Augalinės kilmės vakcina nuo Covid-19 gali tapti pirmąja tokia vakcina pasaulyje

Jei bus patvirtinta, dviejų dozių vakcina nuo Covid-19 taps pirmąja augaline vakcina, kurią bus leista naudoti žmonėms, teigiama pranešime. Trijų fazių bandymo rezultatai yra daug žadantys: vakcina yra 71 proc. veiksminga prieš koronavirusą.

Kas yra augalinės kilmės vakcina?

Kalbant apie imunizaciją, „augalų pagrindu“ sukurta vakcina reiškia, kad gaminant dalį vakcinos buvo panaudoti specialūs augalai, t.y. Nicotiana Benthmiana, tabakui artima giminaitė, paaiškino mokslų daktaras Brian Ward, dirbantis įmonėje Medicago.

Šis augalas buvo pasirinktas dėl jo jautrumo įvairių patogenų infekcijoms, įskaitant Covid-19. Tai reiškia, kad mokslininkai naudoja šį augalą kaip indą antigenams, pagrindiniam vakcinų komponentui, gaminti. Pasak Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto, antigenai yra virusų (ir vakcinų) dalis, kuri skatina mūsų imuninę sistemą veikti.

Covid-19 atveju smaigalio baltymas veikia kaip antigenas. Todėl tai yra sritis, kurioje virusų vakcinos bando daugintis, sako infekcinių ligų gydytojas ir John’s Hopkinso medicinos mokyklos vyresnysis mokslininkas Amesh Adalja. 

„Tačiau kiekviena vakcina turi savo unikalų metodą. Pavyzdžiui, „Johnson & Johnson“/Jansseno vakcina naudoja modifikuotą virusą, kad į mūsų ląsteles patektų smaigalio baltymas. Kitos vakcinos, pvz. Pfizer-BioNTech ir Moderna turi genetinį smaigalio baltymo kodą, kurį vėliau mūsų organizmai gamina ir sunaikina“, – teigia infekcinių ligų gydytojas A.Adalja.

Medicago vakcinos metodas yra kitoks – jis pradedamas įvedant genetinį kodą, skirtą gaminti smaigalio baltymą, augalams, ne žmonėms. Šis kodas veikia kaip instrukcijų vadovas: augalų ląstelės jį perskaito ir naudoja informaciją, kad pradėtų pašalinti perteklinius baltymus, sako m.dr. B.Ward.

Tada visi šie smaigalių baltymai pradeda jungtis po tris į grupes, kurios vėliau dar labiau susilieja, sudarydamos molekules, panašias į virusus. Šios molekulės, vadinamos viruso tipo dalelėmis (VLP – angl. virus-like particles), susidaro augalo lapuose per keturias dienas ir yra Medicago vakcinos antigenas.

„Šios VLP yra labai sudėtingos molekulinės struktūros, kurios atrodo kaip virusas – tokio pat dydžio, tos pačios struktūros, išskyrus tai, kad jose nėra genetinės informacijos, todėl jos nėra užkrečiamos“, – aiškina m.dr.B.Ward. Įšvirkšti į organizmą šie „pseudovirusai“ priverčia imuninę sistemą veikti, tačiau, priešingai nei tikrieji virusai, jie negali daugintis ar susargdinti.

Medicago vakcina turi dar vieną pagrindinį komponentą – adjuvantą, pagamintą įmonės GlaxoSmithKline. Pagal Ligų kontrolės ir prevencijos centrą, adjuvantai yra sudedamosios dalys, randamos kai kuriose vakcinose, kurios sukuria stipresnį imuninį atsaką. VLP yra įsibrovėliai, kuriuos puola imuninė sistema, o adjuvantai yra tarsi susirūpinę kaimynai, įspėjantys organizmo gynybinę sistemą.

„Adjuvanto naudojimas gali būti ypač svarbus pandemijos atveju, nes jis gali sustiprinti imuninį atsaką ir sumažinti vienai dozei reikalingo antigeno kiekį, – aiškina mokslų daktaras B.Ward. –Tai leidžia pagaminti daugiau vakcinos dozių ir taip padėti apsaugoti daugiau žmonių“.

Kaip naujosios technologijos pasirodė bandymuose?

Medicago augalinės vakcinos 3 fazės tyrimų metu, kuriuose dalyvavo 24 tūkst. suaugusiųjų iš šešių šalių, bendras veiksmingumo lygis buvo 71 proc.

Neįmanoma palyginti šios vakcinos veiksmingumo su kitomis rinkoje esančiomis vakcinomis, nes kiekviena iš jų buvo išbandyta unikaliomis aplinkybėmis. Nepaisant to, mokslų daktaras B.Ward tvirtina žinąs, kad augalinės kilmės vakcina sukelia stipresnį imuninį atsaką nei kitų tipų vakcinos dėl unikalios sudėties molekulių, jau minėtų VLP.

Pasak mokslininko, VLP išlaiko savo struktūrą keliaudamos mūsų kraujyje – įsivaizduokite jas kaip apie gėles, dreifuojančias greitai judančiu srautu. Palyginimui, kitose vakcinose naudojami pavieniai spyglio baltymai, kurie yra tarsi atskiri gėlių žiedlapiai, greitai pasklindantys mūsų kraujyje.

