Depresija / Shutterstock nuotr.

11 psichikos sveikatos mitų

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-10-12 16:43
Apie psichikos sveikatą pasaulyje kalbama vis daugiau, tačiau šią sritį vis dar gaubia mitai. 11 dažniausių mitų apžvelgia „Medical News Today“.

1. Psichikos sveikatos problemos nėra dažnos

Net ir prieš COVID-19 pandemiją šis teiginys būtų buvęs klaidingas, pandemijos metu – dar toliau nuo tiesos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2001 metais prognozavo, kad 1 iš 4 žmonių pasaulyje nors kartą per gyvenimą susidurs su psichikos sveikatos ar neurologiniu sutrikimu. Tuo metu tokiais sutrikimais pasaulyje sirgo apie 450 milijonų žmonių. Psichikos sveikatos sutrikimai buvo pagrindinė prastos sveikatos ir neįgalumo pasaulyje priežastis. Viena dažniausių psichikos sveikatos ligų – depresija.

2. Panikos priepuoliai gali būti mirtini

Panikos priepuolis (panikos ataka) yra ypač nemaloni būsena, kai padažnėja širdies plakimas, apima didelė baimė. Tačiau panikos priepuoliai nėra mirtini.

Verta pažymėti, kad panikos priepuolio metu didesnė nelaimingo atsitikimo rizika. Jei jaučiate, kad prasideda panikos priepuolis, geriau būti saugioje vietoje.

3. Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti

Senas, bet vis dar gajus mitas, kad psichikos sutrikimų turintys žmonės negali turėti darbo ir būti naudingais darbo rinkos nariais. Tai netiesa.

Tiesa, gali būti, kad labai sunkiomis psichikos sveikatos ligomis sergantys žmonės nebegalės atlikti savo kasdienio darbo. Tačiau dauguma žmonių su psichikos sveikatos sutrikimais gali būti produktyvūs darbuotojai.

2014 metais publikuotas JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad darbo rodikliai tarp psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių mažėjo su amžiumi ir būklės sunkumu.

4. Psichikos sveikatos problemos yra asmenybės silpnumo požymis

Tai – tiek pat tiesa, kaip pasakyti, kad lūžusi koja yra asmenybės silpnumo požymis. Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne silpnumo požymis. Sergantieji depresija negali tiesiog „nustoti“, kaip ir bet kuris žmogus, sergantis diabetu ar žvyneline, negali tiesiog imti ir pasveikti. Tačiau atvirkštinis teiginys būtų teisingas – kovoti su psichikos sveikatos sutrikimu reikia daug stiprybės.

5. Tik žmonėms, kurie neturi draugų, reikia psichologo ar psichoterapeuto

Yra didelis skirtumas tarp struktūruoto pokalbio su psichologu ar psichoterapeutu ir kalbėjimosi su draugais. Abu būdai gali pagelbėti žmonėms, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų, tačiau specialiai tam parengtas specialistas problemas spręs konstruktyviau.

Be to, kai kurie žmonės neturi artimų draugų ir ne kiekvienas gali visiškai atsiverti net ir artimiausiems draugams. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos yra konfidencialios, objektyvios, orientuotos į žmogų.

6. Psichikos sveikatos problemos – visam gyvenimui

Psichikos sveikatos problemos diagnozė – nebūtinai nuosprendis visam gyvenimui. Kiekvieno žmogaus patirtis skirtinga. Kai kuriuos žmones psichikos problemos vargina epizodais, tarp kurių jie grįžta į savo „normalią“ būseną. Kitiems reikia gydymo, vaistų ar terapijos, kad atstatytų balansą savo gyvenime. Kiti jaus, kad nevisiškai pasveiko nuo psichikos ligos, kitiems simptomai blogės.

Tačiau daug žmonių daugiau ar mažiau pasveiksta. Svarbu suprasti, kad „pasveikimas“ skirtingiems žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus. Kai kurie žmonės pasveikimą įvardins kaip grįžimą į buvusią būseną prieš pasirodant simptomams, kitiems pasveikimą reikš simptomų palengvėjimas, grįžimas į pasitenkinimą teikiantį gyvenimą, kad ir koks kitoks jis būtų.

Daugeliui žmonių sveikimo kelionė – ne tiesus, o vingiuotas kelias su pakilimais ir nuopuoliais, atradimais ir pralaimėjimais. Visiškas pasveikimas užtrunka, bet šios kelionės metu gali įvykti ir teigiamų pokyčių.

7. Priklausomybė yra valios trūkumas

Tai netiesa. Šių dienų požiūriu, priklausomybė vertinama kaip lėtinė liga. 2016 metais publikuoto kokybinio longitudinio tyrimo duomenimis, valios stoka nebuvo svarbiausias veiksnys kovojant su priklausomybe. Tyrėjai rašo: „Žmonės, kenčiantys nuo priklausomybės, neatrodo stokojantys valios. Veikiau pasveikimas priklauso nuo strategijų, kaip išlaikyti valią kontroliuojant aplinkos veiksnius, sukūrimo.“

8. Šizofrenija – asmenybės susidvejinimas

Tai – mitas. Šizofrenija reiškia „proto skilimas“, tai paaiškintų, iš kur kilęs šis mitas. Kai 1908 metais psichiatras Eugen Bleuler sukūrė šį terminą, jis norėjo apibūdinti šio sutrikimo esmę – proto ir elgesio susiskaidymą. PSO šizofreniją apibūdina kaip mąstymo, suvokimo, emocijų, kalbos, savęs suvokimo ir elgesio nenuoseklumą, neadekvatumą. Liga gali pasireikšti haliucinacijomis, kliedesiais.

Šizofrenija – tai ne tas pats, kas disociacinis tapatybės sutrikimas, anksčiau vadintas daugybinio tipo asmenybės sutrikimu.

9. Valgymo sutrikimais serga tik moterys

Vyrauja stereotipas, kad valgymo sutrikimai daugiausia paveikia jaunas, baltosios rasės, pasiturinčias moteriškos lyties atstoves.

Australijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad per 10 metų tyrimo laikotarpį valgymo sutrikimų demografija keitėsi. Labiausiai valgymo sutrikimų padaugėjo tarp vyrų, mažesnes pajamas gaunančių žmonių, 45 metų ir vyresnių žmonių.

JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad tarp anoreksija ir nervine bulimija sergančiųjų 10-25 proc. sudaro vyrai, tarp sergančiųjų persivalgymo sutrikimais vyrai sudaro 25 proc.

10. Valgymo sutrikimai yra gyvenimo būdo pasirinkimas

Tai – žalingas mitas. Valgymo sutrikimai yra rimtos psichikos sveikatos ligos, sunkiausiais atvejais pasibaigiančios mirtimi.

11. Žmonės, sergantys psichikos ligomis, yra agresyvūs

Tai, žinoma, yra mitas. Pasaulyje vis daugiau kalbant apie psichikos sveikatos problemas, šis mitas lėtai nyksta. Net ir sunkiausiomis psichikos ligomis sergantys žmonės dažniausiai yra nelinkę smurtauti. Tiesa, kai kuriomis ligomis sergantys žmonės gali tapti agresyvūs ir nenuspėjami. Tačiau jie mažuma.

Manoma, kad šis mitas kilo iš to, kad smurtas pritraukia žiniasklaidos dėmesį, o smurtas psichikos ligų kontekste sukuria sensaciją.

Parengė Monika Kairienė pagal medicalnewstoday.com

Surasti tinkamą specialistą ir gauti psichologo ar psichoterapeuto pagalbą galite paspaudę čia.