Psichoterapeutas Algirdas Talijūnas: „Santykiai yra darbas, bet jis gali teikti malonumą“

Santykiai – tarp artumo poreikio ir artumo baimės

„Į psichoterapiją dažnai atveda skausmingai nutrūkę santykiai, nesusikalbėjimas, vienišumo jausmas, noras sukurti gerus asmeniškus intymius santykius. Kalbu apie artumo poreikį ir artumo baimę. Abu jausmai gali būti greta“, – sako psichoterapeutas A. Talijūnas.

Pasak jo, kliūtimi harmoningiems santykiams neretai tampa pasikartojantys mąstymo ir elgesio modeliai. Narciziškas žmogus trokšta įvertinimo, bet bijo kritikos, depresiškas – nuolat padeda kitiems, tačiau kaltina save, isterinio tipo žmogus yra labai emocingas, kovoja dėl meilės, nors bijo nuo jos „nudegti“. O šizoidiškas asmuo apskritai vengia artumo ir emociškai atsitraukia.

„Šie bruožai gali trukdyti kurti harmoningus santykius, tačiau jų sveikos formos gali tapti stiprybėmis – narciziškumas suteikia ambicijų, depresiškumas leidžia užjausti, isteriškumas suteikia santykiams šilumos, o obsesiškumas padeda susikoncentruoti į detales“, – aiškina psichoterapeutas.

Ilgalaikiai santykiai – kas juos išlaiko?

Pasak A. Talijūno, santykiai nėra vien jausmas – tai nuolatinis darbas. „Pritariu populiariam posakiui, kad santykiai yra darbas. Bet darbas, kaip ir santykiai, gali teikti malonumą. Malonumo būti kartu turi būti pakankamai daug. Jei atsiranda daugiau kaltinimų ar kančios, santykius reikia gydyti“, – pabrėžia specialistas.

Anot jo, ilgalaikius ryšius palaiko pagarba, bendros vertybės, kantrybė, domėjimasis vienas kitu, gebėjimas kartu atlaikyti išbandymus. Labai svarbus emocinis artumas ir intymumas.

Vienišumo epidemija: kodėl sunku susirasti antrąją pusę?

Šiandien vis garsiau kalbama apie vienišumo epidemiją. Ar dėl to kalti socialiniai tinklai ir pažinčių programėlės?

„Vienišu galima jaustis net būnant šeimoje. Tačiau susirasti antrą pusę išties yra didelis iššūkis. Yra patrauklumo ir seksualumo paslaptis. Partnerio radimas priklauso ir nuo vidinio pasirengimo sutikti kitą, drąsos įsimylėti, pasitikėti kitu. Kitas dalykas yra sutikti tą kitą, kuris tinka mums ir yra pasiruošęs rizikuoti susitikti, prisirišti, pamilti. O šiandien daug žmonių vengia skaudžių patirčių kartojimosi“, – sako A. Talijūnas.

Pasak psichoterapeuto, vienišumą lemia pasikeitusi darbinė ir gyvenamoji aplinka, kultūrinės tradicijos, žmogišką ryšį atstoja pakaitalai: „Klientai sako, kad iš socialinių tinklų gauna daug pigaus dopamino. Socialiniai tinklai ir pažinčių programėlės pridengia vidines problemas. Priklausomybė nuo jų tampa sprendimu: nebereikia jausti nemalonaus nerimo, išgyventi nemalonių jausmų. Pažinčių programėlės turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Visgi leistis į naują pažintį reikia drąsos, baisu būti atstumtu ar įskaudintu. Turint blogos patirties baisu ją pakartoti.“

Psichoterapija – kelias į save ir sveikus santykius 

Psichoterapeutas A. Talijūnas pabrėžia, kad per pastaruosius 10 metų pasikeitė žmonių požiūris į psichoterapiją: „Žmonės labai išdrąsėjo. Daug jaunų žmonių domisi savo pačių psichika, nebebijo kreiptis pagalbos, kai reikia spręsti psichologines problemas. Jie daug labiau edukuoti, išmanantys. Tokiems žmonėms, kurie domisi savo mąstymu, jausmais, santykiais, yra daug lengviau padėti. Jauni, intelektualūs, gebantys bendrauti žmonės yra sėkmingi, o psichoterapija jiems tampa investicija į savo asmeninį augimą.“

