PSA norma pagal amžių

Kam yra reikalingas PSA tyrimas?

Pasak gydytojo urologo, PSA yra prostatos ląstelių gaminamas baltymas, kurio gali padaugėti vyrams, sergantiems gerybiniu prostatos padidėjimu, prostatos uždegimu ar prostatos vėžiu.

„Šis kraujo tyrimas dažniausiai yra atliekamas, norint įvertinti galimą prostatos vėžio riziką. Taip pat PSA tyrimas gali būti naudojamas ir stebint tuos pacientus, kuriems jau nustatyta prostatos piktybinė liga, taikytas operacinis ar kitas vėžio gydymo būdas“, – teigė gydytojas onkologas M. Snicorius.

PSA norma pagal amžių

PSA norma kinta sulig amžiumi. Pastaraisiais metais mokslininkai vis intensyviau diskutuoja dėl PSA rodiklio normų pagal amžių. PSA lygis, specialisto teigimu, natūraliai didėja vyrui senstant, todėl kai kurie medicinos centrai, atsižvelgdami į vyro amžių, pakoregavo PSA standartus.

M. Snicorius paaiškino, jog jauno amžiaus vyrų iki 50 metų PSA rodiklis turėtų būti mažesnis nei 2 ng/ml, o vyresnių nei 50 m., viršijus 3–4 ng/ml, jau būtų reikalinga urologo konsultacija.

Pasaulyje žinoma Mayo klinika pacientams pateikia tokias PSA normas pagal amžių:

PSA normos padidėjimas

Vien tai, kad PSA lygis yra padidėjęs, pasak gydytojo urologo M. Snicoriaus, dar nereiškia, kad asmuo serga prostatos vėžiu. Paradoksalu, bet net jei PSA rodiklis ir yra normos ribose, nebūtinai reiškia, kad nesergate vėžiu.

„Kai kurių vyrų PSA lygis yra didesnis nei įprasta, o prostata sveika. Tokią painiavą sukelia tai, jog šis rodiklis kinta ne tik dėl vėžinių ląstelių aktyvumo prostatoje, bet ir dėl kitų veiksnių“, – paaiškino specialistas.

PSA rodiklios pokyčiams įtakos gali turėti:

• Gerybinė prostatos hiperplazija. Dažniausiai pasitaikanti būklė, dėl kurios gali padidėti PSA, yra nevėžinis prostatos padidėjimas. Prostatos audiniui didėjant, audinyje esančios ląstelės gamina daugiau PSA – kartais iki trijų kartų ir daugiau nei įprastai.
• Prostatitas. Dėl uždegimo ar infekcijos sudirginta prostata gali sukelti ląstelių produktų išsiskyrimą arba didesnio PSA kiekio nutekėjimą į kraują. Stipraus ūmaus prostatito atveju PSA rodiklis gali šoktelėti net dešimteriopai.
• Šlapimo takų infekcija. Panašiai kaip ir prostatito atveju, šlapimo takų infekcija gali padidinti PSA kiekį kraujyje.
• Ejakuliacija. Spermos išsiskyrimas gali sukelti laikiną PSA kiekio padidėjimą. Dėl šios priežasties kai kurie gydytojai pataria pacientams susilaikyti nuo lytinių santykių iki dviejų dienų prieš PSA tyrimą.
• Intervencijos. Šlapimo pūslės kateterio buvimas, prostatos biopsija gali laikinai sudirginti prostatą ir tuomet PSA lygis gali gerokai padidėti.

Jei įtariama, jog PSA padidėjimas susijęs bent su vienu iš šių veiksnių, tuomet rekomenduojama PSA tyrimą pakartoti praėjus 1–2 mėnesiams. Tuomet tikėtina bus nustatytas tikrasis PSA lygis.

PSA normos sumažėjimas

Gydytojas urologas M. Snicorius atkreipė dėmesį, jog PSA rodiklis gali dirbtinai sumažėti, jei vyrui buvo atlikta operacija dėl prostatos gerybinės hiperplazijos, pašalinta dalis prostatos.

Taip pat PSA normos sumažėjimą gali lemti ir vaistų vartojimas: 5 alfa reduktazės inhibitoriai naudojami GPH gydymui sumažina PSA rodiklį apie 50 proc., bet, anot gydytojo, svarbu suprasti, jog tai – tik dirbtinas sumažėjimas, nes prostatos vėžio rizika nesumažėja. Tokį vaistą vartojantiems ligoniams svarbu vertinti, ar PSA rodiklis ilgainiui didėja ar ne.

