Vaikų psichologai padeda tėvams geriau pažinti savo vaikus
Kiekvienas vaiko raidos etapas atneša ne tik džiaugsmą, bet ir iššūkius visai šeimai, tėvams dažnai sunku susitvarkyti su mažo vaiko didelėmis emocijomis, elgesiu.
Vaikų psichologė Rima Tamulynienė sako, kad tėvai dažnai susiduria su situacijomis, kuriose jaučiasi sutrikę, nežino, kaip pasielgti. Jei tėvystėje kyla iššūkių, visada galima pasitarti su vaikų psichologu, kuris padės geriau pažinti savo vaiką, įgyti geresnių tėvystės įgūdžių.
„Kartais tėvus tiesiog kažkas neramina vaiko elgesyje, bet jie nesupranta, kas tai. Dažnai pasitaiko, kad nerimą keliantis vaiko elgesys yra būdingas vaiko raidos tarpsniams ir yra visiška norma, dėl ko nereikėtų jaudintis, o tiesiog išbūti su vaiku, padedant jam išgyventi nelengvą laikotarpį. Šiuo atveju specialisto konsultacija padėtų geriau suprasti, kas vyksta su vaiku, kokius išgyvenimus jis patiria, ir ką būtų galima pakeisti, kad situacija pagerėtų“, – teigia vaikų psichologė R.Tamulynienė.
Specialistė labai rekomenduoja į vaikų psichologą kreiptis tam tikrais atvejais: „Kreiptis pagalbos reikėtų, jei vaiko elgesys tapo nevaldomas ir tėvai nežino, ką daryti. Galbūt atsirado agresijos arba saviagresijos požymiai, vaikas pradėjo skriausti aplinkinius, žaloti save. Jei vaikui sunku adaptuotis naujoje aplinkoje, kaip dažnai būna, pradėjus lankyti vaikų ugdymo įstaigą. Galbūt vaikas yra ypatingai nedrąsus, drovus ir dėl to patiria sunkumų bendraujant su kitais vaikais ar suaugusiais. Verta kreiptis, jeigu vaikas turi tam tikrų baimių.“
Pasak vaikų psichologės R.Tamulynienės, kreiptis pagalbos į psichologą galima bet kokiame amžiuje, net nuo pat gimimo: „Darbas vyksta su visa šeima. Psichologas yra konsultantas, padedantis tėvams spręsti įvairias problemas. Įvertinami ne tik vaiko raidos ar elgesio ypatumai, bet ir aplinka, kurioje jis auga, tėvų ir vaiko tarpusavio bendravimas.“
Psichologo darbas su vaikais – per žaidimą
Maži vaikai, negalintys išreikšti jausmų žodžiais, atsiskleidžia žaisdami ar piešdami. Būtent per žaidimą vyksta vaikų psichologo darbas su vaikais.
„Stebint vaiko žaidimą galima suprasti, kas patinka vaikui, o kas ne, kaip jis jaučiasi įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, vaikas, žaisdamas su žmonių figūrėlėmis vaidmenų žaidimus, dažnai juos tapatina su savo šeimos nariais. Jeigu šeimoje yra palanki vaikui situacija, lėlės dažniausiai „draugauja“, jeigu lėlės „pykstasi“ – galimai vaikas jaučia kokį nors konfliktą šeimoje, ir į tai reikia atkreipti dėmesį“, – pasakoja medicinos psichologė R.Tamulynienė.
Žaidimas taip pat padeda psichologui užmegzti ryšį su vaiku, nes dažnai vaikai, patekę į nepažįstamą aplinką, jaučiasi nejaukiai, patiria nerimą.
„Kontakto užmezgimas su kiekvienu vaiku yra individualus. Jei iš pradžių vaikas atsisako bendrauti, nereikia įkyriai jo klausinėti, tiesiog duoti jam laiko ir erdvės adaptuotis. Ramus balso tonas, šypsena, jo interesų ar pomėgių išsiaiškinimas visuomet padeda užmegzti kontaktą. Vaikai iš prigimties yra labai smalsūs, todėl individualus dėmesys ir žaidimas padeda susidraugauti“, – paaiškina psichologė R.Tamulynienė.
