Vilniuje – pirmasis šiais metais gyvos donorystės atvejis
Lietuvoje gyvas žmogus inkstą dovanoti gali tik giminaičiui: mamai, tėčiui, seseriai, broliui, tetai, dėdei ar sutuoktiniui. Tokios transplantacijos taip pat nėra dažnos, 2021 m. gyvosios donorystės atvejų buvo aštuoni, 2020 m. – trys.
Tačiau Lietuvoje taip pat yra įteisinta ir porinė gyvoji donorystė – tai dviejų porų pasikeitimas donoriniais organais, kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, recipientui, o antrosios poros donoro organas tinka pirmosios poros recipientui.
Reikalingas pasiruošimas
Gyvosios donorystės operacijoms yra reikalingas sudėtingas ir nuodugnus pasiruošimas. Pirmiausia gydytojai atlieka visus reikalingus tyrimus ir nustato, ar organą norinčio dovanoti žmogaus abu inkstai veikia gerai.
Vėliau tiriama, ar organas bus tinkamas recipientui, ir galiausiai yra nustatomas palankiausias laikas transplantacijai.
Anksčiau gyvoji donorystė buvo įmanoma tik tada, jei abiejų giminaičių kraujo grupės sutapdavo, tačiau dabar yra atliekamos ir transplantacijos tarp žmonių su skirtingomis kraujo grupėmis – šiuo atveju reikalingas dar nuodugnesnis ir sudėtingesnis recipiento paruošimas.
Inkstų transplantacijos laukiančiųjų daugiausiai
Šiuo metu organų transplantacijos laukia 169 žmonės, 74 iš jų laukia būtent inkstų transplantacijos. Iš mirusio donoro šiais metais buvo atliktos jau devynios inkstų transplantacijos bei viena reta kasos-inksto komplekso transplantacija.
Inksto transplantacijos prireikia tiems žmonėms, kurių inkstai dėl tam tikrų priežasčių nebeatlieka savo funkcijos – nepašalina iš organizmo kenksmingų medžiagų. Sutrikus inkstų veiklai reikalingos dializės procedūros, tačiau vienintelė galimybė pilnai pasveikti – inkstų transplantacija.
Nacionalinio transplantacijos biuro info.