„Kadangi VLP yra kaip vientisas ryšulys, kuris imuninei sistemai atrodo labiau kaip virusas, imuninė sistema reaguoja stipriau“, – teigia B.Ward ir pažymi, kad tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl vakcina veikė taip efektyviai. Tiesą sakant, augalinės kilmės vakcina buvo 75,3 proc. veiksminga prieš Delta atmainą ir beveik 89 proc. prieš Gamma atmainą.

Šiuo metu nėra duomenų, kaip ši augalinės kilmės vakcina veikia prieš Omicron atmainą, nes kuriant ją ir atiekant bandymus, šios atmainos dar nebuvo.

Ar augalinė vakcina sukelia šalutinį poveikį?

Iki šiol augalinės kilmės vakciną tyrimo dalyviai gerai toleravo bei vėliau nebuvo pranešta apie rimtus nusiskaundimus, teigiama Medicago pranešime spaudai.

Tačiau, kaip ir dauguma vakcinų, ji sukėlė tam tikrą šalutinį poveikį – dažniausiai lengvus ar vidutinio sunkumo simptomus, kurie išnyko per 1–3 dienas.

Dr. B.Ward sako, kad dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis buvo skaudanti ranka, o 40–50 proc. dalyvių pranešė apie tam tikras sistemines reakcijas, tokias kaip nuovargis, raumenų skausmai ar galvos skausmai. Mažiau nei 10 proc. tiriamųjų patyrė lengvą karščiavimą.

Tačiau, pasak B.Ward, šie šalutiniai poveikiai yra tik mūsų imuninės sistemos veikimo atsakas: „Suerzinta imuninė sistema yra budri. Ji  siunčia signalą visam organizmui, kad čia kažka vyksta, kas kūnui nepatinka, todėl pasireiškia stiprus imuninis atsakas”.

Kada augalinė vakcina bus prieinama rinkoje?

Šiuo metu augalinės vakcinos rinkoje dar nėra, tačiau Kanados biotechnologijų kompanija Medicago tikisi greitai gauti leidimą iš vyriausybės, rašoma jų pranešime spaudai. Dr.Ward priduria, kad jie tikisi pradėti savo pirmąją siuntą 2022 m. pradžioje.

Tuo tarpu geriausias būdas apsisaugoti nuo Covid-19 yra pasiskiepyti viena iš jau rinkoje esančių vakcinų, sako mokslininkas dr. A.Adalja ir pabrėžia, kad žmonės neturėtų laukti, kol bus patvirtinta augalinės kilmės vakcina.

O tuos, kurie jau gali gauti trečią – sustiprinančiąją vakcinos dozę, mokslininkas ragina nedelsti tai ir padaryti.

Kuo naudingos augalinės kilmės vakcinos?

Anot mokslininkų, augalinės kilmės vakcina tiek pat naudinga kiek ir kitos šiuo metu rinkoje esančios vakcinos, mat kovojant su pandemija, visuomet gerai turėti vakcinų įvairovę.

Kai kurios vakcinos turi specialias laikymo ir trasportavimo sąlygas, todėl ne visose pasaulio kampeliuose jos tinkamos. Pavyzdžiui, Pfizer vakcina turi būti laikoma maždaug -15°C iki -10°C temperatūroje. Daugelyje pasaulio šalių ar kaimo vietovių sunku surasti tokias laikymo sąlygas. Na o augalinės kilmės vakcina gali būti laikoma tokioje pačioje temperatūroje, kokią turi buitiniai šaldytuvai, teigiama pranešime spaudai.

Be to, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, augalinės kilmės vakcinos gali būti gaminamos didesniais kiekiais. Taip yra todėl, kad kitos vakcinos, kuriose naudojamos mielių, vabzdžių ar žinduolių ląstelės, turi būti laikomos dideliuose stikliniuose induose, vadinamuose bioreaktoriais: „Mūsų bioreaktoriai iš tikrųjų yra tik mieli maži augalai“, – sako dr. B.Ward.

Vienas iš augalų, kaip bioreaktorių, naudojimo privalumų yra tai, kad jie gali augti šiltnamyje, kuriame turi būti šiek tiek šviesos, vandens ir tam tikro substrato, kuriame augalai galėtų augti, pažymi mokslininkas dr. B.Ward. Augalinės vakcinos gali būti gaminamos tiek labai mažais kiekiais, pvz. skiros tik konkrečiam regionui ar valstijai, tiek labai dideliais mastais.

„Augalinės vakcinos yra naudingos vien dėl to, kad tai nauja technologija, tai reiškia, kad ateityje ji gali būti pritaikyta kitoms vakcinoms. Nepriklausomai nuo to, ar augalinės kilmės vakcina padės įveikti Covid-19 ligą, ši technologija yra svarbi siekiant tobulėti ateities vakcinų gamyboje apskritai“, – sako dr. A.Adalja.

Parengta pagal: health.com