po trečios skiepo dozės apsauginis imunitetas trunka  3–4 metus.  Toliau reikalingos sustiprinančios dozės. Sustiprinančiųjų dozių įskiepijimų intervalai gali būti skirtingi, priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus (dažniausiai kas 3–4 m.). 

Nuo erkinio encefalito rekomenduojama skiepyti ir vaikus nuo vienerių metų amžiaus.

Pasak užkrečiamųjų ligų specialistės, skiepai yra efektyvūs ir apsaugo nuo susirgimo erkiniu encefalitu, labai reti atvejai, kai suserga pasiskiepijęs asmuo. Erkiniu encefalitu gali sirgti ir kūdikiai, ir senjorai, tačiau daugelis vaikų serga lengvesne forma. 

„Vaikams persirgus, tėvai dažnai ir pamiršta apie šią ligą, nepastebėdami jokių liekamųjų ligos reiškinių. Tačiau Europoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebimi vaikai, persirgę erkiniu encefalitu – paaiškėjo, kad visgi ši liga turi šalutinį poveikį ir vaikų sveikatai: vieniems pastebėta suprastėjusi atmintis, kitiems sumažėjo dėmesio koncentracija, treti sunkiau sugebėjo reikšti mintis ir kt. Tad labai patarčiau skiepyti visus vaikus nuo vienerių metų, nesvarbu, ar šeima lankosi miškuose, ar gyvena mieste. Skiepai šiuo metu yra geriausia prevencija nuo šios ligos”, – pabrėžė medicinos entomologė M.Žygutienė.

Gydymas – pagal simptomus

Anot specialistės, specifinio erkinio encefalito gydymo nėra. Žmogus gydomas, atsižvelgiant, kokie tuo metu pasireiškia simptomai: galvos skausmas, pakilusi temperatūra, silpnumas, traukuliai ar smegenų edema (patinimas). Ligoniui skiriami vaistai nuo skausmo, uždegimo bei raminamieji vaistai.

Sutrikus kvėpavimui, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas, o jei pasireiškia rijimo sutrikimai, žmogus maitinamas per zondą. Kai baigiasi ūminis ligos laikotarpis, skiriama reabilitacija liekamiesiems ligos reiškiniams gydyti.