Gydytoja ginekologė: „Nutukimas – viena priežasčių, kodėl moterys nepastoja“
Hormonų disbalansas – pirmoji grandis, veikianti vaisingumą
Nutukimas tiesiogiai veikia hormoninę sistemą. Nutukimas, insulino rezistencija ir policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – trys susijusios grandys, kurios viena kitą sustiprina.
„Nutukimas sąlygoja insulino rezistenciją ir hiperinsulinemiją, o dėl to padidėja kiaušidžių androgenų gamyba. Kepenys ima gaminti mažiau lytinius hormonus surišančio baltymo, todėl kraujyje daugėja laisvų androgenų. Tai savo ruožtu lemia kiaušidžių disfunkciją, menstruacijų bei ovuliacijos sutrikimus ir nevaisingumą. Susidaro užburtas ratas, kuriame viena grandis stiprina kitą“, – aiškina gydytoja.
PKS diagnozuojamas iki 10 procentų vaisingo amžiaus moterų, tačiau daug dažniau jį lydi antsvoris ar nutukimas – net 50–70 procentų šių moterų turi per didelį kūno svorį, o 50–90 procentų – ir insulino rezistenciją. Visa tai ne tik apsunkina natūralų pastojimą, bet ir didina ilgalaikių ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas ar širdies ir kraujagyslių sutrikimai, riziką. Šis hormoninis disbalansas tampa viena dažniausių priežasčių, kodėl nutukimas tiesiogiai susijęs su vaisingumo problemomis.
Anot gydytojos, taip pat labai svarbu tai, kad nutukimas ženkliai blogina ir pagalbinio apvaisinimo (IVF) rezultatus – reikia daugiau stimuliacijos dienų, didesnių vaistų dozių, daugėja išlaidų. Procedūrų metu gaunama daugiau nebrandžių kiaušialąsčių, mažesnis apsivaisinimo dažnis, stebima prastesnė embrionų kokybė ir daugiau pačių procedūrų komplikacijų. Klinikinis nėštumo dažnis antsvorį turinčioms ir nutukusioms moterims po pagalbinio apvaisinimo yra net iki 4 kartų mažesnis negu normalaus svorio moterims.
Beje, vyrų vaisingumas taip pat nukenčia. Mažesnis testosterono kiekis, blogesnė spermos kokybė – tai irgi nutukimo pasekmės.
Sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti
Nutukimas veikia ne tik pastojimo tikimybę, bet ir nėštumo eigą. Anot R. Žiobakienės, tyrimai rodo, kad nutukusios moterys 2–3 kartus dažniau susiduria su nevaisingumu, o net pastojus nėštumas dažniausiai būna sudėtingesnis: nustatyta, kad gestacinio diabeto tikimybė nutukusioms moterims išauga iki aštuonių kartų, nėštumo hipertenzijos rizika didėja 2,5 karto, o skubių Cezario pjūvių – tris kartus.
„Nutukusios moterys 2–3 kartus dažniau susiduria su nevaisingumu, o net pastojus – nėštumo eiga dažniausiai būna sudėtingesnė. Tokiais atvejais kyla ne tik didesnė komplikacijų, bet ir persileidimų rizika“, – pabrėžia R. Žiobakienė.
Svorio mažinimas – realus būdas atkurti vaisingumą
Vis dėlto net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti teigiamą poveikį, priduria R. Žiobakienė. Kad įvertintų, nuo ko pradėti, gydytojai rekomenduoja pirmiausia pasitikrinti kūno masės indeksą (KMI) – tai leidžia įsivardyti situacijos rimtumą ir suprasti, kokios pagalbos gali reikėti. Patogią KMI skaičiuoklę galima rasti tinklalapyje manosvoris.lt.
„Pakanka sumažinti kūno svorį vos penkiais procentais – ir beveik pusei moterų atsistato mėnesinių ciklas, trečdaliui pavyksta pastoti savaime. Tai reiškia, kad net ir mažas pokytis gali turėti labai didelį poveikį hormoninei pusiausvyrai“, – sako gydytoja.
Moksliniai duomenys rodo, kad 10 procentų svorio sumažėjimas gali iki 70 procentų padidinti tikimybę pastoti be pagalbinio apvaisinimo technologijų. Tai įkvepiantis priminimas, jog kelias į vaisingumo atkūrimą prasideda nuo pirmųjų, net ir nedidelių, pokyčių.
Nors visuomenėje vis dar gaji mintis, kad nutukimas yra valios klausimas, gydytojų praktika rodo, kad vien mitybos ir fizinio aktyvumo dažnai neužtenka, ypač esant hormonų disbalansui ar ilgai trunkančiam nevaisingumui. Pasak gydytojos, tik įtraukus ir kitus pagalbos būdus – psichologinę paramą, miego higieną, motyvacinę terapiją bei, kai reikia, medikamentinį gydymą – galima tikėtis ilgalaikio rezultato.
„Jei vien dietos ir fizinio aktyvumo pakaktų, nekalbėtume apie nutukimo epidemiją. Ši liga reikalauja kompleksinio požiūrio – kaip ir kitos lėtinės būklės, ji turi būti gydoma sistemiškai, pradedant nuo priežasčių, o ne tik nuo pasekmių“, – sako gydytoja R. Žiobakienė.
Vienas šiuo metu efektyviausių medikamentinio gydymo būdų – GLP-1 receptorių agonistai, kurie padeda sumažinti kūno svorį ir teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą, mažina insulino rezistenciją ir net širdies-kraujagyslių ligų riziką.
„JAV atliktas tyrimas parodė, kad daliai moterų, pradėjusių šį gydymą, pagerėjo ne tik sveikata, bet ir pasitikėjimas savimi – net 17 procentų jų įsigijo naujų drabužių, kad galėtų džiaugtis savo kūnu, o 12 procentų – ėmė dažniau eiti į pasimatymus“, – pabrėžia R. Žiobakienė.
Gydytoja pabrėžia, kad sumažinus svorį kartu mažėja ir 2 tipo diabeto, metabolinio sindromo, širdies ligų bei net trijų vėžio rūšių – endometriumo, krūties ir storosios žarnos – rizika. Taip pat pagerėja miegas, atsiranda daugiau energijos, mažėja nerimo ir depresijos simptomai.
Svorio korekcija tapo raktu į motinystę
Vienas iš gydytojos praktikos pavyzdžių puikiai iliustruoja, kaip tikslingai taikoma svorio korekcija gali tapti raktu į motinystę. Pacientė – 33 metų moteris, kurios kūno masės indeksas siekė 38. Ji dvejus metus bandė pastoti, buvo diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas, ovuliacija nevyko, o visi taikyti gydymo protokolai nedavė rezultato.
„Pacientė labai norėjo pastoti natūraliai, tačiau dėl nepakankamo kiaušidžių atsako į ovuliacijos stimuliaciją tai nepavyko. Ji buvo nukreipta svorio korekcijos programai, ir jau po šešių mėnesių, numetus 21 kilogramą, atsistatė mėnesinių ciklas, grįžo ovuliacija, o po dar dviejų mėnesių – moteris natūraliai pastojo“, – pasakoja gydytoja.
