COVID-19 fronte dirbanti medikė maldauja laikytis karantino: gydytojai – pragare, o jums sunku likti namuose?
Manodaktaras.lt, gydytojai sutikus, dalijasi feisbuke paviešintu komentaru:
„Aš šiandien po budėjimo priimamajame, po dienos su visais skafandrais, testų darymais ir t.t. pakeliui namo užsukau į parduotuvę ir vaistinę. Žinokit, grįžusi į mašiną atsisėdau ir apsižliumbiau. Realiai buvau pabadyta nosimi į situacijos beviltiškumą ir fatališkumą… Pilna parduotuvė, net lūžta, kaip prieš kokias Kalėdas ar „Jamam“, senoliai turbūt visi sutartinai išsiruošė pasižmonėti, stovi būriais, jaunimas irgi nestabdo. Visi grūdasi visur, aikštelėje nėra vietų…
Ir parduotuvėje tik vienas jaunas vyriškis su baisiai krūtu respiratoriumi (net užpavydėjau), akiniais ir pirštinėm (GERBIU!). Turgelis šalia irgi įkarštyje. Karantinas visiems dzin, visiems smagu… Jei dar naktį su kolegėmis diskutavome, kad va, pas mus truputį anksčiau susizgribo, gal taip labai blogai ir nebus (su mažiausiai 2 mėnesiais visiško pragaro darbe mes jau seniai visi susitaikėm)…
Sutinku arti kaip bėris, jei žinosiu, kad man brangūs žmonės yra saugūs, jei reanimacijoje neteks su siaubu pamatyti pažįstamų veidų ir neteks daugiau niekam pirkti vainikų…
O va tada supratau, kad bus… Kai visi atsitokės, bus post factum. Vyšnaitė ant torto: mano pažįstamas dar pakomentavo, kad susirgę gydytojai galėtų toliau su infekuotais ligoniais dirbti. Na, kol kris negyvi darbo vietoj… „Jūs dirbkite ir sirgdami, o mums namie kelias savaites pasėdėt per sunku“.
Italijoje, Ispanijoje irgi visi žvengė, tūsinosi, baruose sėdėjo, kol atvejų skaičius kilo iš lėto. O paskui prasidėjo lavina… Atvejų skaičiui kylant aritmetine progresija, mirčių skaičius kyla geometrine…
—–
Priimamasis padalintas į dvi atskiras zonas (suaugusiųjų ir vaikų dabar bendrai): infekcinę ir neinfekcinę. Neinfekcinėje zonoj lūžiai, traumytės, „pilvuką paskauda“ (na, suaugusiųjų infarktai, spaudimas), infekcinėje – visi karščiuojantys, su panašiais į Covid-19 simptomais.
Į infekcinę zoną įeidami velkamės naujus drabužius („pižamas“), vienkartinius chalatus, kepurėles, respiratorius, akinius, bachilus (ant batų tokius), pirštines. Išeidami iš infekuotosios zonos viską nusimauname ir metame į specialias urnas.
Begalę kartų keičiame pirštines, sterilizuojame rankas. Kol sėdi TEN, nei valgyt, nei gert, nei į tualetą (keičiamės kas 6 val.). Apsauginiai akiniai užrasoja, kad nieko nesimato, nuspaudžia visur iki galvos skausmo, per respiratorių sunku kvėpuot… Ir tai dar srauto nėra. Bijau ir pagalvot, kas laukia… O kažkam namie sunku pasėdėt…
Kol sėdi TEN, nei valgyt, nei gert, nei į tualetą (keičiamės kas 6 val.). Apsauginiai akiniai užrasoja, kad nieko nesimato, nuspaudžia visur iki galvos skausmo, per respiratorių sunku kvėpuot..
Iš tikrųjų šis visas reikalas iškelia ir nemažai netikėtai šviesių dalykų.
1. Gerbiu savo vadovus už tikrai nekvailą ekstremalios situacijos organizavimą (žr. aukščiau). Labai visa tai užknisa, apsunkina darbą, bet šiame etape būtina. Apsaugos priemonių turime (gal ne viskas idealu, bet dabartinėje situacijoje per visą Lietuvą – geriausias įmanomas scenarijus).
2. Gerbiu kolegas – gydytojus, rezidentus, slaugytojas, padėjėjus. Visiems baisu, sunku, daug kas neaišku, bet niekas neinkščia, dirba. Ir žinau, kad dirbs, koks pragaras priekyje beateitų.
3. Atsiranda vis daugiau firmų, verslininkų, kurie, suprasdami situacijos rimtumą, prisideda darbais, parama. Net atvežtas skanesnis maistas personalui net ne tiek pamaitina, kiek morališkai sušildo (malonu pajusti, kad tave vertina ir žmogumi laiko).
4. Ką kas besakytų (gal įvairiai yra), bet daug kur parduotuvėse, vaistinėse jau tenka matyti pardavėjas su apsaugos priemonėmis. Parduotuvėje visos šviežios bandelės, duona, batonai (kurie vietoje kepami) supakuoti į atskirus popierinius maišelius, kad niekas neapčiupinėtų. Prie vaisių, daržovių padėtos vienkartinės pirštinės, kad plika ranka nečiupinėtų.
5. Bent jau vaikų kaip seniau niekas su savimi nebetįsia į parduotuvę.
6. Produktų daugumoje parduotuvių užtenka, net tualetinio popieriaus. Pasigedau tik paruoštų konservuotų sriubų, bet šiaip visko yra.
PRAŠYMAS
Pamąstykit apie pažįstamus senjorus – tėvus, senelius, kaimynus. Jei tik yra galimybė, apipirkit juos (aš mamai pagal sąrašą supirkau viską, palikau prie durų, paskambinau ir nuėjau, vis šansai užkratui mažesni). Suprantu, kad jiems sunku suvokti situacijos rimtumą, apsipirkimas jiems savotiška atrakcija, bet tai yra tiesus kelias į tragediją.
Ir patys likit šeimoj, bet tik su tais, su kuriais gyvenat. Neikit pas tėvus, senelius, nesusitikite esu draugais. Tik tuos kelis mėnesius! Kai pragaras praeis, galėsim visi kept šašlykus, maukt alų/vyną/samanę ir apsikabinę nepadorias dainas dainuot. Svarbu, kad liktų kam. Aš šiemet jau turėjau pakankamai šū…. metų pradžią, teko palaidot artimą draugą. Daugiau nenoriu.
Galiu susitaikyt su bet kokiu sunkiu darbu ir nepatogumais, viso ko trūkumu ir pasikeitusiu gyvenimu. Jau supratau ir susitaikiau, kad planuotų atostogų gegužę neišeisiu, kad renginiai, kuriems taip ruošiausi ir taip svajojau, neįvyks, kad ilgai planuotas remontas ir pirkiniai nusikelia neribotam laikui…. Su viskuo galiu susitaikyti, sutinku arti kaip bėris, kaip trys bėriai, jei žinosiu, kad man brangūs žmonės yra saugūs, jei reanimacijoje neteks su siaubu pamatyti pažįstamų veidų, ir saugok Dieve, neteks daugiau niekam pirkti vainikų…“
Lietuvos ligoninėse trūkstant apsauginių priemonių apsisaugoti nuo COVID-19, susibūrė iniciatyvos, kviečiančios aukoti medikams:
Vilniaus miesto savivaldybės, Maltos ordino pagalbos tarnybos ir Aukok.lt iniciatyva
Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas
Žurnalisto Andriaus Tapino ir „Laisvės TV“ akcija „Laikykitės, medikai“
