Lietuva neketina laikinai stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina
Danija ketvirtadienį pranešė dviem savaitėms stabdanti skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, nes kai kuriems pacientams suleidus šio preparato kraujyje susidarė krešulių.
Vis dėlto šalies pareigūnai atkreipė dėmesį, kad toks sprendimas yra prevencinis, nes šiuo metu nenustatytas priežastinis ryšys tarp vakcinos ir krešulių.
Panašų sprendimą vėliau priėmė ir Norvegija ir Islandija.
Savo ruožtu Italija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą viena „AstraZeneca“ vakcinų siuntą, tačiau ne ta pačia, dėl kurios tokį sprendimą priėmė Austrija, Lietuva bei kelios kitos ES šalys.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė sustabdžiusi skiepijimą viena „AstraZeneca“ vakcinos serija, gavusi informacijos iš Austrijos institucijų apie pavojingus šalutinius poveikius.
Pati Austrija šią savaitę laikinai sustabdė skiepijimą ABV5300 serijos „AstraZeneca“ vakcinų siunta po to, kai viena 49-erių moteris dėl kraujo krešėjimo sutrikimų mirė, o kitai 35 metų moteriai išsivystė plaučių embolija.
Dėl šių reakcijų atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti priežastinį ryšį.
Europos vaistų agentūra (EVA) savo ruožtu teigia, kad preliminarus tyrimas parodė, jog „AstraZeneca“ vakcinų partijai negalima priskirti kaltės dėl šios moters mirties.
Be to, EVA sako, kad pasiskiepijusiems asmenims kraujo krešulių susidarymo rizika veikiausiai nepadidėja.
„Šiuo metu turima informacija rodo, kad tromboembolijos atvejų skaičius tarp paskiepytų žmonių nėra didesnis negu bendroje populiacijoje“, – nurodo agentūra.
Ji taip pat teigė, „tęsianti savo vertinimą (…) ir toliau kiek įmanoma greičiau skelbsianti atnaujinimus“.
Šalyje šiuo metu Lietuvoje naudojamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos COVID-19 vakcinos: „Pfizer“ ir „BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“.
