Ajurvedinė jogos terapija – „pasyvi“ joga
Ajurvedinė jogos terapija yra nauja sveikatinimo rūšis Lietuvoje. Šeimos gydytoja Žaneta Genutienė yra vienintelė sertifikuota šios terapijos specialistė Lietuvoje. Ji sako, kad ajurvedinę jogos terapiją galima pavadinti pasyvia joga: „Jogos terapeutas per asmeninę sesiją žmogui, kuris guli ant čiužinio, daro jogos tempimus, per kuriuos ištempiami raumenys, sąnariai, atpalaiduojamas kūnas, pagerėja kraujotaka“, – sako jogos terapeutė.
Tokios terapijos metu asanas – jogos pratimus – daro ne pats žmogus, o terapeutas už jį: „Jogos asanos yra tam tikra kūno padėtis atsisėdus ar atsistojus, kurioje reikia kvėpuoti ir būti. Tas pats ir jogos terapijoje, tik asaną už žmogų darau aš, ištempiu jį ir tada žmogus kvėpuoja. Tempimas vyksta maksimaliai, kiek leidžia kūnas“, – pasakoja Ž.Genutienė.
Svarbus kvėpavimas
Ajurvedinės jogos terapijos metu pacientas nėra visiškai pasyvus, jo darbas – tinkamai kvėpuoti. Pasak jogos terapeutės Ž.Genutienės, užsiėmimo sėkmė 50 proc. priklauso nuo žmogaus kvėpavimo, 50 proc. – nuo terapeuto, kuris per giluminį raumenų masažą ir tempimą atkuria organizmo būklę.
Jogos terapeutė pasakoja, kad iš pradžių žmones reikia išmokyti kvėpuoti: „Mūsų žmonės netaisyklingai kvėpuoja, tik vienu trečdaliu plaučių. Terapijoje reikalingas giluminis kvėpavimas – giliai įkvėpti ir iškvėpti. Giliai kvėpuojant daugiau deguonies patenka į kraują, daugiau aprūpinami organai, sąnariai, raumenys, kvėpavimo metu žmogus nurimsta. Ajurvedinė jogos terapija kartu yra ir proto nuraminimas“, – sako Ž.Genutienė.
Ajurvedinės jogos terapijos poveikis
Ajurvedinę jogos terapiją galima daryti profilaktiškai, norint prasitempti, pajusti kūno lengvumą. Bet dažniausiai į tokią terapiją ateina žmonės, norintys susitvarkyti kokias nors sveikatos bėdas. Pirmo seanso metu terapeutė atlieka kūno diagnostiką, atpažįstamos probleminės vietos, kurios bus akcentuojamos terapijos metu.
„Profilaktikai ajurvedinės jogos terapijos užtenka du kartus į mėnesį, bet dažniausiai žmonės kreipiasi dėl stuburo problemų. Sveiko suaugusio žmogaus stuburo dar nemačiau. Taip pat kreipiasi dėl sąnarių, galvos skausmų, pečių juostos, kaklo įtampos. Stuburas yra mūsų organizmo ašis, jogos terapijos metu stuburas atstatomas į jo fiziologinę vietą, tada pagerėja viso kūno lankstumas, išnyksta sąnarių problemos“, – pasakoja šeimos gydytoja, dirbanti ir ajurvedinės jogos terapeute.
Netaisyklingai atliekamos jogos pavojai
Ž.Genutienė sako, kad ajurvedinės jogos terapijos pranašumas prieš savarankiškai žmogaus atliekamą jogą yra tas, kad terapeutas asanas atlieka taisyklingai, pažinodamas žmogaus kūno anatomiją ir įsigilindamas į konkretaus žmogaus bėdas ir poreikius. „Kai pats žmogus jogą daro, jis turi taisyklingai daryti. Labai retai jogos mokyklose moko taisyklingai daryti. Jogos terapeutas kūno padėtį sudėlioja teisingai, nepertempdamas ir nepažeisdamas“, – sako Ž.Genutienė.
Pasak jogos terapeutės, įvairiuose jogos kursuose ir grupiniuose užsiėmimuose nėra individualaus dėmesio kiekvienam žmogui: „Kai to nėra, kiekvienas darome, kaip suprantame. Pati esu buvusi kai kuriose mokyklose ir išeidavau su nugaros skausmais. Dėl to, kad asanos buvo netaisyklingai daromos. Ir jos daromos per anksti, kūno dar joms neparuošus. Indijoje labai rimtai į tai žiūrima, kokius 5 metus pradedantieji ten nedaro asanų, o daro labai lengvus pratimus – sąnarių išmankštinimą, atpalaidavimą ir tik tada eina į gilesnius vandenis. O pas mus vos ateini, jau ant galvos stato. Ir sužaloja“, – teigia Ž.Genutienė.
Šeimos gydytoja dirbanti ajurvedinės jogos terapeutė pasakoja, kad nemažai pacientų po jogos kursų ateidavo su nugaros, kelio skausmais. Tai reiškia, kad asanos būdavo atliekamos netaisyklingai.
Judėjimas yra gyvybės pagrindas
Jogos naujokams šeimos gydytoja ir ajurvedinės jogos terapeutė pataria nebandyti atlikti jogos pratimų savarankiškai, žiūrint jogos mokytojų įrašus „Youtube“: „Tie žmonės, kurie jau anksčiau praktikavo jogą, ir žino kaip, gali daryti. Bet jeigu žmogus pirmą kartą apskritai bando daryti jogą per „Youtube“, tai yra 99 proc., kad jis susižalos kūną. Mūsuose siekiama perfekcionizmo. Visi norime kuo daugiau, o tam tikrus sąnarius atlenkti, tam tikrus raumenis ištempti reikia palaipsniui, ne iš karto, gali būti pertempiamas kūnas“, – sako gydytoja.
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad judėjimas yra mūsų gyvybės pagrindas, dėl to būtina kasdien atlikti 10-15 minučių mankštą: „Atsikėlus ryte, išgerkite 2 stiklines šilto vandens su citrina, galite įberti ciberžolės. Tada mankšta – prasitempiate, kiekvieną sąnariuką nuo piršto, riešo, alkūnės ir t.t. Galima pasižiūrėti tempimo pratimus laidose arba patiems prasitempti. Ir, aišku, būtinai išeiti į lauką, praeiti miške 3-4 kilometrus“, – teigia šeimos gydytoja.
Užsiregistruoti pas šeimos gydytoją Žanetą Genutienę galima ČIA
