Tyrimai

Laboratoriniai tyrimai – labai svarbi ligų diagnostikos dalis. Laboratorinis tyrimas – medicininė procedūra, kurios metu tiriami kraujo, šlapimo, išmatų, skreplių ir kitų organizmo medžiagų mėginiai. Laboratoriniai tyrimai suteikia vertingos informacijos apie sveikatos būklę ir padeda diagnozuoti įvairius susirgimus ir stebėti jų eigą, pagal tyrimų rezultatus skiriamas gydymas. 


Tyrimai gali būti atliekami profilaktiškai arba pasireiškus įvairiems simptomams. Skirtingų laboratorinių tyrimų yra šimtai, pagrindiniai profilaktiniai tyrimai – bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas ir kiti. Rekomenduojama profilaktinius tyrimus atlikti visiems kartą per metus, nes taip galima užfiksuoti įvairius pakitimus dar prieš atsirandant simptomams, nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje. 
 

Patikslinkite paslaugą

Pasirinkite laiką

Registracija vizitui

Registruotis tyrimui

Ką svarbu žinoti

Kada yra atliekami tyrimai?

Profilaktiškai pasitikrinti sveikatą rekomenduojama kartą per metus, net ir tada, kai nejaučiami jokie simptomai. Profilaktinio patikrinimo metu šeimos gydytojas skiria atlikti laboratorinius tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, gliukozės, cholesterolio kiekio, šlapimo tyrimą, kitus tyrimus pagal paciento nusiskundimus, amžių, lytį. Profilaktiškai atlikti tyrimus svarbu, nes jų rezultatai gali įspėti apie prasidedančias ligas.

Laboratoriniai tyrimai dažnai skiriami, jei jaučiami kokie nors simptomai. Tyrimai leidžia nustatyti simptomų priežastį ir diagnozuoti ligą. Pavyzdžiui, diagnozuoti infekcijoms, atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės, įvertinti organų funkcijai ir pan. Pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, laboratoriniai tyrimai atliekami reguliariai stebint ligos eigą.

Yra daugybė simptomų, pagal kuriuose gydytojas gali skirti laboratorinius tyrimus:

  • Karščiavimas
  • Nuovargis;
  • Pilvo skausmas;
  • Virškinimo sutrikimai;
  • Svorio kritimas;
  • Oro trūkumas, dusulys;
  • Padažnėjęs šlapinimasis ir kt.
  • Ką gali parodyti išsamūs tyrimai?

Laboratorinių tyrimų, vertinančių įvairius rodiklius, yra šimtai, taigi jie gali parodyti platų ligų ar sutrikimų spektrą – virusinę ar bakterinę infekciją, infekcijos sukėlėją, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, įvairių organų funkcijos sutrikimus, hormonų sutrikimus, genetines ligas ir kt. Net ir bendras kraujo tyrimas gali parodyti nukrypimus nuo normų, kurie gali būti įvertinami papildomų tyrimų pagalba.

Kokie tyrimai yra atliekami?

Kraujo tyrimai

Dažniausiai skiriami laboratoriniai tyrimai. Vienas pagrindinių tyrimų – bendras kraujo tyrimas, suteikiantis informacijos apie bendrą organizmo būklę, jo metu nustatomas eritrocitų, trombocitų, leukocitų ir kitų netipinių ląstelių kiekis, tūris, forma, pasiskirstymas. Kraujo tyrimai leidžia įtarti infekcijas, organų veiklos sutrikimus, įvairias ligas. Nustačius nukrypimus nuo normos, gali būti atliekami išsamesni specifiniai tyrimai iš kraujo.

Šlapimo tyrimai

Bendras šlapimo tyrimas leidžia įvertinti inkstų, kepenų ir šlapimo takų patologijas, nustatomas šlapimo rūgštingumas, ketonai ir santykinis tankis, leukocitai ir bakterijos, rodančios inkstų ir šlapimo takų infekciją, baltymai ir gliukozė, kraujas šlapime (hematurija), bilirubinas ir urobilinogenas. Kiti šlapimo tyrimai – šlapimo pasėlio tyrimas, lytiškai plintančių infekcijų ir kt.

Išmatų tyrimai

Išmatų (koprologiniai) tyrimai gali būti skiriami pacientams, turintiems virškinamojo trakto sutrikimų. Kaprologiniai tyrimai leidžia nustatyti žarnyno fermentų aktyvumą. Iš išmatų mėginio taip pat atliekamas slapto kraujavimo tyrimas (įtariant storosios žarnos vėžį), nustatomi kirminų kiaušinėliai.

Skydliaukės tyrimai

Skydliaukės hormonų tyrimai dažnai skiriami esant įvairiems simptomams, nes sutrikusi skydliaukės veikla turi įtakos visam organizmui ir bendrai savijautai. Pirmiausia tiriami šie hormonai: laisvas tiroksinas (FT4), tirotropinas (TTH).

