Skiepai

Skiepai – patikimiausia ir efektyviausia prevencinė priemonė nuo ligų ir jų komplikacijų. Skiepai yra medicininiai preparatai, skirti apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų. Vakcinacijos metu, nesukeliant ligos, sužadinamas imuninis atsakas prieš ligos sukėlėją ir sukuriamas imunitetas konkrečiai ligai. Dėl skiepų daugeliu infekcinių ligų, pavyzdžiui, tymais ar kokliušu, šiandien sergama labai retai. Skiepai apsaugo ne tik žmogų, bet ir visuomenę. Jei pakankama visuomenės dalis pasiskiepijusi, ligų sukėlėjai turi mažiau galimybių plisti ir taip nuo infekcijos apsaugomi rizikos grupėse esantys asmenys, kurie negali skiepytis dėl įvairių priežasčių.  Lietuvoje naudojamos saugios vakcinos, patvirtintos Europos vaistų agentūros. Ši agentūra vakcinas naudojimui patvirtina, kai būna atlikti visi tyrimai, įrodytas skiepų efektyvumas bei saugumas.

Žemiau šiame puslapyje rasite skiepus - pasirinkite norimą skiepą, patogų laiką ir užsiregistruokite vizitui.

Patikslinkite paslaugą

Pasirinkite laiką

Registracija vizitui

Registruotis skiepui

Skiepai nuo erkinio encefalito

Viskas, ką reikia žinoti apie skiepus

Paaiškinamasis filmukas apie skiepus

Ką svarbu žinoti

Kas yra skiepai?

Skiepai yra medicininiai preparatai, skirti apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų. Vakcinacijos metu, nesukeliant ligos, sužadinamas imuninis atsakas prieš ligos sukėlėją ir sukuriamas imunitetas konkrečiai ligai.

Kaip veikia vakcinos?

Daugelio vakcinų sudėtyje yra susilpninto arba nukenksminto viruso ar bakterijos arba mažos ligos sukėlėjo dalies, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus žmogaus imuninė sistema aktyvuoja imuninės sistemos ląsteles, kurios sunaikina ligos sukėlėją ir pagamina antikūnus. Vėliau susidūrus su tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena ir pagamina antikūnus. Tai apsaugo nuo ligos. Jei infekcijos išvengti nepavyksta, pasiskiepijus vis tiek pasveikstama lengviau ir greičiau, mažesnė komplikacijų rizika.

Kokia skiepijimosi nauda?

Dėl skiepų daugeliu infekcinių ligų, pavyzdžiui, tymais ar kokliušu, šiandien sergama labai retai. Skiepai apsaugo ne tik individą, bet ir visuomenę. Jei pakankama visuomenės dalis pasiskiepijusi, ligų sukėlėjai turi mažiau galimybių plisti ir taip nuo infekcijos apsaugomi rizikos grupėse esantys asmenys, kurie negali skiepytis dėl įvairių priežasčių.

Vakcinų saugumas

Lietuvoje naudojamos saugios vakcinos, patvirtintos Europos vaistų agentūros. Ši agentūra vakcinas naudojimui patvirtina, kai būna atlikti visi tyrimai, įrodytas skiepų efektyvumas bei saugumas.

Rizikos ir šalutiniai poveikiai

Kaip ir bet kuri medicininė intervencija, skiepai taip pat gali turėti šalutinių poveikių. Dažniausias nepageidaujamas poveikis – skausmas, patinimas, paraudimas dūrio vietoje, trunkantis iki kelių parų. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, raumenų, galvos skausmas, lengvas karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, limfmazgių padidėjimas.

Stiprus šalutinis poveikis, pavyzdžiui, stipri alerginė reakcija (anafilaksija), pasireiškia labai retai. Tokiu atveju stipri alerginė reakcija pasireikštų praėjus kelioms minutėms po skiepo.

Dažniausiai nepageidaujamas skiepų poveikis yra nestiprus ir trumpalaikis. Stipraus šalutinio poveikio rizika yra itin maža. Vakcinų teikiama nauda nusveria galimų šalutinių poveikių riziką.

