Covid-19 sergančiųjų skaičius auga – ar jau reikia griežtesnių apsisaugojimo priemonių?
Prof. J.Kalibas sako, kad buvo atlikti tyrimai, kiek medicininės kaukės yra efektyvios, tai įvairiuose šaltiniuose nurodomi skirtingi rezultatai: nuo 10 iki 40 proc.: „Tai yra tik dalinė apsauga“.
Gydytojas prof. habil. dr. Julius Kalibatas / J.Kalinsko 15min nuotr.
Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas atkreipia dėmesį, kad dabartinių susirgimų bangą sukeliančios omikron atmainos nesukelia rimtų ligos komplikacijų: „Sunkių formų praktiškai nėra, mirtingumas labai mažas, liga labai retai pasiekia plaučių audinį, neišsivysto pneumonijos, todėl ir mirtingumas labai mažas, o ligos klinika primena viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, sukeltą bet kurio kito viruso“.
Pasak prof. J.Kalibato, žmonės, girdėdami apie gana lengvą ligos eigą, kur kas mažiau baiminasi ir vertina susirgimą kaip paprastą viruso sukeltą uždegimą, labai dažnai net nesikreipia į šeimos gydytojus, neina tikrintis. „Kai kuriose užsienio šalyse fiksuojama po ketvirtį milijono užsikrėtimo atvejų, o pas mus fiksuojama apie tūkstantį, tai akivaizdu, jog mes nediagnozuojame daugelio ligos atvejų, skaičiai turėtų būti siekiantys dešimtis tūkstančių. Tai būtų realūs skaičiai, o ką mes turime yra tik Aisbergo viršūnė,“ – įsitikinęs medikas.
Profesorius pastebi, kad visuomenė yra pasikeitusi, požiūris į užsikrėtimo grėsmę daug ramesnis, todėl gana abejingai sutinkamas ir raginimas rizikos grupėje esantiems žmonėms nešioti respiratorius, vengti kontaktų, vengti didesnių žmonių susibūrimų, mažiau naudotis visuomeniniu transportu ir t.t. „Žmonėms nusibodo tie apribojimai, jie jų nenori. O tai, kad liga pasižymi lengva forma žmones dar labiau nuramina, tad Sveikatos apsaugos ministerijos ar specialistų įspėjimai atrodo kaip nereikalingas gąsdinimas“, – sako medikas.
Specialistams susiklosčiusi situacija atrodo pakankamai pavojinga, nes virusas plinta, visuomenė yra labai pavargusi ir nenori girdėti apie apribojimus, bet kol nepagaminta būtent omikronui adaptuota vakcina, kaip ir nėra priemonių stabdyti plitimui. „Galima būtų kalbėti apie 4 skiepų dozę, bet šeimos gydytojai perduoda savo pacientų nuomones ir nuotaikas, tai dauguma atsisako skiepytis 4 kartą, nes vertina omikron kaip paprastą virusą, kurio sukelta liga nekelia didelės grėsmės“, – pastebi prof. J.Kalibatas. Jo teigimu, sunku įtikinti pacientus skiepytis 4 vakcinos doze, nes yra jau nemažai medicininių straipsnių, kuriuose pripažįstama, kad bazinės vakcinos efektyvumas prie omikroną nėra labai didelis: „Aš visada pabrėžiu, kad net ir dalinė apsauga yra kur kas geriau nei visiškai jokios. Todėl visiems siūlau, kol nėra adaptuotos vakcinos, pasiskiepyti 4 doze, ypač žmonėms, kurie priklauso rizikos grupei: vyresniems nei 65 metai, onkologiniams ligoniams, turintiems sunkių gretutinių ligų ir t.t. Kokia lengva bebūtų ši liga, būna situacijų, kai trūksta tik paskutinio lašo, tad tikrai neverta rizikuoti“.
SAM: „Pakanka dabartinių priemonių”
Augančiam sergamumui koronavirusu valdyti pakanka dabartinių priemonių, sako ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Didėjantis sergamumas pilnai gali būti valdomas tomis priemonėmis, kurias dabar turime“, – BNS cituoja ministro žodžius.
A.Dulkys ragino žmones ne nerimauti, o būti budrius. „Mes esame budrūs, susikaupę, analizuojam situaciją ir turime pasiruošę įrankių dėžę, kokį įrankį išsitraukti, esant reikalui. Šiai dienai aš nematau, kad reikėtų daryti kažką papildomai, nei dabar darome“, – teigė A.Dulkys.
Ministro teigimu, sergantieji koronavirusu ar jaučiantys simptomus turėtų „pasistengti jo (viruso – BNS) neperduoti kitiems“. „Tie skaičiai, kurie yra ligoninėse, reanimacijoje, jie tikrai yra labai normalūs“, – kalbėjo jis.
Nuo birželio pradžios Lietuvoje stebimas augantis sergamumas koronavirusu. Vis dėlto gydymo įstaigų užimtumo ši tendencija kol kas nepaveikė.
A.Dulkio teigimu, rudenį ribojimų kol kas taip pat neplanuojama, tačiau ruošiamasi gausesniam žmonių testavimui, pavyzdžiui, ugdymo įstaigose. „Įsigijome testų, esame jų užsirezervavę. (…) Jeigu kas, rudenį galėsime įjungti savikontrolės testų dalinimą mokyklose“, – sakė ministras.
Vis dėlto jis pabrėžė kol kas nematantis poreikio grąžinti mobiliųjų testavimo punktų.