Kaip psichologas padeda raidos sutrikimų turintiems vaikams?
Vaikų psichologai dirba ir su raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Pasak psichologės R.Tamulynienės, dažniausiai tėvai pagalbos kreipiasi pastebėję, kad jų mažylis blogai supranta kalbą, pradeda vėliau kalbėti, arba visai nekalba.
„Dažnai raidos sutrikimus turintys vaikai negali žodžiais išreikšti savo jausmų, išgyvenimų, todėl vidinės problemos pasireiškia elgesio sutrikimais, užsispyrimu ar užsisklendimu, bendravimo problemomis. Tėvai taip pat skundžiasi padidintu vaiko aktyvumu, atminties bei dėmesio sutrikimais, kurie trukdo ugdymo procesui ir vaiko raidai. Taip pat tėvai dažnai išsako skundus, kad vaikas nepakankamai reaguoja į bendravimą, patiria sunkumų bendraujant su kitais vaikais“, – pasakoja R.Tamulynienė.
Vaikų psichologas padeda įvertinti vaiko raidos ypatumus, dalyvauja konsultuojant šeimas įvairiais vaiko raidos, elgesio, ugdymo bei kitais tėvams kylančiais klausimais, teikia rekomendacijas tėvams, kaip ugdyti vaiko mąstymą, atmintį, vaizduotę, dėmesį, atsižvelgiant į vaiko individualias ypatybes.
„Svarbu suprasti, kad biologinis ir raidos amžius gali skirtis. Pavyzdžiui, penkiamečio, turinčio raidos sutrikimą, gebėjimai gali būti kaip trimečio. Todėl, teikiant pagalbą vaikui, būtina atsižvelgti į jo tuo metu turimus įgūdžius. Išsiaiškiname vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, ir tai, ką vaikas sugeba geriausiai, panaudojame jo raidos skatinimui. Pavyzdžiui, jeigu vaikas turi gerus vizualinius gebėjimus, tuomet jo ugdymo procese turėtų būti daug vaizdinės medžiagos, kuri padėtų lavinti jo suvokimą apie jį supančią aplinką“, – paaiškina vaikų psichologė R.Tamulynienė.
Kartais tėvai laukia, kol problema praeis
Psichologė pastebi, kad tėvai, susidūrę su su vaikų elgesio, emocijų, raidos ar kitomis problemomis, dažnai sprendimo būdų ieško internete, bando pasitarti su artimaisiais, kartais tiesiog mėgina „pakentėti“, išlaukti, manydami, kad vaikas paaugs ir problema išsispręs savaime.
„Deja, taip nutinka ne visada, ir tėvai kreipiasi pas specialistus, kai problema įsisenėja ir kentėti jau tampa nebeįmanoma. Todėl labai kviečiu tėvus nelaukti, o kuo anksčiau kreiptis pagalbos. Juk pagalbos šeimai ir vaikui ieškojimas rodo ne tėvų nekompetenciją, o atvirkščiai – jautrumą, įsiklausymą ir pastangas spręsti problemas. Vaikai auga ir pagalbos jiems reikia čia ir dabar, neturime laiko laukti. Todėl padėkime jiems“, – sako vaikų psichologė R.Tamulynienė.
Tėvai, norintys vaikų psichologo konsultacijos, gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą toje įstaigoje, kurioje vaikas yra priregistruotas. Pirminė psichikos sveikatos priežiūra ir emocinė pagalba yra kompensuojama (nemokama). Vaikų psichologai taip pat dirba kai kuriuose vaikų darželiuose, mokyklose, tėvus bei mokinius konsultuoja ir pedagoginių-psichologinių tarnybų psichologai.