Skiepai vaikams

Svarbu vaikus skiepyti rekomenduojamomis vakcinomis per pirmuosius kelerius gyvenimo metus, nes labai maži vaikai gali užsikrėsti ir susirgti ligomis, kurių galima išvengti pasiskiepijus. Ypač kūdikiai gali sunkiai sirgti infekcinėmis ligomis.

Naujagimiai skiepijami nuo pirmųjų parų, didelė dalis rekomenduojamų ir valstybės kompensuojamų vakcinų suleidžiama vaikams iki 1,5 metų. Rekomenduojama skiepyti vaikus ir mokamomis vakcinomis nuo gripo, vėjaraupių ir erkinio encefalito.

Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius

Vaikai Lietuvoje nemokamai skiepijami pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 14 ligų.

  • Tuberkuliozės vakcina (BCG)
  • Hepatito B vakcina (HepB)
  • Kokliušo, difterijos ir stabligės vakcina (Tdap)
  • B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina (Hib)
  • Poliomielito vakcina (IPV)
  • Pneumokokinės infekcijos vakcina (PCV)
  • Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (MMR)
  • Žmogaus papilomos viruso vakcina (HPV)
  • Rotavirusinės infekcijos vakcina (RV)
  • B tipo meningokokinės infekcijos vakcina (MenB)

Skiepijimo kalendorius sudarytas taip, kad vakcinos sukurtų optimaliausią apsaugą nuo įvairių ligų.

Skiepai suaugusiems

Pagal suaugusiųjų skiepijimo rekomendacijas, visi suaugusieji turėtų skiepytis nuo gripo, COVID-19, erkinio encefalito, revakcinuotis difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito (Tdap) arba stabligės, difterijos vakcina (Td). Revakcinacija nuo šių ligų rekomenduojama kas 10 metų.

Esant poreikiui, įkandus kokiam nors gyvūnui, rekomenduojama skiepytis pasiutligės vakcina.

Vakcinos nuo kitų ligų suaugusiems rekomenduojamos, atsižvelgiant į lėtines ligas, amžių.

Kai kuriomis vakcinomis neskiepijamos nėščiosios. Erkinio encefalito vakcina nerekomenduojama skiepyti nėščiųjų, nebent reikalinga skubi apsauga nuo gresiančios ligos. Nėščiosios taip pat neskiepijamos gyvomis susilpnintomis vėjaraupių, raudonukės, tymų, epideminio parotito, geltonosios karštligės vakcinomis.

Skiepai keliaujantiems

Skirtingose šalyse galioja skirtingi skiepų reikalavimai ir rekomendacijos, kurias kasmet atnaujina Pasaulio sveikatos organizacija. Prieš kelionę rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kad jis sudarytų individualų skiepų planą, atsižvelgdamas į šalį, kur bus keliaujama, kelionės pobūdį, trukmę, ankstesnius profilaktinius skiepijimus. Kreiptis į gydytoją reikia 4-6 sav. prieš kelionę tam, kad spėtų susidaryti imunitetas.

Keliaujantiems į tam tikras šalis gali reikėti skiepytis nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės, meningokokinės infekcijos, poliomielito, revakcinuotis difterijos, stabligės, kokliušo ir kitomis vakcinomis, gali būti rekomenduojama pasiskiepyti pasiutligės vakcina.

Atmintinė besiskiepijantiems

  • Jei sergate lėtine liga arba nerimaujate, prieš skiepydamiesi pasitarkite su gydytoju. Jis suteiks patikimos informacijos, atsižvelgdamas į jūsų ligos istoriją;
  • Atvykdami skiepytis nepamirškite asmens dokumento;
  • Dėvėkite drabužius, leidžiančius lengvai pasiekti žastą, kur dažniausiai skiepijama;
  • Prieš skiepijimąsi gerkite pakankamai vandens, stenkitės pailsėti, išsimiegoti. Gera savijauta, pakankama hidratacija užtikrins, kad organizmas tinkamai sureaguos į vakciną, sukurs pakankamą apsaugą ir galimi šalutiniai poveikiai bus silpnesni;
  • Prieš skiepą lengvai pavalgykite. Tai gali padėti išvengti galvos svaigimo;
  • Perspėkite medicinos personalą, jei anksčiau po skiepo buvote apalpęs ar buvo pasireiškusi alerginė reakcija;
  • Po vakcinacijos tą dieną rekomenduojama vengti vandens procedūrų, aktyvios fizinės veiklos, kad būtų išvengta vietinės reakcijos – patinimo, skausmo dūrio vietoje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuriam laikui susiformuoja imunitetas po skiepo?

