Mamografijos tyrimas, krūties vėžio prevencinė programa / 123RF.com nuotr.

Ar karantinas gali turėti lemiamos įtakos sergamumui vėžiu?

Monika Kairiene
Publikuota: 2020-05-06 10:00
Karantino metu nevykdomos vėžio prevencijos programos, o onkologinę ligą suvaldę pacientai, turintys reguliariai tikrintis dėl ligos atsinaujinimo, nebegali laisvai to padaryti, nes sveikatos priežiūros įstaigose ribojami pacientų srautai. Ar karantino mėnesiai gali turėti įtakos sergamumui vėžiu?
Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė sako, kad kelių mėnesių prevencinių programų sustabdymas didelės įtakos vėžio sergamumo statistikai neturės, didesnę įtaką turės ribojami vizitai pas šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus.

Pacientų atstovė: „Mėnuo gali kainuoti gyvybę“

Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos – gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos. Tam tikro amžiaus žmonės kviečiami nemokamai atlikti tyrimų, kurie gali aptikti vėžį ankstyvoje stadijoje. Ankstyva diagnostika labai svarbi sėkmingam vėžio gydymui. Tačiau paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos, profilaktinės programos buvo sustabdytos. Nors poliklinikos jau pradeda darbą su daugybe ribojimų, praeis dar šiek tiek laiko, kol vėžio prevencijos programos bus vykdomos kaip įprastai.

Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė sako, kad prevencinių programų sustabdymas ir konsultacijų ribojimai gali būti skausmingi pacientams. „Jei turite kažkokį įtarimą, nereikėtų laukti keletą mėnesių… Vien laukimas – stresas. Gaila, kad moterims, kurios pagal metus turėtų tikrintis, uždelsiama patikra. Nes ir vienas mėnuo gali kainuoti gyvybę. Blogos prognozės navikas kartais progresuoja žaibiškai“, – sako Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė A.Bružienė. Kita vertus, A.Bružienė pripažįsta, kad onkologiniai pacientai labai baiminasi užsikrėsti COVID-19, tad ir kyla klausimas, ar būtų verta rizikuoti tikrintis pandemijos metu.

Didesnė įtaka – dėl nevykdomų šeimos gydytojų konsultacijų

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė sako, kad trumpalaikis prevencinių vėžio programų sustabdymas didelės įtakos vėžio sergamumo statistikai neturės. „Ir ne karantino metu, įprastomis sąlygomis prevencinėse programose dalyvauja gerokai per mažai žmonių, kurie turėtų dalyvauti. Daugiausia onkologinių ligų  diagnozuojame ne iš prevencinių programų, o iš pacientų, kurie kreipiasi į savo šeimos gydytoją dėl tam tikrų skundų“, – sako gydytoja R. Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Tiesa, vėžio prevencijos programos leidžia aptikti ankstyvos stadijos vėžį, o į šeimos gydytoją pacientai jau kreipiasi su skundais, kurie neretu atveju reiškia pažengusią onkologinę ligą. „Karantino metu šeimos gydytojai konsultuoja nuotoliniu būdu, gyvai apžiūrai arba išsamesniam pokalbiui priima tik tuo atveju, jei reikalinga skubi, neatidėliotina pagalba, o prevencinių programų esmė – tirti žmones, kurie neturi jokių skundų. Prevencinė programa nesumažina sergamumo,  tik  gali padėti ligą nustatyti ankstyvose stadijose ir sumažinti mirtingumą nuo jos. Tiriame daug sąlyginai sveikų žmonių ir paaiškėja, kad kažkoks nedidelis procentas serga liga, kurią galima surasti laiku, laiku pagydyti ir išgelbėti žmogų nuo sudėtingo gydymo“, – sako NVI Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja R.Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Kelis mėnesius trunkantis karantinas, sustojusios prevencinės programos ir apribotos gydytojų konsultacijos, pasak gydytojos R.Vansevičiūtės-Petkevičienės, lemiamos įtakos sergamumo statistikai neturės. „Be abejo, vis tiek kažkokios pasekmės bus, ar jos esminės, nemanau. Karantino metu susidarė dviguba situacija – ne tik kad mes negalėjome priimti dalies pacientų, bet dalis pacientų dėl to tvyrančio nerimo visuomenėje ir baimės užsikrėsti COVID-19 patys nevyko pas medikus. Tarp jų yra žmonių, kurie yra po onkologinės ligos gydymo, žmonių, kurie pasijuto kažkaip neįprastai ar apčiuopė, pamatė kažką. Bet nesikreipė į gydytoją dėl infekcinės ligos baimės“, – sako gydytoja R.Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Laikas ir vėžio progresavimas

