Vaikas serga; infekcinis susirgimas
Vaikas serga; karščiavimas; infekcinis susirgimas / Shutterstock nuotr.

Dažniausios mažų vaikų ligos: patarimai tėvams, kokių klaidų vengti

Eglė Dagienė
Publikuota: 2023-05-17 06:35
Ką daryti, kad mano vaikas greičiau pasveiktų ir rečiau sirgtų? – tai bene pagrindinis tėvų, auginančių kūdikius ir ikimokyklinio amžiaus vaikus, klausimas, kurį konsultacijų metu dažnai girdi pediatras Rolandas Selvestravičius. Tačiau gydytojas skuba nuraminti – sirgti yra normalu, tokiu būdu „treniruojasi“ mažylių imuninė sistema. Tad kokios šiuo metu dažniausiai pasitaikančios vaikų ligos ir kaip tinkamai juos slaugyti?
Naujagimiai ir kūdikiai iki pusės metų, vaikų ligų gydytojo teigimu, serga labai mažai, palyginus su lopšelius ar darželius lankančiais mažyliais. Viena iš galimų to priežasčių – įgytas imunitetas iš mamos, ypač, jei ji kūdikį maitina krūtimi.

„Naujagimis paprastai gauna mamos imuninę atmintį, kaip manoma, maždaug pusei metų. Žinoma, kūdikis gali susirgti ir sloga, ir pakosėti, tačiau labai greitai pasveiksta, ypatingai tas, kuris yra maitinamas mamos pienu. Artėjant link metukų amžiaus ir vėliau, vaiko įgimtas imunitetas jau nebėra toks atsparus virusams ir bakterijoms kaip pirmąjį jo gyvenimo pusmetį“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo pediatras R.Selvestravičius.

Vaikų ligų gydytojas Rolandas Selvestravičius

Pilvuko diegliai

Pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai, nepaisaint užplūdusio džiaugsmo, daugumai tėvų visgi yra patys sunkiausi ir keliantys daugiausiai nerimo, ypač pirmagimio susilaukusioms poroms, kurios dar tik bando priprasti prie naujo gyvenimo etapo, suprasti ir pažinti kūdikio poreikius.

Gydytojas sako pastebintis, jog daugelis šiuolaikinių tėvų skuba konsultuotis užklupus pirmiesiems pilvo diegliams, mat neretai jie būna lydimi ilgo ir stipraus kūdikio verkimo. Nors tai nėra laikoma liga, visgi itin išvargina tiek tėvus, tiek pačius mažylius pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Tikrieji pilvo diegliai, pasak gydytojo R.Selvestravičiaus, pasireiškia apie 70 proc. vaikučių iki 5–6 mėnesių ir dažniausiai baigiasi, pradėjus maitinti papildomu maistu (ne tik mamos pienu ar mišinėliu).

Yra keletas būdų, norint palengvinti pilvo spazmus mažyliui. Gydytojas pirmiausia tėvams siūlo nepanikuoti ir pamažu atrasti vaikučiui tinkantį pagalbos būdą, pavyzdžiui, atlikti lengvą pilvuko masažą, nepamirštant paglostyti ir viso kūno; švelniai pasupti kūdikį ant rankų, keičiant padėtis, kol atrasite tinkamą kūdikiui; arba sukurti „baltą triukšmą“ (įjungti skalbyklę, dulkių siurblį ar TV), mat daugelis mažylių teigiamai reaguoja į tuos garsus, kurie jiems primena girdėtus jiems esant mamos įsčiose.

Sloga ir kosulys

Nė vienas vaikas neužaugo be taip vadinamų peršalimo ligų – slogos, kosulio ir gerklės perštėjimo. Kaip teigė vaikų ligų gydytojas R.Selvestravičius, tai pagrindinė „trijulė“, kuri dažniausiai lydi prasidėjus virusinei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai.

Tačiau sloga mažamečiui, palyginus su suaugusiais, nėra jau tokia maža problema, kaip gali atrodyti, mat jai užsitęsus ar laiku negydant, ji gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu bei kitomis ligomis.