Kaip psichoterapija prisideda prie asmeninio augimo? Pasak A. Talijūno, psichoterapija padeda žmonėms įveikti emocinius, elgesio ir psichologinius sunkumus. Ji leidžia pacientams geriau suprasti save, spręsti problemas ir stiprinti savo psichinę būseną:

• padeda keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį;
• skatina savęs pažinimą ir asmeninį augimą;
• padeda geriau suprasti savo jausmus, įveikti stresą, pagerinti santykius su kitais, pagerinti gyvenimo kokybę.

„Viskas prasideda nuo pažinties – ne tik su terapeutu, bet ir su savimi pačiu“, – sako psichoterapeutas Algirdas Talijūnas. Pasak jo, psichoterapinis ryšys suteikia žmogui naują praktinį patyrimą, kuris yra svarbesnis už vien teorinį žinojimą.

Terapijoje sukuriama saugi erdvė pokalbiui. Laikomasi ribų, todėl žmogus gali drąsiau tyrinėti savo jausmus. Remiamasi mokslu, tačiau ne mažiau svarbus ir intuityvumas – gebėjimas pajausti kitą. Už kiekvieno simptomo slypi priežastis, o ją suvokus atsiranda įžvalgos ir prasmė.

„Psichoterapiją galima palyginti su kelione. Pokyčiai vyksta palaipsniui: nyksta simptomai, keičiasi bendravimo kokybė, lavėja mąstymas“, – teigia specialistas.

Terapeutas čia tampa simboliniu veidrodžiu padedančiu pamatyti save ir  stiprių emocijų talpintoju. Tai leidžia saugiai išbūti su sunkiais jausmais. Psichoanalizė leidžia atsekti nerimo ar baimių šaknis, o jos dažnai kyla iš praeities patirčių, kurių žmogus instinktyviai vengia.

Kada rinktis individualią, o kada – porų terapiją?

Pasak psichoterapeuto, naudinga tiek individuali, tiek porų terapija. Net jei vienas partnerių nenori dalyvauti bendrame psichoterapiniame procese, individuali terapija duoda savo rezultatų ir keičia santykių dinamiką, nes, keičiantis vienam žmogui, keičiasi ir kitas. 

„Individuali terapija suteikia žmogui maksimalų laiką sau.  Žmogus individualiai gilinasi į save, į savo santykius, patirtis, perspektyvas ir dabartį. Į porų terapiją ateinama tada, kai santykiai įstringa krizėje, kai nepavyksta susikalbėti“, – aiškina psichoterapeutas.

A. Talijūno teigimu, trečio, neutralaus žmogaus buvimas padeda porai atkurti dialogą ir suvokti, ar jie nori likti kartu, ar išsiskirti. „Patys klientai nusprendžia, ką daryti toliau. Terapeutas nepriima sprendimo už juos. Tiesiog konsultacijų metu ateina gilesnis žinojimas ir supratimas. Dažnai būna paslapčių, nutylėjimų, apie kuriuos sunku kalbėti. Geras rezultatas yra tada, jei konsultacijos atkuria norą dalintis, bendradarbiauti, domėtis vienas kitu. Sumažėja kaltinimų, atsiranda jausmas, kad kažkas mane supranta, gerbia. Atsigręžiama į savo tapatybę, poreikius, atkuriamas pasitikėjimas partneriu“, – priduria A. Talijūnas.

Psichoterapija, anot specialisto, yra kaip kelionė, kurioje svarbiausia – atradimai ir vidiniai pokyčiai. Ši kelionė padeda ne tik geriau pažinti save, bet ir kurti brandesnius, gilesnius santykius su kitais. Neverta užmiršti, kad mūsų artimųjų ir mūsų sėkmė priklauso nuo gero ryšio su žmonėmis.

Reklama