Dermatologė R. Vankevičiūtė – apie dažną odos uždegimą: kaip laiku atpažinti ir tinkamai gydyti
Jis būna dviejų tipų: iritacinis ir alerginis. „Iritacinis kontaktinis dermatitas vystosi dėl tiesioginio kontakto su dirginančia medžiaga, kuri tiesiogiai pažeidžia odą – tai gali būti tiek fiziniai, tiek cheminiai dirgikliai, pavyzdžiui, ultravioletiniai spinduliai, radiacija, garai, rūgštys, šarmai, tirpikliai, skiedikliai, skalbimo ar buities valymo priemonės, augalinės kilmės medžiagos. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia ne dirginančios medžiagos, o kontaktas su alergenu“, – paaiškino gydytoja.
Pastarasis dermatito tipas, anot dermatologės–trichologės, yra kur kas retesnis, nes alergenai yra individualūs kiekvienam asmeniui, tuo tarpu, dirginančios (iritacinės) medžiagos visiems vienodos ir tai, kaip stipriai sureaguos oda, priklauso nuo dirginančios medžiagos rūšies, kontakto trukmės, temperatūros, odos jautrumo ar net oro sąlygų.
Dažniausi alergenai, sukeliantys alerginį kontaktinį dermatitą, yra aptinkami namų aplinkoje, kosmetikos priemonėse, papuošaluose ir kitose medžiagose, tiesiogiai kontaktuojančiose su oda (kanifolija, nikelis, chromas, peru balzamas ir kt.)
Pasireiškus kontaktiniui dermatitui:
- oda parausta, išsausėja, suskilinėja,
- vargina deginimo, niežėjimo jausmas,
- sunkiais atvejais gali atsirasti odos patinimas, pūslės, šlapiavimas, antrinė infekcija, žaizdos,
- gyjant gali pasireikšti použdegiminė hiperpigmentacija.
Pasak gydytojos dermatologės–trichologės R.A.Vankevičiūtės, įtarti kontaktinį dermatitą padeda odos sudirgimo atsiradimo laikas, trukmė, buvęs kontaktas su dermatitą sukėlusia medžiaga. Gydytojai dermatovenerologai ir alergologai atlieka specialius alerginius testus, kurie skirti nustatyti, ar tiriamoji medžiaga sukelia alerginį kontaktinį dermatitą.
Ar lengva supainioti su kitais bėrimais?
Gydytojai dermatologai ir alergologai diagnozuoti kontaktinį dermatitą pradeda nuo pokalbio su pacientu: aptariami pasireiškę požymiai ir simptomai, užduodami klausimai, padedantys nustatyti dermatito priežastį ir išsiaiškinti jį sukeliančią medžiagą.
„Tuomet atliekama odos pažeidimų, bėrimų apžiūra, paprastai diagnozę pasufleruoja tai, jog kontaktinio dermatito bėrimai pasireiškia kontakto su jį sukėlusia medžiaga vietoje, paprastai bėrimai pasireiškia lokalizacijose, kurios dažnai kontaktuoja su aplinka – plaštakose, veido srityje, bėrimų lokalizacija išsiskiria nuo kitų odos ligų, yra neįprasta, – pasakojo gydytoja dermatologė-trichologė. – Įtarus alerginį kontaktinį dermatitą, pacientas nukreipiamas atlikti alerginius LOPO testus, kai įvairūs dažniausi alergenai aplikuojami ant sveikos odos (dažniausiai nugaros) ir vertinama odos reakcija į juos“.
Kas daro įtakos dermatito atsiradimui?
Didesnę riziką išsivysti kontaktiniam dermatitui, kaip teigė dermatologė–trichologė R.A.Vankevičiūtė, turi tie asmenys, kurie dėl darbo, buities ar pomėgių dažnai kontaktuoja su dirginančiomis medžiagomis (iritantais) ar alergenais.
Dažniausiai kontaktinė odos alergija vargina plaukų stilistus, manikiūristes, valymo paslaugų darbuotojus, floristus bei žmones, dirbančius su cheminėmis medžiagomis. Taip pat didesnę kontaktinio dermatito riziką turi asmenys, kurių apsauginis odos sluoksnis yra sutrikęs ir negali pilnavertiškai apsaugoti odos kontakto metu.
Reikalinga dermatologo konsultacija, jei:
- Bėrimas tiek niežti, jog negalite ramiai miegoti ar išbūti dienos metu;
- Bėrimas yra labai intensyvus ar išplitęs;
- Nerimaujate dėl to, kaip atrodo jūsų bėrimas;
- Bėrimas nepagerėja per tris savaites;
- Bėrimas apima akis, burną, veidą ar lytinius organus.
Kokie yra odos uždegimo gydymo būdai?
Kontaktinio dermatito gydymas, pasak gydytojos, prasideda nuo jį sukėlusio alergeno ar dirgiklio nustatymo ir pašalinimo, stengiantis kiek įmanoma labiau vengti kontakto su dermatitą sukėlusia medžiaga arba medžiagomis. Jei šio kontakto išvengti nepavyksta, rekomenduojama kuo labiau sutrumpinti kontakto laiką, dažnumą, mažinti dirgiklio koncentraciją iki minimalios.
„Pasireiškus dermatitui, būtina skubiau atstatyti pažeistą odos barjerą, nes jo pagrindinė funkcija yra apsaugoti odą tiek nuo alergenų, tiek nuo dirgiklių. Jei oda yra sausa, sudirgusi, yra paviršinių ar gilių žaizdų – kontaktinio dermatito išvengti bus labai sunku, todėl būtina taisyklinga odos priežiūra: atitinkamų prausiklių, odos drėkiklių, atstatančių odos barjerą, reguliarus naudojimas, kuris kontaktinio dermatito pacientams yra būtinas“, – pabrėžė gydytoja dermatologė–trichologė R.A.Vankevičiūtė ir pridūrė, jog sergant kontaktiniu dermatitu, tikrai neužteks užsitepti kremo–emoliento vos kartą per dieną, tai turi tapti įpročiu, t.y., odą patariama sutepti ir atstatyti po kiekvieno prausimosi, o plaštakų odą – bent keletą kartų per dieną.
Sergant lengvu kontaktiniu dermatitu, gana paprastų priemonių dažniausiai užtenka, tačiau, jei ligos eiga ūmi, sunki, sukelianti didelį diskomfortą – skiriamas gydymas medikamentais, mažinančiais odos uždegimą, t.y., lokaliai ant odos tepami arba geriami gliukokortikosteroidai, imunomoduliatoriai, vaistai slopinantys niežėjimą – antihistamininiai preparatai.
Ši liga yra linkusi periodiškai atsikartoti, todėl pacientams yra reikalinga nuolatinė priežiūra.
Patarimai, kaip išvengti šio odos uždegimo
- Dirbant su valymo produktais ar kitomis cheminėmis medžiagomis, būtina dėvėti apsauginius drabužius ar pirštines.
- Jei susidūrėte su dirginančia medžiaga, kuo greičiau nuplaukite odą muilu be kvapiųjų medžiagų ir šiltu vandeniu.
- Naudodami bekvapius rankų ir odos drėkiklius galite išlaikyti odą sveiką ir nepažeistą, o tai neleis dirgikliui sukelti dermatito reakcijos.