Kita vertus, pediatras nepataria skubėti į gydymo įstaigą vos mažyliui suslogavus: „Būna, jog tėvai atvyksta konsultuotis tą pačią ar kitą dieną, vos darželinukui pradėjo varvėti sloga ar jis keliskart nusičiaudėjo. Suprantu tėvų rūpestį, tačiau reikia suprasti, jog sirgti virusinėmis peršalimo ligomis yra normalu. Net ir kraujo tyrimą netikslinga atlikti tą pačią, nes paprasčiausiai mažojo ligoniuko imuninė sistema nespės sureaguoti į virusą“.

Jei vaiko sloga vandeninga ar šiek tiek tirštesnė, pasak gydytojo, – nieko blogo, teisiog stebėkite vaikučio savijautą, kaskart iš nosytės išsiurbkite išskyras specialiu siurbtuku (jei vaikas dar nemoka pats išsipūsti nosies) bei papurkškite jūros vandeniu. Tuo atveju, jei nosytė yra stipriau užsikimšusi ir jūros vandens nepakanka, tuomet, gydytojui paskyrus, galima lašinti specialių nosies lašų (iki 3–4 parų), kurie sumažina nosies paburkimą ir palengvina kvėpavimą.

Nuvalius nosytę, kaip pataria vaikų ligų gydytojas, vaiko panosę galima patepti riebesniu kremu, kuris sumažina odos perštėjimą. Jei vaikutis suslogavo, ėmė kosėti, duokite jam gerti kuo daugiau šiltų skysčių: mėgstamos arbatos ar tiesiog vandens. Sloguojančio mažylio nepatariama leisti į darželį, tačiau jei nėra temperatūros, galima trumpam pasivaikščioti lauke.

Jei sloga tęsiasi daugiau nei dešimt dienų, vaikas ėmė karščiuoti, atsirado galvos, ausies skausmas ar kiti simptomai, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Ausų uždegimas

Vidurinės ausies uždegimas arba ūminis otitas yra viena dažniausių vaikų ligų. Juo paprastai serga vaika nuo kelių mėnesių iki 3–4 metų. Kaip žinoti, jog mažyliui skauda ausį? Jei vaikas dar nemoka pasakyti, kur ir kas jam skauda, pediatras R.Selvestravičius pataria stebėti vaiko elgesį.

„Suskaudus ausytei dažnai vaikai prisidengia ją ranka. Paspaudus kremzlinį ausies audinį, vaikas staigiai atsitrauks, pasuks galvytę į šoną ar pradės verkti. Taip pat ausies uždegimą galima įtarti, jei kūdikis atsisako valgyti, naktį pabunda irzlus, ima verkti, karščiuoja. Gali pratrūkti ir ausies būgnelis, tuomet pastebėsite išskyras iš ausies“, – paaiškino gydytojas.

Ausies uždegimai mažiems vaikams neretai linkę kartotis dėl keleto priežasčių. Dažniau šia liga serga tie vaikai:

  • kurie labai anksti ėmė lankyti darželius, mat kolektyvuose sparčiau plinta ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos,
  • gimę neišnešioti,
  • labai anksti pradėję naudoti čiulptuką,
  • nuolat patiriantys pasyvų rūkymą ir kt.

Pasak pediatro R.Selvestravičiaus, otitai mažiems vaikams dažni ir dėl anatominių priežasčių: „Kadangi jų ausies trimitas (Eustachijaus vamzdis), jungiantis būgninę ertmę su nosiarykle, yra trumpesnis, nei suaugusio žmogaus, tad labai dažnai, užsitęsus slogai, virusinė ar bakterinė infekcija pernešama į vidurinę ausį. Todėl labai svarbu laiku išgydyti vaikučių slogą“.

