Donorystė; organų donorai / Shutterstock nuotr.

450 sunkių ligonių per metus sulaukė vilties pasveikti ir gyventi

Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2024-01-10 09:10
Organų donorystė ir transplantacija kai kuriems sunkiai sergantiems žmonėms reiškia galimybę išsilaisvinti iš varginančių ir būtinų gydymo procedūrų, o kitiems – tai vienintelė viltis toliau gyventi. Tai vilties tiltas kažkieno mamai, tėčiui, vaikui, dėdei, seneliui, draugei ar mylimajam pasveikti, džiaugtis gyvenimu, keliauti, praleisti daugiau laiko su artimais ir brangiais žmonėmis. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalijasi 2023 metų rezultatų apžvalga.
Pernai budintiems koordinatoriams užregistravus 131 pranešimą apie potencialius donorus, 71 šeima, nepaisant netekties skausmo, sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. Atlikus visus medicininius tyrimus 54 donorai tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir / ar audinys transplantacijai pacientams Lietuvoje. Iš viso praėjusiais metais buvo atlikta 450 audinių ir organų transplantacijų, suteikusių viltį pasveikti ir gyventi.

„Dar kartą tyli užuojauta ir nuoširdus ačiū mirusių donorų artimiesiems. Dėkojame už besąlyginį gerumą ir neįkainojamas dovanas kitiems. Tik labai stiprūs ir kilnūs žmonės sunkią netekties valandą geba galvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus bei apsisprendžia padėti. Tikime, kad toks apsisprendimas palengvins ir jų netekties skausmą“, – dėkoja Audronė Būziuvienė, NTB vadovė.

Gyvybės ratui suktis būtinos 3 sąlygos

Kaip pasakoja A. Būziuvienė, sėkmingas organų ir audinių donorystės proceso nenutrūkstamas ratas priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: specifinės mirties konstatavimo ir mirusio žmogaus organų gyvybingumo išlaikymo donorinėse ligoninėse, nuo profesionalių chirurgų atliekamų transplantacijų centruose ir visuomenės palaikymo. Nors vienam veiksniui susvyravus, stringa visas donorystės procesas valstybėje. NTB komanda džiaugiasi, kad atlaikius neigiamos ir nieko nepagrįstos dezinformacijos laviną, pamažu sugrįžta ir visuomenės pritarimas donorystės idėjoms.

„Dėkojame visiems išskirtinio donorystės ir transplantacijos proceso dalyviams: 23-ose donorinėse ligoninėse dirbantiems anesteziologams reanimatologams, dviejų Lietuvos transplantacijos centrų chirurgams, atliekantiems transplantacijas, dviejų laboratorijų specialistams. Taip pat talkinantiems greitosios pagalbos vairuotojams, policijos pareigūnams ir orlaivių pilotams. Ir, žinoma visuomenei, kuri vis dažniau pasako „taip“ organų donorystei“, – pasakoja NTB vadovė.

450 transplantacijų, dovanojusių viltį pasveikti ar gyventi

Anot NTB vadovės praėjusiais metais iš viso buvo atlikta 450 audinių ir organų transplantacijų, suteikusių viltį pasveikti ir gyventi.

„Donorų ir jų artimųjų dėka kokybiškesnio gyvenimo ir geresnės sveikatos vilties sulaukė 163 recipientai: atliktos 94 inkstų (tarp jų vienas vaikas), 6 gyvosios inkstų ir 63 ragenų transplantacijos. Net 287 audinių ir organų recipientams buvo dovanotas antras gyvenimas: atlikta 12 širdies (tarp jų vienas vaikas), 29 kepenų, 2 kasos-inkstų komplekso, 1 simultantinė kepenų-inksto transplantacija bei 243 kaulų čiulpų transplantacijos.“

Ypatingas rodiklis

Kiekviena veikla turi savo matavimo rodiklius. Audinių ir organų donorystė turi ypatingą matavimo vienetą – efektyvių donorų (kai iš mirusio žmogaus yra paimamas bent vienas organas ar audinys) skaičių milijonui gyventojų. Paprastai pagal šį rodiklį visame pasaulyje vertinama organų donorystės ir transplantacijos situacija šalyje.

Grįžtant visuomenės pasitikėjimui ir visoms donorystės ir transplantacijos grandims dirbant petys petin 2023 metais efektyvių donorių skaičius milijonui gyventojų Lietuvoje pasiekė – 19,3. Tai geriausias pasiekimas per paskutinius 7 metus arba trečias geriausias per beveik 30 NTB veiklos metų.

Komandinis darbas duoda vaisius

Nuo šių metų liepos pradėjo veikti trys regioniniai donorystės paslaugų koordinavimo centrai – Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Šių centrų specialistai koordinuoja ir konsultuoja jiems priskirtų ligoninių gydytojus, padeda identifikuoti potencialius donorus, kalbėtis su mirusiojo artimaisiais, paruošti ir išlaikyti donoro organus gyvybingus ir tinkamus transplantacijai. Ligoninės jaučia daugiau dėmesio ir pagalbos, nes regioniniai centrai yra arčiau jų.

Pasak NTB vadovės prie gerėjančių donorystės ir transplantacijos rezultatų prisidėjo bendras visų regioninių donorystės koordinavimo centrų komandinis darbas. Nuo rudens net ir maž0se ligoninėse buvo užregistruoti potencialūs donorai, kai kurie tapo efektyviais.

