Odą pažeidžianti „pliažo liga“: dermatologė pataria, kaip jos išvengti
„Odoje atsiranda aiškių ribų, įvairaus dydžio, apvalios ar ovalios, rausvos, rudos ar baltos spalvos dėmės. Bėrimai paprastai lokalizuojasi krūtinės, liemens ar nugaros, rečiau – žąstų ar šlaunų srityse. Ligą sukelia Malassezia furfur, lipofilinė mielių grybelio rūšis“, – paaiškino gydytoja dermatovenerologė I.Valavičiene.

Įvairiaspalvė dedervinė gali būti kelių tipų:
- Hiperpigmentuotas tipas. Jam būdingos gelsvai rusvos dėmės, apsitraukusios smulkiomis pleiskanomis, niežėjimas pasireiškia retai.
- Depigmentuoto tipo atveju stebimos smulkios baltos spalvos dėmelės buvusių rausvų dėmių vietoje.
- Eriteminiam tipui būdingos raudonos, nežymiai pleiskanojančios dėmelės
- Netipiško tipo atveju pavieniai bėrimai gali atsirasti netipinėse kūno vietose.
Gali pasireikšti ir šaltuoju sezonu
Įvairiaspalvė dedervinė dažnai vadinama pliažo liga, nes, kaip teigė gydytoja dermatovenerologė, įdegus saulėje sveika kūno oda paruduoja, o grybelio pažeisti odos plotai išlieka balti: „Kitaip tariant, įdegusios odos fone išryškėja baltos dėmės – grybelio pažeistos odos plotai, kurie neįdega saulėje. Tačiau liga gali pasireikšti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku, tik bėrimai žiemą ar rudenį gali būti ne tokie pastebimi“.
Moterys ir vyrai įvairiaspalve dedervine serga vienodai dažnai. Šia liga dažniausiai serga paaugliai ir jauni suaugę asmenys.
Ligą provokuoja daugybė veiksnių
Įvairiaspalvę dedervinę paprastai sukelia grybelis Malassezia furfur, gyvenantis šiltoje drėgnoje aplinkoje. Jo augimą, kaip sakė gydytoja dermatovenerologė I.Valavičienė, labiausiai skatina:
- prakaitavimas,
- ultravioletiniai spinduliai,
- seborėja (odos padidintas riebalavimasis dėl sutrikusios riebalinių liaukų veiklos)
- nusilpusi organizmo imuninė sistema
- soliariumai ir kt.
Šia odos liga žmogus gali sirgti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, be to, ji linkusi kartotis. Retais atvejais įvairiaspalvė dedervinė praeina savaime.
„Ši liga paprastai diagnozuojama, remiantis klinikiniu vaizdu. Pacientai dažnai patys papasakoja, kaip atsirado bėrimai, neretai tai įvyksta po atostogų ir ilgo deginimosi saulėje. Jei kyla neaiškumų, ligos diagnozei patikslinti daromas mikroskopinis pleiskanų tyrimas“, – kalbėjo gydytoja dermatovenerologė.
Ką daryti, norint išvengti ligos pasikartojimo
Įvairiaspalvė dedervinė dažniausiai gydoma vietiniais ir/ar sisteminiais priešgrybeliniais vaistais. Vietoje įprastinio dušo gelio gydytoja patarė naudoti priešgrybelinius prausiklius ir šampūnus. Gana efektyvūs yra seleno sulfido, ketokonazolio šampūnai.
„Kai liga nėra išplitusi, dažnai tiesiog pakanka vietiškai tepamų priešgrybelinių medikmentų. O jeigu bėrimai išplitę, įsisenėję ar kartojasi, skiriamas sisteminis priešgrybelinis gydymas geriamais vaistais“, – patarė gydytoja dermatovenerologė I.Valavičienė ir pridūrė, jog norint išvengti ligos pasikartojimo, rekomenduojama profilaktiškai kas kelias savaites praustis ketokonazolio ar kitu priešgrybeliniu šampūnu.