Psichoterapeutas A. Talijūnas: užspaustos emocijos turi įtakos daugelio ligų atsiradimui
Portale manodaktaras.lt su psichoterapeutu kalbamės apie tai, kuo šiuolaikinė psichoterapija skiriasi nuo tiesiog kokybiško bendravimo su draugais, kaip vyksta terapinis procesas, kokios yra aktualiausios temos ir kada metas kreiptis į specialistus.
Kodėl žmogui yra reikalinga psichoterapija?
Priežastys būna pačios įvairiausios. Viena iš jų gali būti atostogos. Vasarą žmonės stresuoja, kai reikia jas planuoti, laikinai palikti darbus ar į juos sugrįžti. Patiria chaoso jausmą, atrodo, griūva nusistovėjęs ritmas, tvarka. O nusistovėjusio ritmo pasikeitimas dažnai į paviršių iškelia gerai užmaskuotas problemas.
Dažnai žmonės kreipasi į pscihoterpeutą:
- kai jaučia nerimą, įtampą, paniką
- kai griūna asmeniniai santykiai
- kai jaučiasi vieniši – tiek jauni, tiek vyresni
- norėdami atgauti savo gyvenimo kontrolės jausmą
- norėdami įgyti daugiau vidinės laisvės
- norėdami įveikti priklausomybes
- norėdami atstatyti savivertę ir savigarbą
- norėdami atrasti save
- dėl didelio savikritiškumo ir perfekcionizmo
- dėl palaikančios aplinkos trūkumo
- dėl didelio jautrumo aplinkinių žmonių vertinimams.
Dažnas kreipiasi, kai psichologiškai būna per sunku, nebetenkina gyvenimo kokybė. Kai būna išbandytos savarankiškos priemonės. Į pscihoterpeutą kreipiasi, nes nori gyventi geriau, tikisi įveikti kliūtis, kurios trukdo mylėti ir dirbti. Vieno ar dviejų pokalbių su psichoterapeutu nepakanka. Ilgailaikį poveikį gali suteikti ne vieną mėnesį ar metus trunkanti terapija.
Ar žmogus gali savarankiškai sau padėti arba su draugų pagalba?
Labai gerai, kai žmogus kalbasi su šeima, draugais, bet to nepakanka. Artimieji ir draugai gali jį tik padrąsinti, rekomenduoti psichoterapiją, ypač tuomet, jei patys turi panašios patirties. Artimo, patikimo asmens rekomendacija yra labai svarbi.
Daugeliui sunku prašyti pagalbos dėl įvairių priežasčių, tačiau kiekvienas nori būti suprastas. Pirmiausia svarbu pripažinti, kad yra kažkas, su kuo sąmoningai negaliu susitvarkyti. Save sunku pamatyti iš šalies.
Kuo psichoterapija skiriasi nuo tiesiog gero bendravimo?
Psichoterapija yra mokslas, padedantis gerai pažinti savo psichiką, patirtis, ypatumus. Psichoterapijoje sudaromos sąlygos saugiai tyrinėti save. Čia nėra patarimų ar moralizavimų, kaip reikia pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Čia padedama pačiam žmogui ieškoti atsakymų. Kartu tai yra stiprus emocinis ryšys, kuris yra griežtai profesinis: saugomos ribos ir yra aiškūs susitarimai su klientu.
Kokią įtaką žmogaus psichikai turi sunkumai ir krizės?
Įprasta galvoti, kad vaikystėje mus lydi meilė, švelnumas. Kartais tėvai dėl įvairių aplinkybių, savų traumų ir apkrovos negali pasirūpinti savo vaikais, pvz., mama serga, o tėčio nėra. Būna netektys, skyrybos – tai neabejotinai vaikui atsiliepia.
Ankstyvoji vaikystė, kurios dažnas neprisimena, yra labai svarbi. Jei sunkumai sėkmingai įveikiami, tai žmogų užgrūdina. Tokios krizės augina. Nuo vaikystės formuojasi saugumo jausmas ir pasitikėjimas savimi. Kai viskas klostosi gerai, atsiranda iniciatyva, organizuotumas, kompetencija.
