Intensyviosios terapijos skyrius / Shutterstock nuotr.

Kaip nuotolinę mediciną galima pritaikyti intensyviojoje terapijoje?

Monika Kairiene
Publikuota: 2020-06-09 13:45
COVID-19 pandemijos metu visame pasaulyje sparčiai plėtėsi nuotolinės medicinos paslaugos – įvairių sričių gydytojai gali sėkmingai konsultuoti telefonu. Nuotolinę mediciną galima pritaikyti ir intensyviojoje terapijoje. Kaip tai atrodo, pasakoja VUL Santaros klinikų II anesteziologijos-reanimatologijos skyriaus vedėjas dr. Robertas Samalavičius.
Kelių žmonių komanda stebi kelis šimtus pacientų

VUL Santaros klinikų II anesteziologijos-reanimatologijos skyriaus vedėjas dr. Robertas Samalavičius sako, kad nuotolinė medicina intensyviosios terapijos skyriuose vis labiau taikoma JAV. Pasak R.Samalavičiaus, dabartinės galimybės leidžia kelių žmonių komandai nuotoliniu būdu stebėti net kelių šimtų ligonių, esančių intensyviosios terapijos skyriuose, būklę. JAV ligoninėse duomenys iš monitorių prie ligonių lovų keliauja į specialų centrą, kuriame budi gydytojas.

„Duomenys monitoriuje prie ligonio lovos stebimi ir tame centre. Gydytojas iš to centro pasirengdamas darbui peržiūri visų ligonių duomenis ir tuomet, kai įsijungia koks nors aliarmas – saturacija, elektrokardiograma, kraujo spaudimas. Gydytojas gali žiūrėti bendrai visų ligonių duomenis arba gali prisijungti prie konkretaus ligonio monitoriaus. Gydytojas taip pat gali prisijungti prie didelės raiškos kameros, esančios prie ligonio lovos, yra ir mikrofonas. Gydytojas iš savo patalpos, kuri gali būti už šimto kilometrų, gali pasikalbėti su ligoniu, su slaugytoju“, – pasakoja gydytojas anesteziologas-reanimatologas R.Samalavičius.

Pasak R.Samalavičiaus, tokiu būdu JAV dirbantis gydytojas – tarsi oro kontrolės dispečeris: „Jie mato visus monitorius, parodymus, turi visus laboratorinių tyrimų duomenis, budėjimas vyksta kaip aviadispečerių. Kabinete būna du gydytojai, farmakologas ir medicinos sesuo, kuri užsiima logistika. Ši komanda prižiūri 200 ligonių“, – sako gydytojas anesteziologas-reanimatologas R.Samalavičius.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Samalavičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Samalavičius. Asmeninio archyvo nuotr.

Aukščiausio lygio paslauga pacientams

Nuotolinės medicinos pritaikymas intensyviojoje terapijoje pacientui leidžia gauti aukščiausio lygio paslaugas. Sujungti rajoninių ligoninių intensyviosios terapijos skyrius į vieną tinklą galima būtų ir Lietuvoje.

„Tarkime, Lietuvoje yra Šalčininkų ligoninė ir Santaros klinikos. Galvotume, kad Santarose dirba labiau patyrę specialistai. Sujungus intensyviosios terapijos skyrius, pacientai Šalčininkuose gautų vienodą pagalbą kaip ir Santarose. Pacientą, kur jis bebūtų, mažoje ligoninėje prižiūrėtų tas pats aukščiausio lygio specialistas. Privalumas tas, kad visi pacientai gauna aukštos kokybės paslaugą“, – sako gydytojas anesteziologas-reanimatologas R.Samalavičius.

Medikams – didesnis atlygis

Nuotolinė intensyvioji terapija galėtų spręsti ir gydytojų darbo užmokesčio klausimą: „Tie patys gydytojai prižiūri ligonius tiek centrinėse ligoninėse, tiek mažose periferinėse ligoninėse. Tokia metodika šiek tiek ekonomiškesnė, gydytojų mažiau reikia, nes jie gali prižiūrėti daugiau ligonių. Jei tas gydytojas atlieka kelių gydytojų darbą, tai jo uždarbis gali būti didesnis, – teigia R.Samalavičius, – medikams darbas intensyvesnis, nes vienas dalykas yra prižiūrėti šešis ligonius, kitas dalykas – prižiūrėti šimtą.“

Paciento stebėjimas per atstumą

VUL Santaros klinikų anesteziologas-reanimatologas R.Samalavičius sako, kad nepaisant kai kurių trūkumų, galima sėkmingai stebėti sunkios būklės pacientą per atstumą: „Viską matai per prietaisus, matai monitorių, bet nematai ligonio, gali matyti per vaizdo kameras, bet tai nėra tas pats. Pacientas žino, kad bendrauja ne su gydytoju, kuris stovi šalia jo lovos, o su gydytoju, kuris yra už 100 km. Yra tam tikrų niuansų, nelieka gydytojo buvimo arti, bet visada yra gydytojų pagalbininkų, – sako R.Samalavičius, – nebūtinai daktaras turi būti visada šalia ligonio lovos. Šiais laikas daugelį sprendimų priimame, remdamiesi laboratorijos tyrimais, echoskopija, rentgeno vaizdais.“