Hormonų tyrimai

Skiriami endokrininių liaukų sutrikimams nustatyti. Gali būti tiriamas melatoninas, kortizolis, serotoninas ir kt.

Lytinių hormonų tyrimai

Dėl lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo gali atsirasti menstruacijų ciklo, erekcijos sutrikimai, nevaisingumas. Tiriamas testosteronas, progesteronas, prolaktinas ir kt.

Alergijos tyrimai

Alergijos tyrimai padeda nustatyti alergijos priežastį. Laboratorinis alergijos tyrimas iš kraujo parodo organizmo atsaką į alergenus – antikūnų prieš konkretų alergeną pagausėjimą kraujyje.

Genetiniai tyrimai

Įvairūs genetiniai tyrimai, DNR tyrimai gali būti naudingi nustatant paveldimų ligų tikimybę, diagnozuojant pasireiškusią genetinę ligą, nustatyti giminystės ryšiams ir kt.

Širdies ir kraujagyslių tyrimai

Laboratoriniai širdies ir kraujagyslių tyrimai leidžia įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Skiriama lipidograma (cholesterolio tyrimų kompleksas) ir kitų rodiklių tyrimai.

Kepenų tyrimai

Kepenų funkcijos tyrimai padeda aptikti ankstyvą kepenų pažeidimą, kuris iš pradžių nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau gali vėliau išsivystyti į ligas. Tiriami kepenų fermentai, bilirubinas.

Vaisingumo tyrimai

Įvairūs laboratoriniai tyrimai gali būti paskirti, siekiant išsiaiškinti poros nevaisingumo priežastis ir paskirti gydymą. Atliekami spermos tyrimai, abiem partneriams – lytinių hormonų, lytiškai plintančių infekcijų ir kt.

Vitaminų ir mineralų tyrimai

Vitaminų ir mineralų tyrimai iš kraujo padeda išsiaiškinti, kokių medžiagų trūksta organizme. Dėl medžiagų trūkumo gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų, nuovargis, silpnumas. Vienas dažniausiai skiriamų – vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimas.

Kaip pasiruošti tyrimams?

Kai kuriems laboratoriniams tyrimams reikia pasiruošti, kad tyrimų rezultatai būtų kuo tikslesni. Apie pasiruošimą konkrečiam tyrimui informuos gydytojas.

Pasitarkite su gydytoju, jei vartojate vaistus ar maisto papildus, prieš tam tikrus tyrimus jų vartojimą gali reikėti nutraukti. Prieš kai kuriuos tyrimus (gliukozės ir lipidų tyrimus) rekomenduojama kurį laiką nevalgyti. Tiriant lytinius hormonus, tyrimas turi būti atliekamas tam tikru ciklo metu.

Pasiruošimas dažniausiems tyrimams:

  • Bendras kraujo tyrimas: kraują reikia duoti ryte, būti nevalgius apie 8–12 val., tą rytą negerti kavos ar arbatos, tik vandenį, nerekomenduojamas didelis fizinis krūvis prieš duodant kraują;
  • Bendras šlapimo tyrimas: šlapimo tyrimui svarbu steriliai paimti mėginį. Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas, lytinius organus prieš renkant šlapimą reikia apiplauti vandeniu, pirmą šlapimo porciją nuleisti į tualetą, į sterilų vienkartinį indelį surinkti vidurinę porciją. Indelį į laboratoriją rekomenduojama pristatyti per 1 val. nuo mėginio paėmimo. Neimti šlapimo mėginio mėnesinių metu ir 2–3 dienos po mėnesinių, nes rezultatai bus netikslūs. Kelias dienas prieš šlapimo tyrimą nevartoti vitamino C preparatų.

Kas turėti įtakos laboratorinių tyrimų rezultatams?

Įvairūs veiksniai gali turėti įtakos laboratorinių tyrimų rezultatams:

  • Vaistai ir papildai;
  • Tyrimo atlikimo laikas – paros, menstruacijų ciklo laikas, laikas, praėjęs nuo paskutinio valgymo;
  • Tyrimo mėginio kokybė – ar steriliai paimtas mėginys;
  • Fiziologiniai veiksniai – lytis, amžius, lėtinės ligos, nėštumas;
  • Fizinis aktyvumas ir stresas;
  • Mityba – prieš kai kuriuos tyrimus rekomenduojama kurį laiką nevalgyti ar vengti riebaus maisto;
  • Kofeinas, nikotinas, alkoholis;
  • Laboratoriniai veiksniai – naudojama įranga, tyrimo metodai.

Laboratorinių tyrimų normos ir referentinės ribos

Laboratorinių tyrimų rezultatuose pateikiamos referentinės normos padeda įvertinti paciento tyrimų rezultatus. Referentinės ribos yra intervalas, į kurį įeina standartinės rodiklių vertės ir kurios leidžia įvertinti, ar paciento rodikliai patenka į „normalų“ intervalą. Referentinės normos nustatomos ištyrus sveikus individus ir išvedus vidurkį. Normos gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių – amžiaus, lyties.