Vaikystėje formuojasi prisirišimo jausmas, tačiau jis gali būti ir nesaugus, vedantis prie vengimo ar priešiškumo. Svarbu, kaip tėvai įveikia savo nerimą, kaip jie bendradarbiauja, kiek nerimo gali priimti iš savo vaiko. Sėkmingai vystydamiesi patys tampame pakankamai gerais tėvais, kurie gali pasirūpinti savo vaikais ir artimaisiais.
Atrodo, kad didelės įtakos psichologijai turi mūsų tėvai?
Taip. Mamos iš pradžių patenkina poreikius, o vėliau tą turime daryti patys. Didėja mūsų autonomija ir galimybės, kartu auga poreikiai ir keičiasi tikslai. Tėvai supažindina su išorine realybe, ribomis, ką galima daryti, o ko ne.
Save pažįstame per santykius su kitais. Taip formuojasi mūsų vidinis pasaulis, psichinis pajėgumas. Kai yra blogų patirčių, formuojasi nepasitikėjimas, uždarumas.
Kas pasikeitė šiuolaikinėje psichoterapijoje?
Nuo Froido laikų praėjo daugiau nei šimtas metų. Atėjo nauji mokslininkai, metodai, galimybės. Be to, žmonių gyvenimas keičiasi. Gera žinia ta, jog dabar daug geriau galime pažinti savo smegenis.
Jau aišku, kokios smegenų dalys atsakingos už mąstymą, pasaulio pažinimą, kokių neurotransmiterių pagalba ateina pasitenkinimo, ramybės, laimės jausmai. Mūsų smegenys yra neuroplastiškos ir nuolatos gali keistis.
Svarbu suprasti, jog rezultatus duoda tik nuosekli terapija ir ilgalaikis procesas. Labai svarbus savo jausmų ir emocijų supratimas.
Ką žmonės pasakoja psichoterapijos metu?
Kiekviena sesija yra unikali, mat kiekvienas žmogus turi savo unikalią patirtį ir tik jam svarbias temas. Augant pasitikėjimui, klientas gali kalbėtis su savo psichoterapeutu visomis įmanomomis temomis. O kalbama apie pačius asmeniškiausius, intymiausius dalykus.
Žinoma, psichoterapijoje yra konfidencialumo principas, t. y., tai, kas pasakyta, yra visiškai konfidencialu. Kiekvienas žmogus individualiai išgyvena savo patirtis ir nerimą, turi individualų nerimo ir nusiraminimo profilį. Terapijos eigoje žmogus gali koreguoti savo požiūrį.
Kokios temos aktualiausios šiuo metu?
Labai daug vienišumo ir santykių sunkumų. Žmonės turi skirtingus požiūrius pykčio ir seksualumo klausimais, siekia būti kartu ir atskirai, jausti savo ir kitų žmonių ribas. Dėl skaudžių patirčių dažnas bijo kurti naujus santykius ir tuo pačiu bijo likti vienišas.
Sunku pačiam žmogui pripažinti norą kontroliuoti kitus arba būti kontroliuojamu. Reikėtų paklausti savęs, kas yra sunkiau – būti su kitu ar su savimi? Siekiant santykių, galimos skirtingos pozicijos. Vieni baiminasi neatitikti kito žmogaus lūkesčių, prarasti svarbių asmenų palankumą, kitiems gi sunku rasti asmenis, kurie atitiktų aukštus jų standartus.
Kaip vyksta psichoterapinis procesas?
Psichoterapeutai kantriai ir atsargiai kartu su klientu tyrinėja psichinius procesus, patirtis ir reagavimą. Kaip jau minėjau, psichoterapijoje nėra dalinami patarimai. Svarbiausia, kad pats klientas geriau suprastų situaciją ir rastų būdų reaguoti kitaip.
Atsiranda nauji nerimo, baimės, sunkumų įveikos mechanizmai. Gyvenimas be nerimo, įtampos ir pokyčių neįsivaizduojamas. Tai vyko ir vyks. Psichoterapija ir yra tam, kad išmoktume gyventi su savo jausmais savo aplinkoje.
Kada patartumėte kreiptis pagalbos?
Kreiptis reikia tuomet, kai yra psichoterapijos poreikis ir motyvacija keistis. Žinoma, kuo greičiau žmogus kreipsis į psichoterapeutą, tuo bus geriau, bet kiekvienam reikia laiko įveikti savo abejones.