Onkologines ligas suvaldę pacientai ar moterys, kurioms buvo pašalinti ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai, turi reguliariai tikrintis, ar liga neatsinaujino. Karantino metu vizitai pas gydytojus apriboti. Ar keli mėnesiai gali turėti lemiamos įtakos vėžio atsinaujinimui, priklauso nuo kiekvieno paciento situacijos.

„Jei kalbame apie ikivėžinius pakitimus, 2-3-4 mėnesiai lemiamos reikšmės tikrai neturės, kadangi ikivėžiniai pakitimai tuo ir skiriasi nuo vėžinių, kad jie neturi savybės plisti į kitus organus. Onkologinių pacientų, kurių būklė stebima po gydymo, istorijos ir ligos individualios. Jei svarstome klausimą, kaip greitai žmogui reikia pasitikrinti, labai svarbu, kaip seniai liga diagnozuota. Didelis skirtumas, ar žmogus susirgo prieš metus ar prieš 10 metų. Jeigu jis tikrinasi kartą per metus ir sirgo prieš 10 metų, jo ligos atsinaujinimo tikimybė maža, bet jei sirgo prieš metus – atsinaujinimo tikimybė jau kitokia“, – sako NVI dirbanti gydytoja R.Vansevičiūtė-Petkevičienė.

Pasak NVI Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėjos R.Vansevičiūtės-Petkevičienės, ligos rizikos skirtingos. „Labai priklauso nuo to, kokioje stadijoje buvo nustatyta liga, kokia jos histologinė forma, kokio organo tai liga, kokio amžiaus pacientas, taigi tam mes ir sukūrėme vadinamąjį pacientų rūšiavimą, – sako gydytoja R.Vansevičiūtė-Petkevičienė, – NVI sumažėjo konsultacijų, kada žmogus gali atvykti, jos tapo nuotolinėmis, dieną prieš planinę registraciją gydytojas skambina pacientui, kalba su juo, žinodamas jo ligos istoriją – koks paciento amžius, kada gydytas, kokia ligos forma, kokia rizika, klausia, kaip jaučiasi. Aptardamas jo savijautą ir sprendžia, ar būtina atvykti dabar, ar gali konsultaciją atidėti.“

Sveikatos priežiūra bus atstatoma palaipsniui

NVI Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja R.Vansevičiūtė-Petkevičienė pabrėžia, kad ir atšaukus karantiną konsultacijos nusikels vėlesniam laikui – nuo karantino pradžios kaupiasi pacientų eilė, jau dabar konsultacijoms pacientų užrašyta iki liepos. „Medicininė pagalba atsistatys laipsniškai. Tie pacientai, kurie laukia nuo kovo, nepaklius iš karto, nes yra susirinkę ir kitų pacientų. Tie laikotarpiai gali būti ir ilgesni, daug priklauso ir nuo žmogaus, jei jis kreipsis į savo šeimos gydytoją ir išsakys savo skundus arba jeigu jis yra stebėsenoje ir kreipsis į savo onkologą, praneš, kad kažkas pasikeitė. Tą ir raginame daryti, ypač tuos pacientus, kurių konsultacija buvo atidėta“, – sako gydytoja R.Vansevičiūtė-Petkevičienė.