Vakcinų suteikiama apsauga priklauso nuo konkrečios vakcinos ir ligos, nuo kurios siekiama apsisaugoti. Kai kurios vakcinos apsaugo tik iki kito sezono, kai kurių vakcinų gali reikėti stiprinamųjų dozių po kelerių metų, tačiau tam tikros vakcinos suteikia apsaugą visam gyvenimui.

Ar galima skiepytis sergant lėtinėmis ligomis?

Lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.) sergantiems arba turintiems ilgalaikių sveikatos sutrikimų labai svarbu skiepytis rekomenduojamomis vakcinomis. Lėtines būkles turintiems žmonėms – didesnė komplikacijų rizika, susirgus ligomis, kurių galima išvengti pasiskiepijus.

Kada negalima skiepytis?

Nerekomenduojama skiepytis, sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis. Negali būti skiepijami asmenys, alergiški vakcinos komponentams ir anksčiau turėję stiprią alerginę reakciją (anafilaksiją). Kai kuriomis vakcinomis negali būti skiepijami asmenys, sergantys tam tikrais imuninės sistemos sutrikimais ir kurių imunitetas susilpnėjęs dėl taikomos chemoterapijos arba po transplantacijos. Tam tikros vakcinos negalimos nėštumo metu.

Ar skiepai visuomet veiksmingi?

Jokia vakcina nėra efektyvi 100 proc. Skirtingos vakcinos pasižymi skirtingu efektyvumu, tačiau dažniausiai vakcinų efektyvumas siekia 90 proc. ir daugiau. 

Kadangi kiekvieną sezoną kuriama nauja gripo vakcinos versija, atsižvelgiant į mokslininkų skaičiavimus ir vyraujančius gripo tipus,  vakcinos nuo gripo efektyvumas siekia 40-60 proc., o jei vakcinos sudėtis atitinka cirkuliuojantį virusą – apie 70-90 proc.

Vakcinų efektyvumas priklauso nuo ligos, nuo kurios siekiama apsisaugoti, savybių ir paplitimo, vakcinos pobūdžio, skiepijamos populiacijos (pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių imunitetas sukuria ne tokią efektyvią apsaugą kaip jaunesnių žmonių).

Nepaisant to, kad vakcinos negali būti 100 proc. efektyvios, skiepijimasis reikšmingai sumažina tikimybę užsikrėsti, o susirgus – patirti sunkias komplikacijas.

Ką daryti, jei pasireiškė šalutinis poveikis?

Dažniausiai po skiepų pasireiškia nestiprūs šalutiniai poveikiai – patinimas, skausmas dūrio vietoje. Šis poveikis savaime praeina per kelias dienas. Jei pasireiškė lengvas karščiavimas, raumenų, galvos skausmas:

  • Gerkite daug skysčių, ilsėkitės;
  • Galite vartoti vaistus temperatūrai ir skausmui mažinti;
  • Jei šalutinis poveikis stiprus, ilgai nepraeina, pasikonsultuokite su gydytoju;
  • Apie nepageidaujamą reakciją į vakciną galima pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, veikia farmakologinio budrumo sistema, skirta stebėti ir vertinti nepageidaujamiems vakcinų poveikiams.

Naujienos

Patvirtina nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos programa
Patvirtina nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos programa
Vaikas užsikrėtė roto ar noro virusu: kaip padėti?
Vaikas užsikrėtė roto ar noro virusu: kaip padėti?
Ką būtina žinoti planuojantiems slidinėti ar atostogauti su vaikais?
Ką būtina žinoti planuojantiems slidinėti ar atostogauti su vaikais?