Tyrimo rezultatų išraše pateikiamas paciento rezultatas ir referentinės vertės, taigi pats pacientas gali įvertinti, ar rezultatai patenka į normą. Vis dėlto tyrimų rezultatus turėtų interpretuoti gydytojas. Gydytojas vertina rodiklių visumą, o nuokrypiai nebūtinai reiškia ligą. Be to, esant tam tikroms būklėms, pavyzdžiui, nėštumo metu, referentinės normos gali skirtis.

Kokie tyrimai yra nemokami?

Šeimos gydytojo medicinos normoje nurodyti tyrimai atliekami nemokamai, jei pacientas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kreipiasi į gydymo įstaigą, prie kurios yra prisirašęs. Įstaiga turi būti sudariusi sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sutartis dėl paslaugų teikimo ir jų finansavimo. Kokie tyrimai priklauso nemokamai, paaiškins šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į kiekvieno paciento individualią situaciją. Bendrieji laboratoriniai tyrimai, skiriami profilaktiškai:

  • Bendras kraujo tyrimas (vaikams ir suaugusiems);
  • Bendras šlapimo tyrimas (vaikams ir suaugusiems);
  • Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas (suaugusiems);
  • Gliukozės tolerancijos testas (suaugusiems);
  • Kopograma (vaikams).

Kompensuojami laboratoriniai tyrimai, kurie gali būti skiriami sergant lėtinėmis ligomis ar esant kitoms indikacijoms:

  • Albumino, kreatinino santykis šlapime;
  • C reaktyvus baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG);
  • Biocheminiai kraujo tyrimai: kreatininas, kalis, natris, ALAT, ASAT, ŠF, bilirubinas, TTH, šlapimo rūgštis;
  • Lipidų apykaitos tyrimas (lipidograma);
  • Cholesterolio kiekio nustatymas;
  • Kopograma, enterobiozės tyrimas;
  • Ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio.

Tyrimų kainos

Laboratorinių tyrimų kaina skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose skiriasi. Orientacinės pagrindinių laboratorinių tyrimų kainos:

  • Bendras kraujo tyrimas: 5–8 eur;
  • Bendras šlapimo tyrimas: 6–8 eur;
  • CRB (C reaktyvusis baltymas): 7–10 eur;
  • CRB (C reaktyvus baltymas didelio jautrumo metodu): 10–13 eur;
  • Gliukozė kraujyje: 2–6 eur;
  • Lipidograma: 8–18 eur;
  • Bendras cholesterolis: 2,5–5 eur;
  • DTL cholesterolis: 3–5 eur;
  • MTL cholesterolis: 6–7 eur;
  • Vitamino D koncentracijos tyrimas: 15–19 eur;
  • Feritinas: 12–15 eur;
  • Tirotropinis hormonas (TTH): 7–16 eur.

Daugiausiai, kelis šimtus eurų, gali kainuoti genetiniai tyrimai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar laboratoriniai tyrimai yra skausmingi?

Laboratoriniai tyrimai yra neskausmingi. Gali būti šiek tiek nemalonus kraujo ar kitos tiriamos medžiagos paėmimas. 

Ar laboratoriniams tyrimams reikalingas siuntimas?

Paprastai laboratorinius tyrimus skiria gydytojas, įvertinęs tyrimų reikalingumą. Tačiau mokamiems tyrimams galima užsiregistruoti ir be gydytojo siuntimo.

Kas kiek laiko reikėtų atlikti profilaktinius tyrimus?

Profilaktiškai pasitikrinti sveikatą rekomenduojama kartą per metus. Šeimos gydytojas gali paskirti bendrą kraujo ir šlapimo tyrimus, taip pat kitus tyrimus pagal paciento būklę ir simptomus. 

Kaip gaunami tyrimų rezultatai?

Tyrimo mėginys tiriamas laboratorijoje įvairiais metodais ir įranga. Kraujo ir šlapimo mėginiai tiriami kraujo ir šlapimo analizatoriais, įvairūs tepinėliai tiriami mikroskopu. 

 

Kas atlieka laboratorinius tyrimus?

Tyrimus atlieka laboratorijose dirbantys specialistai – medicinos biologai, biomedicinos technologai, patologai ir kt. 

Naujienos

Tyrimas: valstybinio gydymo įstaigų paslaugos netenkina daugelio šalies gyventojų
Tyrimas: valstybinio gydymo įstaigų paslaugos netenkina daugelio šalies gyventojų
Ką naudinga žinoti apie ultragarso tyrimą?
Ką naudinga žinoti apie ultragarso tyrimą?
Moterims nuo 35 metų – dar daugiau galimybių išvengti gimdos kaklelio vėžio
Moterims nuo 35 metų – dar daugiau galimybių išvengti gimdos kaklelio vėžio