PSA norma po prostatos operacijos

Atlikus prostatos pašalinimą dėl vėžio, PSA tyrimas pacientui turi būti atliekamas ne anksčiau kaip po mėnesio. PSA lygis po prostatos operacijos turėtų būti ne didesnis nei 0.2 ng/ml. „Pasiekus šią ribą, dažniausiai įtariame, jog yra ligos recidyvas, prireikia papildomų tyrimų ir gydymo, pavyzdžiui, išorinės spindulinės terapijos. Kuo PSA rodiklis žemesnis ir arčiau nulio, tuo ramiau tiek pacientui, tiek jį prižiūrinčam urologui“, – patikino gydytojas urologas.

Prostatos vėžio simptomai

Prostatos vėžys yra antras pagal dažnumą vyrų vėžys ir ketvirtas pagal dažnumą tarp visų piktybinių ligų. Nustačius prostatos vėžį, gydytojo urologo teigimu, 5-erių metų išgyvenamumas siekia net 97,1 proc. Prostatos vėžys yra klastinga liga, nes ilgą laiką gali neturėti simptomų arba gali slėptis už gerybinei hiperplazijai būdingų šlapinimosi sutrikimų.

Galimi prostatos piktybinio susirgimo simptomai:

1. Poreikis dažniau šlapintis, dažnas šlapinimasis naktį
2. Poreikis skubėti į tualetą, nenumaldomas noras šlapintis;
3. Sunku pradėti šlapintis;
4. Reikia stangintis šlapinimosi metu, šlapinimosi laikas labai prailgėja;
5. Susilpnėjusi srovė;
6. Pojūtis, kad šlapimo pūslė nevisiškai išsituštino, nors ką tik šlapinotės;
7. Kraujas šlapime arba kraujas spermoje.

Gydytojas onkologas patarė nepamiršti, jog prostatos vėžys, ypač ankstyvose stadijose, gali ir neturėti minėtų simptomų. Tai tik dar vienas įrodymas, jog profilaktinė sveikatos priežiūra turi būti reguliari kiekvieno vyro gyvenime.

Kuo naudinga urologo konsultacija

„PSA tyrimas padeda apie 75 proc. atvejų nustatyti ankstyvosios stadijos prostatos vėžį. Paradoksalu, bet maždaug ketvirtadaliui vyrų, sergančių ankstyvosios stadijos prostatos vėžiu, PSA tyrimo rezultatai neviršys 3–4 ng/ml. Tai yra pagrindinis šio testo trūkumas. Jei PSA testas yra vienintelė atrankinės patikros priemonė, ankstyvosios stadijos prostatos vėžys maždaug 1 iš 4 vyrų liks nenustatytas, – kalbėjo urologas M. Snicorius. – Štai kodėl vien PSA testo nepakanka ir reikalinga urologo konsultacija, apžiūra ir, esant reikalui, skiriami papildomi tyrimai. Profilaktinis sveikatos patikrinimas urologo kabinete padidins šansus, jog pacientui laiku bus nustatyta pavojinga prostatos liga“.

Gydytojas tęsė, jog reguliari PSA patikra naudinga tuo, kad ji padeda įtarti ir nustatyti prostatos vėžį gerokai anksčiau, nei išryškėja pirmieji simptomai – dažnai tada, kai vėžys dar būna tik prostatoje.

Lokalizuotą vėžį daug lengviau gydyti ir išgydyti nei vėžį, išplitusį į kitus kūno organus ir audinius. Ne visi prostatos vėžio atvejai yra vienodi. Kai kurie navikai auga lėtai ir lieka prostatos viduje, kiti yra agresyvesni ir gana greitai išplinta į kitus organus. Jei atlikus PSA tyrimą, vėliau nustatoma agresyvi prostatos vėžio forma, ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali išgelbėti paciento gyvybę.

Kaip dažnai vyrams reikėtų tikrintis

Lietuvoje vis dar daug vyrų delsia apsilankyti urologo kabinete. Jauni vyrai iki 30 metų amžiaus, kaip pastebi gydytojas – mažiau drovesni, drąsiau rūpinasi savo sveikata ir nebijo konsultuotis su specialistu. Deja, vyresnio amžiaus vyrai vis dar mėgsta pasitarti su draugais ar kaimynais ir, tik rimtai bėdai prispyrus, kreipiasi pagalbos.

Gydytojas urologas M. Snicorius patarė vyrams atlikti sveikatos patikrinimą, atsižvelgiant į amžių:

• 30–40 m. vyrai turėtų tikrintis sveikatą kas 1–3 metus,
• 40–50 m. – bent kartą per dvejus metus,
• vyresni nei 50 metų – kasmet.

Užsukti į specialisto kabinetą rekomenduojama ir dažniau, ypač jei jaučiate tam tikrus simptomus, kurie neramina. Nepamirškite ir profilaktinių tyrimų, nes būtent jie leidžia laiku aptikti klastingas ligas.