„Donorystės procesas – komandinis darbas. Tik susitelkimas ir bendradarbiavimas neleidžia nutrūkti šiam procesui. Dėkoju regioninių donorystės koordinavimo centrų gydytojams koordinatoriams. Jie vis intensyviau bendradarbiauja su ligoninių, kuriose galima donorystė, specialistais, aktyviai talkina donorų išlaikyme“, – pasakoja NTB vadovė.

Išskirtinė operacija – atlikta pirmoji simultaninė kepenų ir inksto transplantacija

Nors Lietuvoje širdies ir plaučių komplekso ar kasos ir inksto komplekso transplantacijos atliekamos jau seniai, tačiau iki šiol nebuvo daroma simultaninė (vienu metu dviejų organų) kepenų ir inksto transplantacija. Pirmoji tokia operacija Baltijos šalyse buvo atlikta rudenį VUL Santaros klinikose pacientei, sirgusiai genetine liga, pažeidusia ir kepenų, ir inkstų veiklą.

Vertinama, kad persodinant vieno donoro inkstą ir kepenis, atsižvelgiant į imunologinius organizmo gebėjimus, persodintos kepenys apsaugo inkstą. Dėl to recipientams tenka vartoti mažiau imunitetą silpninančių vaistų, mažėja atmetimo reakcijų tikimybė.

Plečiama skrydžių geografija ir stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas

Donorinių organų Lietuvoje laukiant šimtams, NTN jų ieško ir užsienyje tarptautinėje donorinių organų mainų platformoje FOEDUS, kurioje talpinami pasiūlymai arba prašymai apie donorinius organus. „Jei organas atitinka keliamus kriterijus ir tinka laukiančiam recipientui Lietuvoje, tuomet vienintelė reali galimybė jį pargabenti į Lietuvą yra oro transportas“ – pasakoja NTB vadovė A. Būziuvienė.

Siekiant pagelbėti donorinių organų ir audinių laukiantiems recipientams NTB rugsėjo mėnesį su Karinėmis oro pajėgomis / KOP atnaujino bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią buvo išplėsta skrydžių geografija. „Nuo 2023 metų KOP gali padėti atsiskraidinti donorinius organus ne tik iš Latvijos, bet ir iš toliau esančių Europos valstybių. Tarp jų: Lenkijos, Vokietijos ar Čekijos“, – kalba NTB direktorė.

Karinių oro pajėgų sraigtasparnis iš Varšuvos parskraidino donorinį organą / G. Gaučės nuotr.

Vien per praėjusius metus tarptautinių donorinių organų mainų dėka vilties gyventi ir pasveikti Lietuvoje sulaukė 7 recipientai. Iš Latvijos buvo atgabenta po 3 donorinius inkstus ir kepenis. Iš Lenkijos pasiekė viena inkstų pora.

Praėjusius metus KOP sraigtasparniai Lietuvoje medikų komandas su donoriniais organais skraidino 7 kartus. 1 kartą gelbėti gyvybes skubėjo Valstybės sienos apsaugos oro transportas. KOP sraigtasparniai buvo naudojami ir parsigabenant donorinius organus iš užsienio. Net tris sykius medikai skrido į Latviją ir vieną kartą į Lenkiją.

Kartais pasitaiko atvejų, kad Lietuvoje nėra tinkamo recipiento, kuriam tiktų donorinis organas. Tokiais atvejais gerbiamas artimųjų ištartas „taip“ ir neįkainojama dovana iškeliauja į kitas ES šalis, kuriose yra tinkamas recipientas. Pernai tokios dovanos sulaukė 16 sunkiai sergančių ligonių iš Čekijos, Italijos, Lenkijos, Šveicarijos ir Vokietijos.

Artimieji turi žinoti mūsų nuomonę apie donorystę

Lietuvoje kiekvienas asmuo nuo 18 metų gali pareikšti savo valią – pritarti organų donorystei ir pasakyti „taip“ – po mirties sutikti dovanoti savo audinius ir organus transplantacijai. Tačiau gali ir nepritarti – pasakyti „ne“. Sutikimą ar nesutikimą galima užpildyti internetu arba Nacionaliniame transplantacijos biure, per renginius, kuriuose dalyvauja biuro darbuotojai, taip pat – vaistinėse, pas šeimos gydytojus, kraujo centre.

Beje, donorais galima tapti tik mirus vadinamąja išskirtine mirtimi – turi būti diagnozuota smegenų mirtis ligoninėje arba negrįžtamai sustojusi kraujotaka. Jei įvyksta biologinė mirtis, donoru netampama, nesvarbu, kad tam žingsniui yra duotas sutikimas. Per metus Lietuvoje miršta daugiau nei 40 000 žmonių, iš jų tokių mirčių, kai ligoninėje diagnozuojama smegenų mirtis ar negrįžtamai sustoja kraujotaka – tik apie 150.

Nors Lietuvoje yra beveik 47 tūkstančiai žmonių, išreiškusių pritarimą organų ir audinių donorystei bei užpildžiusių sutikimo formą Donoro kortelei gauti, tam turi pritarti ir mūsų artimieji. Todėl labai svarbu, kad jie žinotų apie jūsų apsisprendimą dėl organų ir audinių donorystės – skirkime laiko šiam pokalbiui, kuris kažkam gali išgelbėti gyvybę ar pagerinti gyvenimo kokybę.

Šiuo metu transplantacijų laukia daugiau kaip 500 žmonių. Tame tarpe: 79 – inksto, 27 – širdies, 7 – plaučių, 2 – širdies-plaučių komplekso, 34 – kepenų, 160 – ragenų transplantacijos, 224 – kaulų čiulpų Iš jų – 34 vaikai.