Prof. S.Čaplinskas: kaip vakcina žmogaus organizme padės kovoti su COVID-19 ligos sukėlėju
Saulius Čaplinskas / Asmeninio albumo nuotrauka
Kaip užsikrėtęs organizmas kovos su virusu, pasak gydytojo, priklauso nuo dviejų faktorių. Pirma, nuo to, kiek daug viruso žmogus gavo iš sergančiojo.
„Čia jau gali padėti kaukė, kokios būklės yra nosies gleivinė, ar nėra per daug išsausėjusi, ar ji fiziškai nepraleidžia viruso prie ląstelių. Dėvintis kaukę žmogus viruso tikrai gaus mažiau. Sveika, drėgna nosies gleivinė, jeigu joje yra pakankamai gleivių, šepetėliai gerai veikia, gal to ir užteks apsisaugoti, kad virusas nepatektų į organizmą“, – sako prof. S.Čaplinskas.
Mediko teigimu, tiems, kuriems tokios apsaugos neužtenka, jau yra svarbu, kad įsijungtų žmogaus imuninė sistema. „Čia ir yra esmė. Tol, kol imuninė sistema išmoks, kol pradės kovoti su šiuo virusu, kol pagamins pakankamą kiekį antikūnų ir imuninių ląstelių, virusas gali pakenkti žmogaus organizmui taip, kad išsivystys klinika. Gali vystytis komplikacijos tiems, kurie turi chroninių sunkių ligų. Kitaip sakant, prarandamas laikas, kol organizmas išmoksta kovoti prieš ligos sukėlėją“, – pastebi gydytojas.
Medikas teigia, kad vakcina sutaupo laiko. Organizmas jau būna pasirengęs, iš karto įsijungia antikūnai, atminties ląstelės, paprasčiausiai žmogus nespėja susirgti, virusas nespėja jo susargdinti. Ir nesusargdina 95 proc. atvejų, kitaip sakant, toks yra vakcinos efektyvumas.
„Dar nėra aišku, kiek laiko ši apsauga po skiepo išliks žmogaus organizme. Gali būti, kad ji išliks tik vienerius metus, o gal visgi užteks atminties ląstelių ir keliems metams ar net dešimtmečiui. Todėl atsakyti į klausimą, ar reikės revakcinuotis kitais metais, ar kas dvejus ar trejus metus, šiandien pasakyti dar negalima“, – mintimis dalinasi profesorius.
Šiandien vienas dažniausiai užduodamų klausimų: kokia yra „Pfizer-BioNTech“ COVID-19 vakcinos sudėtis? Apie tai profesorius S. Čaplinskas rašo savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Profesoriaus Sauliaus Čaplinsko infografikas.
Tai SINTETINĖ VAKCINA, kurios sudedamosiomis dalys ir jų funkcijos yra:
VEIKLIOJI DALIS
Sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą.
iRNR neša žinutę žmogaus ląstelėms, kokius specifinius viruso baltymus jai reikia gaminti, kad šie baltymai sukeltų imuninį atsaką į koronavirusą (SARS-CoV-2). iRNR – nestabili molekulė, todėl vakcinos trasportavimui ir laikymui reikia -70 °C šaldiklių.
LIPIDAI
– (4-hydroxybutyl)azanediyl)bis(hexane-6,1-diyl)bis (ALC-3015)
– (2- hexyldecanoate),2-[(polyethylene glycol)-2000]-N,N-ditetradecylacetamide (ALC-0159)
– 1,2-distearoyl-snglycero-3-phosphocholine (DPSC)
– Cholesterolis
Tai keturi skirtingų vandenyje netirpių riebalų molekulių (lipidų) pavadinimai. iRNR molekulė nestabili ir lengvai suardoma organizmo fermentų, todėl ji inkapsuliuota (įterpta) į lipidines nanodaleles. Lipidų sudėtis gerai apgalvota: vieni iš jų dėl priešingo krūvio stipriai suriša iRNR molekulę, kiti – sudaro liposomos erdvinę struktūrą, kurioje ir yra iRNR. Vakcinai lipidai suteikia balsvą atspalvį, jie padeda pernešti ir apsaugoti iRNR. Ši sudedamoji dalis alerginę reakciją sukelia itin retai.
DRUSKOS
– Kalio chloridas
– Vienbazis kalio fosfatas
– Natrio chloridas
– Bazinis natrio fosfato dihidratas
Tai vakcinos sudėtyje esančių keturių druskų pavadinimai. Šių druskų mišinys formuoja fosfatinį buferinį druskos tirpalą (PBS – „phosphate-buffered saline“), palaikantį fiziologinį vakcinos pH. Jis plačiai naudojamas įvairiose injekciniuose preparatuose.
CUKRUS
– sacharozė
Tai tas pats cukrus, kuriuo saldiname kavą ar arbatą. Čia jis tarnauja kaip krioprotektorius, užtikrinantis, kad ypač šaltai saugomos lipidinės nanodalelės nesuliptų ir neprisikabintų prie įpakavimo paviršiaus.
Vakcinoje NĖRA:
gyvo ar susilpninto viruso, žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo, kiaulienos produktų, mikroschemų.