Dažnai tėvai mano, jog atsiradus vidurinės ausies uždegimui, gydytojas iškart paskirs antibiotikų. Tačiau gydytojas patikina: jei kraujo tyrimas nerodo bakterinės infekcijos, antibiotikai nėra būtini – tokiu atveju ausies skausmui malšinti naudojami ausų lašai bei geriami nuskausminamieji vaistai. Tačiau jei ausies uždegimas yra bakterinės kilmės, mažylis karščiuoja, tampa vangus, galbūt net pasirodė pūliai iš ausies – tokiu atveju skiriami geriamieji antibiotikai bei vietiniai antibiotikai lašinti į ausis.

Tonzilitas ir faringitas

Ūminis tonzilitas (angina) bei faringitas (ryklės gleivinės uždegimas), pasak vaikų ligų gydytojo – taip pat labai dažnai pasitaikančios vaikų infekcinės ligos. Pastaruoju metu vaikų susirgimų jomis skaičius buvo gerokai išaugęs dėl sparčiai plintančios streptokoko A bakterinės infekcijos.

Atsiradus streptokoko sukeltai infekcijai:

  • vaikas itin greitai pajunta stiprų gerklės skausmą,
  • jam tampa sunku nuryti,
  • tonzilės yra ryškiai raudonos, kartais su baltais taškeliais ar pūliais,
  • galima apčiuopti patinusius limfmazgius kakle.

„Visi tyrimai rodo, kad daugelį tonzilitų ir faringitų atvejų sukelia streptokokas A, kuris yra itin klastingas. Jo forma yra apvali kaip mikrobo, tačiau viršutinė streptokoko dalis yra labai panaši į mūsų kremzlinį audinį. Pavojus iškyla tuomet, jei, pvz., vaikas dažnai serga streptokokine infekcija (faringitu, tonzilitu), tuomet imunitetas išsikreipia ir nebesupranta, ar tai streptokokas, ar kremzlinis audinys, ir ima jį atakuoti. Tokiu būdu ši infekcija gali komplikuotis vaikų reumatais, širdies pažeidimais ir pan. Todėl labai svarbu kuo anksčiau identifikuoti streptokoko sukeltą infekciją ir laiku pradėti gydymą antibiotikais“, – paaiškino gydytojas R.Selvestravičius.

Alerginis rinitas

Alerginis rinitas arba šienligė – tai alergenų sukeltas nosies gleivinės uždegimas, kuris yra itin paplitęs tarp vaikų. Ligą dažniausiai sukelia varpinių žolių, piktžolių, medžių ir kt. žiedadulkės.

Šios sezoninės alergijos simptomus, anot gydytojo, nesunku atpažinti: vaikučiui prasideda vandeninga, „bėganti” sloga, jam dažnai perštis ir ašaroja akys, ima varginti akių, nosies niežulys (gali net prasidėti akių obuolio ir vokų gleivinės uždegimas – konjunktyvitas), taip pat esant alerginiam rinitui gali atsirasti ir kosulys.

Šie požymiai alergiškam vaikui paprastai paūmėja žydėjimo piko metu: pavasarį – vasarą, o kai kuriems vaikams gali tęstis ir iki pat rudens.

„Kartais tėvai klausia, kodėl, pavyzdžiui, praėjusiais metais vaikui nepasireiškė alerginė sloga, o šiemet prasidėjo. Pasikalbėjus paaiškėja, kad šeima pernai pavasarį ilsėjosi Egipte, todėl, laimei, praleido patį žydėjimo piką. Įtarus alerginį rinitą, visuomet patariu tėvams su vaikučiu apsilankyti pas gydytoją alergologą ir atlikti būtinus turimus, kad būtų paskirtas gydymas, palengvinantis ligos simptomus“, – patarė vaikų ligų gydytojas R.Selvestravičius.

Kadangi žiedadulkių išvengti neįmanoma, alergijos simptomus padeda malšinti arba visiškai išgydo antihistamininiai vaistai nuo alergijos bei specifinė imunoterapija, kurią, atlikęs būtinus tyrimus, gali paskirti gydytojas alergologas.